K. Budrys: Lenkija ketina sustiprinti patikras pasienyje su Lietuva
Papildyta D. Tusko komentarais.
„Vakar gavau žinią iš Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawo Sikorskio apie tai, kad šiandien Lenkijos vyriausybė ketina priimti sprendimą taikyti sustiprintas patikras Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, taip pat Lenkijos ir Vokietijos pasienyje“, – antradienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Anot jo, Lenkija tokį žingsnį planuoja atsižvelgdama į situaciją dėl neteisėtos migracijos, sulaikytųjų skaičių, taip pat „tam tikras įtampas, kurios atsiranda dėl priemonių taikymo Lenkijos ir Vokietijos pasienyje“.
„Šia tema, žinau, kad kalbasi Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai, reikia vertinti realius skaičius, dinamiką, kiek sulaikyta nelegalių migrantų Lietuvos ir Lenkijos teritorijoje, kai kuriuos skaičius jau turime“, – sakė K. Budrys.
„(Reikia žiūrėti – BNS) kokios priemonės turėtų būti efektyviausios, išlaikant lūkestį, kad jos nepažeis mūsų visų intereso turėti laisvą asmenų judėjimą, taip pat prisidės prie mūsų siekio tvirtai ir kietai apsaugoti išorinę Europos Sąjungos ir NATO sieną“, – teigė jis.
Ministro teigimu, taip pat kalbamasi su kitomis regiono valstybėmis, pavyzdžiui, Latvija, stengiantis sinchronizuoti atgrasymo priemones.
Kad Varšuva gali įvesti patikrinimus pasienyje su Lietuva, pirmadienį pareiškė lenkų premjeras Donaldas Tuskas. Tuo metu Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas teigė, kad Lietuvos pareigūnai apie tokius planus neinformuoti.
Lenkija antradienį pranešė, kad nuo liepos 7 dienos laikinai vykdys patikrinimus prie sienų su Vokietija ir Lietuva, kad sustabdytų nelegalią imigraciją.
„Manome, kad laikinas kontrolės atnaujinimas Lenkijos ir Vokietijos pasienyje yra būtinas siekiant apriboti ir iki minimumo sumažinti nekontroliuojamus migrantų srautus (...) pirmyn ir atgal“, – vyriausybės posėdyje sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Jis pridūrė, kad panašios patikros bus atliekamos ir Lietuvos pasienyje.
„Žinome, kad šis sprendimas turi tam tikrų pasekmių laisvam žmonių judėjimui (...) Kito kelio nėra“, – teigė jis.
D. Tuskas taip pat sakė, kad įvesti patikrinimus pasienyje su Lietuva yra būtina siekiant sustabdyti migrantus, kertančius sieną iš Baltarusijos.
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksuota neteisėtų migrantų, tuo metu Lenkijos pareigūnai sekmadienį neįleido 163 neteisėtai į šalį norėjusių patekti asmenų.
Šiemet į Lietuvą iš viso neįleista 890 neteisėtų migrantų. Pernai 1.002 kartus mėginta neleistinose vietose patekti į šalį iš Baltarusijos.
Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.
Iš viso nuo to laiko Lietuvos pasieniečiai užkardė 23.800 bandymų neteisėtai patekti į šalį. Tie patys asmenys ne po vieną kartą mėgino nelegaliai kirsti Lietuvos sieną.
„Bendra problema“
Rugsėjį Vokietija atnaujino laikinus patikrinimus pasienyje su Lenkija, o Varšuva nuo to laiko kaltina Berlyną apgręžiant nelegalius migrantus ir siunčiant juos atgal per sieną.
Imigracija buvo vienas svarbiausių politinių klausimų Lenkijoje prieš birželio 1 dieną įvykusį antrąjį prezidento rinkimų turą, kurį laimėjo nacionalistinės opozicijos kandidatas Karolis Nawrockis.
„Praktika Lenkijos ir Vokietijos pasienyje akivaizdžiai pasikeitė. Vokietijos pusė dabar faktiškai atsisako leisti įvažiuoti migrantams, vykstantiems į Vokietiją prašyti prieglobsčio arba gauti kitokio statuso“, – sakė D. Tuskas.
„Šis praktikos pasienyje pasikeitimas sukėlė įtampą ir pagrįstą asimetrijos jausmą“, – nurodė premjeras.
„Mes gynėme Šengeno erdvę ir toliau pasisakysime už Europą be sienų ir apribojimų, tačiau mūsų kaimynai turi pareikšti bendrą ir simetrišką valią“, – sakė D. Tuskas.
Kalbėdamas Berlyne, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) paneigė, kad iš Vokietijos į Lenkiją repatrijuojami prieglobsčio prašytojai.
„Tokių atvejų nėra“, – sakė jis.
„Žinome apie Lenkijos vyriausybės susirūpinimą ir žinome, kad Lenkijos vyriausybė dabar taip pat nori vykdyti sienų su Lietuva kontrolę, kad apribotų nelegalų sienos kirtimą iš Lietuvos į Lenkiją“, – sakė F. Merzas.
Jis sakė, kad šiuo klausimu su D. Tusku jį sieja „labai glaudus, labai kolegiškas, draugiškas bendradarbiavimas“.
VERSLO TRIBŪNA
„Expert P“ serijos asortimentas, kuriame yra nešiojamieji kompiuteriai „ExpertBook P5“ ir P3 bei kitos kartos viskas viename „ExpertCenter P400 AiO“, siūlo patikimus, dirbtiniu intelektu (DI) patobulintus įrankius ir patikimą našumą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Šie įrenginiai, sukurti dinamiškai darbo aplinkai, sujungia DI patobulintas funkcijas, supaprastintą IT valdymą ir patikimą saugumą, kad padėtų klestėti MVĮ.
Vilniaus Viršuliškių rajonas tampa viena sparčiausiai besikeičiančių sostinės vietų – čia kyla mišrios paskirties Spaudos kvartalas su gyvenimui ir verslui skirtomis moderniomis erdvėmis, orientuotomis į 15 minučių pasiekiamumą iš daugelio Vilniaus vietų. Šiame kvartale per ateinančius 2–3 metus planuojama pastatyti apie 1000 naujų butų, o bendras biuro erdvių plotas čia artėja prie 70 tūkst. kv. m. Net ketvirtadalį šio ploto rinkai siūlo didžiausi šioje teritorijoje „Duetto“ verslo namai.
Rengiant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondo investicijų programą, atlikta konkurencingumo analizė atskleidė neraminančias tendencijas. Lietuvos įmonės vis dar per mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), įmonių produktyvumas gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio ir šie veiksniai lemia, kad Lietuva vis dar pasižymi žema pridėtine verte, o tai kelia grėsmę ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui tarptautinėse rinkose, aiškina laikinai Inovacijų agentūros direktorės pareigas einanti Patricija Reut.
Verslo įmonei nebūtina susidurti su didele stichine nelaime, kad jos finansai patirtų smūgį – dažnai užtenka nedidelės klaidos ar netikėtų aplinkybių. Pavyzdžiui, netinkamai sumontuota detalė automobilių servise, kliento apsinuodijimas maistu ar gaisras nuomojamose patalpose – tokie incidentai kasmet tampa realybe šimtams įmonių Lietuvoje.
„Turime bendrą problemą. Ją sprendžiame kartu“, – sakė jis.
