D. Trumpas toliau spaudžia Ukrainą, V. Zelenskis sako esąs pasiruošęs „konstruktyviam dialogui“ su JAV

• Ukrainiečiai nebegaus JAV bendrovės daromų palydovinių nuotraukų
• Ukrainos situacija Kursko srityje sparčiai blogėja
• D. Trumpas sako, kad jam su V. Putinu derėtis lengviau, nei su Ukraina
• Volodymyras Zelenskis prieš kitą savaitę vyksiančius susitikimus sako esąs pasiruošęs „konstruktyvioms deryboms“ su JAV
• Rusija surengė mirtiną išpuolį Donecko regione

Penktadienio įvykių juostą skaitykite čia.

Baigiame pildyti šeštadienio naujienų juostą.

Vokietijos federalinės žvalgybos vadovas: Rusija gali išbandyti NATO vienybę

Rusija turi kėslų išbandyti Vakarų vienybę, konkrečiai – 5-ąjį NATO sutarties straipsnį, apibrėžiantį kolektyvinės Aljanso gynybos principus, sako Bruno Kahlis, Vokietijos federalinės žvalgybos (BND) direktorius.

„Mes labai tikimės, kad tai yra netiesa ir neatsidursime tokioje situacijoje, kur tai (5-asis NATO straipsnis – VŽ) bus išbandytas. Tačiau mes turime daryti prielaidą, kad Rusija nori mus patestuoti, išmėginti Vakarų vienybę“, – interviu „Deutsche Welle“ teigė B. Kahlis.

Anot jo, viskas priklausys nuo to, kiek truks karas Ukrainoje. Jei jis baigsis anksčiau nei 2029 ar 2030 m., tai kartu leistų Rusijai anksčiau mesti daugiau išteklių grasinimams Europoje.

„Taip pat įmanoma, kad konkreti grėsmė ar bandymai šantažuoti gali prasidėti anksčiau, nei skaičiuota prieš tai, – sako B. Kahlis. – Ankstyva karo Ukrainoje pabaiga leistų rusams nukreipti savo energiją ten, kur jie iš tiesų to nori, konkrečiai – prieš Europą.“

V. Zelenskis: Ukraina „visiškai įsipareigojusi“ konstruktyviam dialogui su JAV

Prieš kitą savaitę Saudo Arabijoje vyksiančias derybas su JAV atstovais, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad šalis yra „visiškai įsipareigojusi“ konstruktyviam dialogu.

„Ukraina taikos norėjo nuo pat pirmos šio karo sekundės. Ant stalo yra realistiški pasiūlymai. Esmė yra į priekį judėti greitai ir efektyviai, – sako V. Zelenskis. – Mes esame visiškai įsipareigoję konstruktyviam dialogui, ir tikimės aptarti ir sutarti dėl būtinų sprendimų ir žingsnių.“

V. Zelenskis kitą savaitę Saudo Arabijoje turėtų susitikti su princu Mohammedu bin Salmanu.

Po šio susitikimo Ukrainos diplomatai ir kariuomenės atstovai antradienį liks Saudo Arabijoje bei susitiks su delegacija iš JAV.

D. Tuskas: ataka Ukrainoje – nuolaidžiavimo barbarams pasekmė

Rusijos smūgius Donecko srityje, vietos pareigūnų teigimu, pražudžiusius mažiausiai 17 žmonių, įgalina nuolaidžiavimas barbarams, sako Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.

„Daugiau bombų, daugiau agresijos, daugiau aukų. Dar viena tragiška naktis Ukrainoje“, – parašė D. Tuskas socialiniame tinkle „X“ po Rusijos atakų, per kurias Ukrainos rytuose ir šiaurės rytuose žuvo mažiausiai 14 žmonių. Jį cituoja BNS.

Australija svarsto prisidėti

Prie Keiro Starmerio, Jungtinės Karalystės (JK) premjero, formuojamos „norinčiųjų koalicijos“ (angl. Coalition of the Willing), skirtos paremti Ukrainą ginantis nuo Rusijos invazijos, gali prisijungti Australija.

K. Starmeris šeštadienį telefonu kalbėjosi su Anthony Albanese, Australijos ministru pirmininku. Po pokalbio JK vadovas pasidžiaugė Australijos ketinimais bei įsipareigojimu AUKUS – JK, JAV ir Australijos trišaliam gynybos aljansui, nukreiptam prieš Kinijos ekspansiją Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.

„Pokalbyje su K. Starmeriu patvirtinau mūsų įsipareigojimą AUKUS bei drąsiems Ukrainos žmonėms, ginantiems savo suverenumą ir tarptautinę teisę“, – socialiniame tinkle „X“ šeštadienį rašė A. Albanese.

„Norinčiųjų koaliciją“ K. Starmeris paskelbė praėjusį savaitgalį, per Londone vykusį viršūnių susitikimą. Per jį 14 šalių paskelbė įsipareigojimą toliau remti Ukrainą, tiesa, į Londoną nebuvo pakviesta nė viena iš Baltijos šalių.

JK žiniasklaidoje skelbta, kad toks sprendimas sukėlė Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatų nepasitenkinimą.

K. Kallas: V. Putino taika nedomina

Po Rusijos smūgių Donecko regione esančiame Dobropilės mieste, per kuriuos, naujausiais duomenimis, žuvo bent 17 žmonių, Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas teigia, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas „nėra suinteresuotas taika“.

„Rusijos raketos ir toliau nepaliaujamai krenta ant Ukrainos, atnešdamos daugiau mirčių ir destrukcijos. V. Putinas dar kartą parodė, kad jis nesuinteresuotas taika. Turime padidinti savo karinę paramą – kitaip dar daugiau Ukrainos civilių sumokės pačią didžiausią kainą“, – socialiniame tinkle „X“ rašo K. Kallas, kurią cituoja BNS.

Atakos dažnėja

JAV karo tyrimų instituto (ISW) duomenys rodo, kad po to, kai sausio 20 d. Amerikos prezidentu buvo prisaikdintas Donaldas Trumpas, Rusija ėmėsi aktyviau atakuoti Ukrainą dronais ir raketomis.

Pastebima, kad atakų skaičius ypač išaugo po vasario viduryje Saudo Arabijoje vykusių derybų tarp JAV ir Rusijos delegacijų, kuriose dalyvavo Marco Rubio, JAV valstybės sekretorius, ir Sergejus Lavrovas, Kremliaus užsienio reikalų ministras.

Duomenys rodo, kad visos šešios intensyviausių Rusijos atakų prieš Ukrainą dienos šiemet buvo būtent po vasario 18 d. susitikimo Rijade.

D. Trumpas deklaruoja tikslą pasiekti taiką tarp Rusijos ir Ukrainos, tačiau daugiausiai kritikos strėlių jis smaigsto ne karą pradėjusios Rusijos, bet besiginančios Ukrainos ir jos prezidento Volodyymyro Zelenskio kryptimi.

Kaip skelbta anksčiau, Vašingtonas sustabdė karinę paramą Kyjivui, nebesidalina kai kuria žvalgybine informacija, o JAV kompanijai „Maxar“ nurodyta nebeteikti Ukrainai svarbių palydovinių mūšio lauko nuotraukų.

Penktadienį D. Trumpas teigė, kad jam „lengviau derėtis“ su Kremliaus diktatoriumi Vladimiru Putinu, o ne Ukraina, bei pripažino, jog sumažinta parama Ukrainai paskatino Rusiją „smogti stipriau“. Praėjus kelioms valandoms po šių pasakymų, Rusija surengė didžiulę raketų ataką prieš Dobropilės miestą Donecko regione.

Vadimas Fylaškinas, Donecko regiono gubernatorius, sako, kad per ataką žuvo mažiausiai 17 žmonių, dar 30 sužeisti.

M. Rutte: reikia didinti ginkluotės gamybą

Markas Rutte, NATO generalinis sekretorius, sako, kad Europos saugumui reikia ne tik didesnių gynybos biudžetų, bet ir stipriai padidinti ginkluotės gamybos apimtis.

„Mums reikės išleisti daugiau, kad save apsaugotume, – Vokietijos leidiniui „Welt am Sonntag“ sakė M. Rutė. – Bet mums taip pat reikia greitai padidinti ginkluotės gamybos apimtis abiejose Atlanto pusėse. Per ilgą laikotarpį gaminome per mažai.“

Anot NATO vadovo, Aljansui reikia ne tik amunicijos, laivų, tankų ir naikintuvų, bet taip pat palydovų, dronų.

Iškilus rimtų klausimų dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos įsipareigojimų NATO, Europos šalys ieško būdų, kaip kuo greičiau padidinti gynybos biudžetus bei remti ketvirtus metus nuo plataus masto Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą.

VŽ rašė, kad Europos gynybos išlaidų augimas 2024 m. šoktelėjo iki 12%. Ekspertai teigia, kad Rusijos karas Ukrainoje skaudžiai atskleidė daugelio NATO narių gynybos pajėgumo mažinimą, kuris įvyko pasibaigus Šaltajam karui.

G. Paluckas: atiduoti krašto apsaugą prancūzams būtų neatsakinga

Emmanueliui Macronui, Prancūzijos prezidentui, pasiūlius, kad Paryžiaus branduolinis arsenalas prisidėtų prie Europos saugumo ir gintų nuo Rusijos grėsmių, Lietuvos ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sako, jog atiduoti krašto apsaugą į vienos Prancūzijos rankas „būtų neatsakinga“.

„To branduolinio atgrasymo doktrina turėtų būti žinoma visiems, kurie buvo atsakingi už krašto gynybą ir saugumą, todėl sakyti, jog NATO branduolinę doktriną galima pakeisti vienu pasakymu „Prancūzija dabar tuo rūpinsis“ tai yra tiesiog baisiai neatsakinga ir netgi pavojinga“, – sako G. Paluckas, kurį cituoja BNS naujienų agentūra.

Jis tvirtino, kad NATO arsenalas yra dešimtis kartų didesnis nei Prancūzijos.

„Paklauskite NATO, paklauskite mūsų NATO ambasadoriaus ten, ką jie mano apie tai. Galų gale NATO arsenalas, JAV arsenalas, kuriuo šiandien remiasi visa Europa, kurioje dalyvauja septynios šalys narės, yra dešimtimis kartų didesnis, nei Prancūzijos“, – teigė premjeras.

Tuo metu Dovilė Šakalienė, krašto apsaugos ministrė, anksčiau sakė, kad prancūzų pasiūlymas yra „svarstytinas“.

Situacija Kurske blogėja

 Ukrainos pajėgų situacija Kurske pastarosiomis dienomis reikšmingai suprastėjo – Rusijos kariai yra praktiškai apsupę ukrainiečius, rašo „Reuters“ naujienų agentūra, remdamasi viešai prieinamais žemėlapiais.

Pasak „Reuters“, situacija ypač pablogėjo per pastarąsias tris dienas. Rusija per kontrapuolimą atsikovojo dalį teritorijos bei pagrindinę Ukrainos karių grupę atkirto nuo svarbių tiekimo linijų.

„Situacija (Ukrainai Kursko srityje – „Reuters“) yra labai bloga“, – naujienų agentūrai sakė Pasi Paronenas, OSINT (žvalgybos, atliekamos remiantis viešai prieinamais šaltiniais) analitikas iš „Black Bird Group“.

Anot jo, liko nebedaug laiko iki tol, kol Ukrainos pajėgos bus arba apsuptos, arba priverstos atsitraukti. Pats atsitraukimas taip pat būtų pavojingas veiksmas, kadangi ukrainiečių pajėgoms nuolat grasintų Rusijos dronai ir artilerija.

Ukraina į Kursko sritį Rusijoje netikėtai įsiveržė pernai vasarą. Čia iškovotas teritorijas Kyjivas tikėjosi panaudoti kaip svertą per taikos derybas su Kremliumi.

Ukraina nebegaus palydovinių nuotraukų

JAV toliau spaudžia Ukrainą sėsti prie derybų stalo su agresore Rusija – šią savaitę paaiškėjus apie sprendimą su Kyjivu nebesidalinti kai kuria žvalgybine informacija, Ukraina dabar neteks prieigos prie palydovinių vaizdų.

Palydovais darytų nuotraukų iš mūšio lauko Ukrainai nebetieks JAV kompanija „Maxar“. Šiuos vaizdus ukrainiečiai naudodavo stebėti Rusijos karių judėjimui bei vertinti oro išpuolių padarytą žalą, rašo BBC.

Pranešime „Maxar“ teigia, kad to prašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Šią savaitę JAV taip pat „nukirto“ karinę paramą Ukrainai bei nustojo dalintis kai kuria žvalgybine informacija, tiesa, kiek informacijos nustota dalintis, pranešimai tebėra prieštaringi.

Štai CNN penktadienį skelbė, kad JAV tebesidalina informacija, skirtą Ukrainos gynybai, tačiau informacija, kuri galėtų būti panaudota puolamiesiems veiksmams, Kyjivui yra nebeprieinama.

V. Zelenskis: Rusijos tikslai nepasikeitė

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis šeštadienį pasmerkė Rusijos išpuolius Dobropiloje, Donecko regione, per kuriuos, kaip skelbiama, žuvo mažiausiai 11 žmonių ir dar bent 30 buvo sužeisti.

Anot V. Zelenskio, į miestelį iš pradžių paleido dvi raketas, o po to – dar vieną, tyčia taikantis į incidento vietoje dirbančias pagalbos tarnybas.

Jis išpuolius pavadino „šlykščia, nežmoniška gąsdinimo taktika, kurią Rusija naudoja dažnai“.

„Tokie išpuoliai rodo, kad Rusijos tikslai yra nepasikeitę, – rašo V. Zelenskis. – Dėl to yra labai svarbu toliau daryti viską, kad apsaugotume gyvybes, sustiprintume savo oro gynybą bei sugriežtintume sankcijas Rusijai. Privaloma stabdyti viską, kas padeda V. Putinui finansuoti karą.“

„Lengviau derėtis su V. Putinu“

Penktadienio vakarą Ovaliajame kabinete kalbėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jam atrodo, jog su Vladimiru Putinu derėtis gali „gali būti lengviau“, nei su Kyjivu, o Rusiją esą savo rankose „turi visas kortas“.

Vos prieš savaitę Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui teigęs, esą šis „žaidžia su trečiuoju pasauliniu karu“, penktadienį jis paragino Kyjivą „imtis veiksmų ir padaryti darbą“, turėdamas omenyje derybas dėl taikos su agresore.

„Jie (Rusija – VŽ) ištisai bombarduoja Ukrainą. Tiesą pasakius, man sunkiau derėtis su Ukraina“, – teigia D. Trumpas, kurį cituoja „Sky News“.

Žurnalistų paklaustas, ar V. Putinas nori taikos, JAV prezidentas atsakė, kad tuo tiki. Jis taip pat pripažino, kad sprendimas sustabdyti karinę pagalbą bei žvalgybinės informacijos dalijimąsi su Ukraina paskatino Rusiją „smūgiuoti stipriau“.

Žuvo 11

Rusija vėlyvą penktadienio vakarą smūgiavo Doneckui, rytiniam Ukrainos regionui – per šį išpuolį žuvo mažiausiai 11 žmonių, 30 buvo sužeista, rašo BNS naujienų agentūra, remdamasi Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnybos pranešimu.

„Vakare rusai smogė Dobropilios centrui. Mažiausiai 11 žmonių žuvo, o dar 30 buvo sužeisti“, – rašė tarnyba pranešime „Telegram“, pridūrusi, kad apgadinti mažiausiai devyni pastatai.