D. Trumpas pareiškė, kad svarsto galimybę Rusijai taikyti naujas sankcijas ir muitus

• Lietuvos žvalgyba skelbia, kad diplomatinė Rusijos karo Ukrainoje baigtis artimiausiu metu yra mažai tikėtina.
• ES šalims ketvirtadienį nepavyko bendrai susitarti dėl papildomo finansavimo Ukrainai.
• Skirstant karius Europoje, D. Trumpas svarsto pirmenybę teikti daug gynybai skiriančioms šalims.
• K.  Kelloggas dėl JAV paramos įšaldymo: ukrainiečiai patys prisiprašė.
• Lenkija sieks, kad visi šalies vyrai praeitų karinį mokymą.
• D. Trumpas svarsto galimybę Rusijai taikyti naujas sankcijas ir muitus.

Ketvirtadienio įvykių juostą rasite čia.

Baigiame pildyti penktadienio įvykių juostą. 

Naujausias žinias skaitykite šeštadienį ryte. 

Ukrainos URM vadovas: Jungtinės Valstijos yra būtinos taikai užtikrinti

Ukrainos užsienio reikalų ministras, penktadienį kalbėdamas telefonu su Marco Rubio, JAV valstybės sekretoriumi, pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra „būtinos“ taikai užtikrinti.

„Ukraina nori, kad karas baigtųsi, ir JAV lyderystė yra būtina siekiant ilgalaikės taikos“, – parašė Andrijus Sybiha socialiniame tinkle „X“.

Ukraina nori taikos „kuo greičiau“, sako V. Zelenskis

Ukraina nori taikos „kuo greičiau“, penktadienį pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš kitą savaitę Saudo Arabijoje vyksiančias naujas derybas su JAV pareigūnais. Tai pranešė agentūra BNS.

„Tema aiški: kuo greičiau taika, kuo patikimesnis saugumas. Ukraina pasiryžusi būti labai konstruktyvi“, – savo vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis apie būsimas derybas.

D. Trumpas sako, kad dėl taikos lengviau dirbti su Rusija nei su Ukraina

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad jam „lengviau“ dirbti su Rusija nei su Ukraina siekiant užbaigti karą provakarietiškoje šalyje ir kad jis pasitiki Vladimiru Putinu.

„Aš juo tikiu, – pažymėjo JAV valstybės vadovas. – Atvirai kalbant, man sunkiau dirbti su Ukraina ir jie neturi kortų. Gali būti lengviau turėti reikalų su Rusija.“

D. Trumpas daro didelį spaudimą Ukrainai, nors anksčiau penktadienį jis Rusijai pagrasino naujomis sankcijomis. Kartu jis teigė suprantantis, kodėl Rusija rengia didžiulę bombardavimo kampaniją šiuo metu.

„Iš tikrųjų manau, kad jis daro tai, ką dabar darytų bet kas, esantis tokioje padėtyje“, – sakė D. Trumpas.

„Aš visada palaikiau gerus santykius su V. Putinu. Ir žinote, jis nori užbaigti karą. Manau, kad jis bus dosnesnis nei turi būti, ir tai yra labai gerai. Tai reiškia daug gerų dalykų“, – sakė jis.

Jis sakė, kad Volodymyras Zelenskis, kuris reikalauja Vakarų saugumo garantijų prieš sutikdamas su paliaubomis su Rusija, rizikuoja prarasti „visą JAV dalyvavimą“.

„Nežinau, ar jie nori susitarti. Jei jie nenori susitarti, mes iš ten pasitrauksime, nes mes norime, kad jie susitartų. Aš tai darau, kad sustabdyčiau mirtį“, – pažymėjo D. Trumpas.

Šaltinių teigimu, V. Putinas yra pasirengęs taikos susitarimui – su sąlygomis

Rusija yra pasirengusi aptarti laikinos taikos sąlygas su Ukraina, tačiau tuo atveju, jei bus pasistūmėta į priekį derybose dėl nuolatinės taikos.

Apie tai praneša „Bloomberg“, anonimiškai kalbėję su aukštais pareigūnais. Teigiama, kad tai yra pirmasis V. Putino žingsnis reaguojant į JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimus sėsti ir derėtis dėl taikos. Galimos taikos sąlygos aptartos aukščiausiems Rusijos ir JAV pareigūnams susitikus Saudo Arabijoje.

Rusija visų pirma reikalaus, kad būtų konkrečiai apibrėžta taikos palaikymo misija Ukrainoje, susitarta, kurios šalys šioje misijoje dalyvaus, „Bloomberg“ sakė su šiuo klausimu susipažinęs asmuo.

JAV ir Ukraina kitą savaitę planuoja susitikti Saudo Arabijoje pirmosioms tiesioginėms deryboms po D. Trumpo kivirčo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu Ovaliajame kabinete. JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas sakė, kad būsimo susitikimo tikslas – nustatyti „taikos susitarimo ir pradinių paliaubų pagrindus“.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neatsakė į prašymą pakomentuoti šią informaciją.

Rusija yra sakiusi, kad nesutiks su NATO karių buvimu Ukrainos teritorijoje, ir atmetė Europos lyderių idėją sudaryti „norinčiųjų koaliciją“, kuri padėtų užtikrinti paliaubų laikymąsi. Kita vertus, ji neprieštarauja, kad tokios šalys kaip Kinija, kuri, Rusijos manymu, konflikte buvo neutrali, dislokuotų savo pajėgas Ukrainoje, sakė du anonimiškai su „Bloomberg“ kalbėję asmenys.

D. Trumpas Europos lyderius nustebino pradėjęs bendrauti su V. Putinu ir pirmadienį visiškai nutraukęs karinės pagalbos tiekimą bei žvalgybinės informacijos teikimą Ukrainai. Jo komandos atstovai taip pat yra pareiškę, jog nerealu, kad Rusija atiduos visas užimtas teritorijas.

Europos lyderiai nesureikšmina D. Trumpo skepticizmo dėl NATO solidarumo

Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį nesureikšmino JAV prezidento Donaldo Trumpo skepticizmo dėl NATO narių solidarumo.

Išvakarėse jie pritarė planams daugiau išleisti gynybai, nes JAV parama svyruoja.

Europos lyderiai sutarė skirti šimtus milijardų eurų saugumui užtikrinti, o D. Trumpas pareiškė, kad „nėra toks tikras“, jog sąjungininkės ateitų į pagalbą jo šaliai, jei ji būtų užpulta.

„Esame lojalūs ir ištikimi sąjungininkai“, – vėlai ketvirtadienį atsakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, išreiškęs, jo žodžiais tariant, pagarbą ir draugystę JAV vadovams ir pridūręs, kad Prancūzija „turi teisę tikėtis to paties“.

Latvijos ambasadorius prie NATO Maris Riekstinis pabrėžė, kad karinis aljansas tebėra svarbiausia platforma transatlantinio saugumo klausimams spręsti. Jis pabrėžė savo šalies, kuri su Rusija turi beveik 300 km sieną, įsipareigojimą skirti daugiau lėšų gynybai.

Praėjusį mėnesį Ryga pareiškė, kad kitais metais išlaidos turėtų būti padidintos iki 4% bendrojo vidaus produkto (BVP) ir artėti prie 5%.

D. Trumpo nuolatiniai perspėjimai, kad jis paliktų Europos sąjungininkus vienus susidurti su Rusijos grėsme, paskatino šalis, kurios dešimtmečius neskyrė pakankamai lėšų gynybai, ieškoti būdų, kaip sustiprinti savo saugumą ir paremti Ukrainą jos kare su Rusija.

Ketvirtadienį ES vadovai uždegė žalią šviesą biudžeto apribojimų sušvelninimui, kad norinčios ES šalys galėtų paprasčiau padidinti savo karines išlaidas.

D. Trumpas svarsto galimybę Rusijai taikyti naujas sankcijas ir muitus

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį dėl Rusijos vykdomų Ukrainos bombardavimų pagrasino Maskvai naujomis sankcijomis ir muitais, nors prieš tai sustabdė JAV pagalbą Kyjivui, praneša agentūra BNS.

„Remdamasis tuo, kad Rusija šiuo metu absoliučiai „daužo“ Ukrainą mūšio lauke, rimtai svarstau galimybę taikyti plataus masto sankcijas bankiniam sektoriui, taip pat kitokias sankcijas ir tarifus Rusijai, kol bus nutraukta ugnis ir pasiektas galutinis susitarimas dėl taikos. Dar kartą: Rusija ir Ukraina, sėskite prie derybų stalo dabar, kol dar nevėlu. Ačiū!!!“, – socialiniame tinkle rašo JAV prezidentas.  

Nacionalinės ekonomikos tarybos direktorius Kevinas Hassettas davė suprasti, kad D. Trumpo grasinimai yra diplomatinės strategijos dalis.

„Prezidentas Trumpas yra tvirtai įsitikinęs, kad mums reikia visus susodinti prie derybų stalo, ir tai galėtume padaryti pasitelkdami meduolius, ir galime tai padaryti pasitelkdami botagus, ir jis su visais kalbasi“, – žurnalistams sakė K. Hassettas.

Rusija ankstų penktadienio rytą surengė masinę dronų ir raketų ataką prieš Ukrainos energetikos objektus, praėjus kelioms dienoms po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo sąjungininkai Europoje pasiūlė Maskvai ir Kyjivui nutraukti smūgius prieš svarbią infrastruktūrą.

Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido mažiausiai 58 raketas ir beveik 200 dronų, kurie apgadino energetikos objektus visoje šalyje nuo Charkivo rytuose iki Ternopilio vakaruose.

V. Zelenskio raginimas nutraukti energetikos objektų bombardavimą yra dalis Kyjivo, Vašingtono ir Maskvos vis dažnesnių kalbų apie karo, kuris jau įžengė į ketvirtus metus, nutraukimą. 

Kremlius į tai atsakė atmesdamas bet kokias laikinas paliaubas Ukrainoje, o penktadienį jo Gynybos ministerija patvirtino, kad sudavė tikslius smūgius energetikos objektams, argumentuodamas tuo, kad kad jie remia ukrainiečių kariuomenę.

Keliomis dienomis anksčiau D. Trumpo administracija, kilus viešam ginčui su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, sustabdė JAV karinės pagalbos tiekimą ir dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina.

Vasario 28 dieną D. Trumpas ir viceprezidentas J. D. Vance'as per televiziją transliuotame susitikime Baltuosiuose rūmuose peikė V. Zelenskį, kaltindami jį nedėkingumu už milijardų dolerių vertės JAV ginkluotę.

Nuo to laiko D. Trumpas sulaukė griežtos kritikos iš sąjungininkų ir vidaus oponentų, teigiančių, kad jis stojo Rusijos, kuri 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, pusėn.

R. Fico: Slovakija Ukrainai nesiųs nei ginklų, nei pinigų

Slovakijos premjeras Robertas Fico pakartojo savo poziciją, kad jo šalis neduos Ukrainai pinigų ar ginklų.

R. Fico taip pat pabrėžė, kad ketvirtadienį vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Europos Vadovų Taryba nepriėmė jokio konkretaus įsipareigojimo Ukrainai dėl privalomos finansinės ir karinės pagalbos teikimo.

Kalbėdamas spaudos konferencijoje R. Fico sakė, kad pagal baigiamąjį pareiškimą bet kokia pagalba Ukrainai ir toliau bus teikiama savanoriškai, o Slovakija tikrai nebus tarp tų šalių, kurios ją teiks.

Jis palankiai vertina tai, kad tekste pripažįstamas Slovakijos susirūpinimas dėl derybų dėl Rusijos gamtinių dujų tiekimo į Vidurio Europą per Ukrainą atnaujinimo, ir sako, kad Bratislava dabar darys maksimalų spaudimą Kyjivui, kad šis klausimas būtų išspręstas.

Dvidešimt šešios ES šalys, įskaitant Slovakiją, pasirašė pareiškimą, kuriame nubrėžtos raudonosios linijos būsimoms taikos deryboms, paraginta Kyjivui įstoti į ES ir pažadėta būsima karinė pagalba, nenustatant konkrečių tikslų. Vengrija jo nepasirašė.

Lenkija sieks, kad visi šalies vyrai praeitų karinį mokymą

Atnaujinta 15:57

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad nori daugiau nei dvigubai padidinti šalies ginkluotąsias pajėgas ir suteikti bazinį karinį mokymą kiekvienam šalies vyrui.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda taip pat pasiūlė konstitucijos pataisą, pagal kurią gynybai būtų privaloma skirti ne mažiau kaip 4% šalies BVP.

Jis teigė norintis užtikrinti, kad toks išlaidų lygis ir toliau būtų išlaikytas, nes tai yra platesnio masto siekis modernizuoti Lenkijos ginkluotąsias pajėgas.

Lenkija gynybai išleidžia daugiausiai iš visų NATO narių, skaičiuojant nuo BVP, ir 2025 m. planuoja išleisti 4,7% BVP.

Plačiau apie tai skaitykite čia. 

ES informavo keletą partnerių apie nepaprastosios EVT rezultatus

Atnaujinta 15:40

Europos Sąjungos (ES) vadovai informavo keletą NATO partnerių, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Turkiją, apie praėjusią dieną Briuselyje vykusio ES lyderių susitikimo gynybos klausimais rezultatus.

„Mūsų bendradarbiavimas su panašiai mąstančiais NATO partneriais yra gyvybiškai svarbus tarptautiniam saugumui. Ukrainai. Mūsų bendrų pastangų gynybos srityje didinimui“, – pranešime socialiniame tinkle „X“ teigė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa.

„Kartu su savo partneriais Europoje, už Atlanto ir už jo ribų turime stengtis paremti Ukrainą ir užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką“, – sakė jis.

Vienas ES pareigūnas teigė, kad Bendrijai nepriklausančių šalių vadovai „išreiškė pasiryžimą prisidėti prie bendrų pastangų remiant Ukrainą, taip pat stiprinant bendradarbiavimą gynybos srityje“.

P. Hegsethas: D. Trumpą džiugina veiksmai, kurių ėmėsi Ukraina

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas teigė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atidžiai stebi Kyjivo veiksmus.

Anot JAV pareigūno, D. Trumpas buvo išrinktas tam, kad atneštų taiką ir užbaigtų karą ir „jis dirba su abiem pusėmis taip, kaip tai moka tik D. Trumpas“.

P. Hegsethas teigė, kad karinės pagalbos Ukrainai sustabdymas esą yra laikinas ir tai tėra „pauzė, kol Ukraina įsipareigos eiti taikos keliu“.

„D. Trumpas labai atidžiai stebi, ką tiksliai sako ir daro ukrainiečiai dėl įsipareigojimo taikos procesui, ir mus labai džiugina ženklai, kuriuos matome. Galiausiai D. Trumpas priims sprendimą, bet kol kas JAV laikinai sustabdė ginklų tiekimą Ukrainai“, – kalbėjo P. Hegsethas.

JAV pareigūnas taip pat pabrėžė, kad JAV palankiai vertina Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pasiūlymus padėti Ukrainai išlaikyti taiką.

„Susodinkime abi puses prie stalo. Priimkime įsipareigojimą siekti taikos, ir tai aktyviai daro prezidentas D. Trumpas tiek su rusais, tiek su ukrainiečiais. Taigi, norint išlaikyti ilgalaikę taiką, reikia saugumo garantijų. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija kartu su kitomis šalimis įsipareigojo būti svarbia to dalimi. Bus ir kitų aspektų, kurie bus tolesnių derybų sąlygų dalis“, – sakė P. Hegsethas.  

JAV spaudžiant Kyjivą derėtis, Rusija ir toliau bombarduoja Ukrainą. Rusija ankstų penktadienio rytą surengė masinę dronų ir raketų ataką prieš Ukrainos energetikos objektus. 

Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido mažiausiai 58 raketas ir beveik 200 dronų, kurie apgadino energetikos objektus visoje šalyje nuo Charkivo rytuose iki Ternopilio vakaruose.

Ukraina gavo lėšų iš įšaldyto Rusijos turto 

Ukraina iš Jungtinės Karalystės (JK) gavo pirmąją dalį iš 1 mlrd. USD vertės lėšų, gautų už įšaldytą Rusijos turtą, pranešė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis.  

„Pinigai bus skirti Ukrainos gynybos pajėgumams stiprinti. Tikimės, kad visas suverenus Rusijos Federacijos turtas bus konfiskuotas ir perduotas mūsų šalies naudai ateityje“, – „Sky news“ cituoja D. Šmyhalį.

Prancūzijoje įvyks penkių Europos gynybos ministrų susitikimas

Prancūzijos gynybos ministras kitą savaitę surengs derybas su kolegomis iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos ir Lenkijos, kad aptartų paramą Ukrainai, pranešė Prancūzijos vyriausybės patarėjas.

AFP pranešė, kad penkių pagrindinių Europos karinių galių ministrai susitiks Paryžiuje trečiadienį, kitą dieną po to, kai Prancūzijoje vyks svarbus Europos kariuomenių vadų susitikimas.

„Atsižvelgdami į neseniai priimtą Amerikos sprendimą sustabdyti karinę pagalbą Ukrainai, ministrai aptars mūsų šalių veiksmų koordinavimą remiant Kyjivą“, – AFP sakė Prancūzijos gynybos ministrui Sebastienui Lecornu artimas šaltinis, prašęs neskelbti jo pavardės. 

G. Meloni: NATO galėtų išplėsti 5-ojo straipsnio taikymą Ukrainai, nesuteikiant narystės

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį pasiūlė, kad NATO galėtų išplėsti 5-ojo straipsnio taikymą Ukrainai, nesuteikiant Kyjivui narystės Aljanse.

Apie tai skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

NATO 5-ajame straipsnyje įtvirtintas kolektyvinės gynybos principas įpareigoja valstybes nares užpuolimo atveju ginti bet kurią kitą Aljanso narę.

„Turime galvoti apie tvaresnius sprendimus“, o ne tik apie Europos taikdarių siuntimą į Ukrainą, Briuselyje vykusio Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimo metu sakė G. Meloni.

„Tai visai kas kita nei įstojimas į NATO, tačiau tai reiškia, kad NATO šalių turimos apsaugos išplėtimas apimtų ir Ukrainą“, – pridūrė ji.

Europos šalys, daugiausia vadovaujamos Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos, kuria norinčiųjų bendradarbiauti koaliciją, kuri prižiūrėtų galimas paliaubas Ukrainoje. Airija, taip pat įvairios ES nepriklausančios šalys, įskaitant Kanadą ir Australiją, pareiškė norą dalyvauti tokioje misijoje.

NATO sąjungininkės 2024-ųjų liepą patvirtino, kad Ukraina „negrįžtamai“ eina narystės NATO link. Valstybės narės dar nepateikė Ukrainai oficialaus kvietimo, nors raginimų padaryti.

G. Meloni išsakyti komentarai – kol kas aiškiausias jos pozicijos dėl galimų Ukrainos saugumo garantijų ženklas. Italijos ministrė pirmininkė, kuri yra potenciali jungiamoji grandis tarp Europos sąjungininkių ir D. Trumpo administracijos, greičiausiai nesulauks paramos šiam pasiūlymui Jungtinėse Valstijose.

JAV iki šiol palankiai vertino Europos taikos palaikymo pajėgų, užtikrinančių galimas paliaubas Ukrainoje, idėją, tačiau nesiūlė konkrečių saugumo garantijų.

Ukrainos prezidentas ragina sudaryti paliaubas ore

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį dar kartą paragino su Maskva sudaryti paliaubas ore po to, kai Rusija surengė masinę ataką prieš šalies energetikos tinklus.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše V. Zelenskis ragino užtikrinti „tylą danguje – uždrausti naudoti raketas, tolimojo nuotolio dronus ir bombas. Taip pat tylą jūroje – realios normalios laivybos garantijos“.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas parėmė Ukrainos vadovo raginimą dėl paliaubų ore ir jūrose.

„Palaikome idėją kuo greičiau sudaryti paliaubas ir nutraukti atakas ore ir jūroje kaip pasitikėjimo stiprinimo tarp šalių priemonę“, – sakė R. T. Erdoganas.

Ukraina penktadienį pranešė, kad Rusija per naktį paleido mažiausiai 58 raketas ir 194 dronus, kurie buvo nukreipti į energetikos objektus visoje šalyje.

Oro pajėgos teigė, kad numušė 34 raketas ir 100 dronų, ir pridūrė, kad pirmą kartą panaudojo prancūzų naikintuvus „Mirage“, kad atremtų Rusijos ataką.

Ukrainiečių pasitikėjimas V. Zelenskiu išaugo 

Prieš Ukrainos ir JAV santykių paaštrėjimą Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasitikėjo 57% apklaustų ukrainiečių. Tačiau nuo vasario 14 d. iki kovo 4 d. pasitikėjimas juo išaugo iki 67%, rodo Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto atliktos visuomenės apklausos.

„Vasario 14 d. – kovo 4 d., pasitikėjimo prezidentu lygis padidėjo iki 67%, o nepasitikinčiųjų dalis sumažėjo iki 29%“, – „Unian“ cituoja Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto atliktą apklausą.

Pažymima, kad vasario 14-kovo 4 d. laikotarpiu įvyko daug rezonansinių įvykių, ypač vasario 28 d. Baltuosiuose rūmuose įvykęs V. Zelenskio „emocingas susitikimas“ su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Pasak apklausos rengėjų, vasario 14-28 d. pasitikėjimas V. Zelenskiu išaugo ir buvo didesnis negu vasario 4-9 d., o kovo 1-4 d. pasitikėjimas V. Zelenskiu jau buvo 68%. Nepasitikėjimas kovo 1-4 d. laikotarpiu siekė 27%.

„Visuose Ukrainos regionuose padėtis gana panaši. Šalies rytuose pasitikėjimas prezidentu šiek tiek mažesnis, tačiau net ir šiame regione dauguma pasitiki V. Zelenskiu. (60% pasitiki ir 36% – nepasitiki). Kituose regionuose (vakaruose, centre, pietuose) juo pasitiki 66-69% ir nepasitiki 28-30% apklaustųjų“, – rašoma išplatintame pranešime spaudai.

Antonas Gruševskis, Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto vadovas, sakė, kad pasitikėjimo prezidentu augimas per pastarąjį laikotarpį rodo, jog dabar matome susitelkimo aplink lyderį efektą.

„Bet kuriuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagrindinė vienybės ir išaugusio pasitikėjimo prezidentu priežastis nėra išpuoliai prieš jį asmeniškai. Ukrainiečiai naujosios JAV vyriausybės retoriką suvokia kaip puolimą prieš visą Ukrainą ir visus ukrainiečius“, – pabrėžė A. Gruševskis.

Kremlius nepatenkintas ES planais stiprinti gynybą 

Kremlius penktadienį pasmerkė Europos Sąjungos (ES) retoriką ir pavadino ją konfrontacine, po to, kai ES lyderiai per aukščiausiojo lygio susitikimą susitarė sustiprinti savo gynybą.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad ES „pozicionuoja Rusiją kaip pagrindinį priešą“, ir teigė, kad tokia „konfrontacinė retorika“ esą prieštarauja veiksmams, kuriais siekiama „taikaus susitarimo dėl Ukrainos“.

D. Jauniškis: Rusiją galima nugalėti tik karinėmis priemonėmis, o ne diplomatija

Nepaisant Jungtinių Valstijų noro karą Ukrainoje užbaigti pasitelkiant diplomatiją, Rusiją galima nugalėti tik karinėmis priemonėmis, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis.

„Rusiją galima nugalėti tik karinėmis priemonėmis, o ne diplomatija, deja“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė D. Jauniškis.

Penktadienį VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Jame Lietuvos žvalgyba pareiškė, kad diplomatinė Rusijos karo Ukrainoje baigtis artimiausiu metu yra mažai tikėtina.

„Mes matome Rusijos nenorą užbaigti šitą karą, Rusija, be jokios abejonės, stengiasi užbaigti karą tik tai sau palankiomis sąlygomis“, – kalbėjo D. Jauniškis.

„Mūsų vertinimu, Rusija nelabai remsis diplomatija, o tik brutalia jėga, stengdamasi užimti kuo daugiau teritorijų arba okupuoti visą Ukrainą, aiškindama, kad tiesiog save apsaugo nuo NATO grėsmės“, – teigė jis.

Pasak žvalgybos institucijų, tarptautinis spaudimas nekeičia Rusijos pozicijos, o jos stiprėjanti sąjunga su Iranu ir Šiaurės Korėja rodo, kad konfrontuodama su Vakarais Rusija nesibodės jokių sąjungininkų ir jokių priemonių.

K.  Kelloggas dėl JAV paramos įšaldymo: ukrainiečiai patys prisiprašė

Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas teigia, kad JAV karinės paramos sustabdymas jau daro poveikį Kyjivui, ir pridūrė, kad ukrainiečiai „patys tai užsitraukė“.

„Geriausiai tai apibūdinčiau taip, tarsi mului būtų smogta per nosį pagaliu. Tai atkreipia jų dėmesį“, – ketvirtadienį strateginių studijų centre „Council on Foreign Relations” (CFR) vykusiame renginyje teigė K. Kelloggas. Jį cituoja naujienų agentūra BNS. 

Į atsargą išėjęs JAV generolas sakė, kad prieš praėjusios savaitės susitikimą Ovaliajame kabinete ukrainiečiams buvo aiškiai pasakyta, kad derybose daugiausia dėmesio bus skiriama itin svarbiam susitarimui dėl naudingųjų iškasenų pasirašyti. Susitarimas, kurio abi šalys dar nepasirašė, suteiktų JAV prieigą prie Ukrainos retųjų metalų telkinių ir galėtų būti vertingas JAV kosmoso, elektrinių transporto priemonių ir medicinos produktų gamybai.

K. Kelloggas teigia, kad praėjusios savaitės derybos nuvažiavo nuo bėgių, nes V. Zelenskis spaudė D. Trumpą palaikyti Kyjivo pusę, nors jis bando atlikti tarpininko vaidmenį, kad tarpininkautų siekiant taikos tarp Ukrainos ir Rusijos.

Vėliau V. Zelenskis apgailestavo dėl ginčo ir teigė, kad yra pasirengęs pasirašyti susitarimą.

Tačiau K. Kelloggas teigė, kad negali garantuoti, jog ginklų tiekimas bus atnaujintas, net jei V. Zelenskis sutiks su susitarimu dėl naudingųjų iškasenų.

„Tai priklauso nuo prezidento. Dėl taikos nesiderama viešai. Nereikia bandyti mesti iššūkio Jungtinių Valstijų prezidentui Ovaliajame kabinete“, – sakė K. Kelloggas. 

V. Zelenskis asmeniškai kitos savaitės derybose nedalyvaus

Atnaujinta 11:28

JAV ir Ukrainos delegacijos antradienį susitiks Saudo Arabijoje, kad aptartų tai, ką Vašingtonas vadina paliaubų su Rusija pradžia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad kitą savaitę vyks į Saudo Arabiją, tačiau derybose jis pats asmeniškai nedalyvaus, tai darys Ukrainos diplomatai.

V. Zelenskis sako, kad tikisi „prasmingo susitikimo“, taip pat jis pabrėžė, kad Kyjivas siekia „greitos ir ilgalaikės taikos“.

Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (RUSI) direktorius Matthew Savillas BBC teigė, kad kitos savaitės derybos bus palengvėjimas ir ukrainiečiams, ir europiečiams.

„Manau, kad palengvės ir Jungtinei Karalystei, nes akivaizdu, kad jie bandė tai sukonstruoti užkulisiuose ir pasinaudoti savo įtaka. Žinoma, pagrindiniu iššūkiu išlieka tai, kad tai nesprendžia pagrindinio susirūpinimo, jog JAV užėmė gana priešišką poziciją Ukrainos atžvilgiu. Be to, šiame etape neatsakoma į klausimą, kokios yra tų diskusijų sąlygos ir ar Europai pavyko įsitraukti į pokalbį“, – teigė M. Savillas.

D. Trumpo specialusis pasiuntinys Vidurio Rytams Steve'as Witkoffas patvirtino, kad administracijos pareigūnai rengia derybas su aukščiausio rango Ukrainos pareigūnais Saudo Arabijoje.

S. Witkoffas pažymėjo, kad V. Zelenskis pastarosiomis dienomis atsiprašė dėl konflikto Baltuosiuose rūmuose ir išreiškė padėką JAV. Jis aptakiai kalbėjo apie tai, ar per numatomą susitikimą Saudo Arabijoje bus pasirašytas susitarimas dėl naudingųjų iškasenų.

„Pažiūrėsime, ar jis to laikysis“, – tvirtino S. Witkoffas. 

G. Paluckas: Lietuva dar turės įvertinti, ar lįsti po prancūzų branduoliniu skėčiu

Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Lietuva dar turės „labai rimtai ir atsakingai“ įvertinti, ar lįsti po Prancūzijos branduoliniu skėčiu.

Taip jis kalbėjo šios šalies prezidentui Emmanueliui Macronui pareiškus, kad Paryžius svarsto galimybę išplėsti šalies branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams, o Lietuvos vadovui Gitanui Nausėdai išreiškus norą patekti į tokių šalių grupę. 

Plačiau apie tai skaitykite čia. 

Žiniasklaida: D. Trumpas turi planą, ką ginti ir ko ne 

JAV peržiūrint karių dislokavimą Europoje, Donaldas Trumpas svarsto pirmenybę teikti valstybėms, kurios skiria daug lėšų gynybai, pranešė amerikiečių transliuotojas NBC, remdamasis esamais ir buvusiais aukšto rango pareigūnais. NBC cituoja naujienų agentūra BNS. 

Taip Amerika iš esmės pakeistų savo dalyvavimo NATO modelį.

D. Trumpas su padėjėjais aptarė galimybę transformuoti JAV dalyvavimą NATO taip, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos Aljanso narėms, kurios gynybai skiria tam tikrą dalį savo bendrojo vidaus produkto (BVP), sakė pareigūnai.

Jų teigimu, pagal galimą politikos pokytį JAV gali neginti užpultos kitos NATO narės, jei toji šalis nesilaikys nustatyto gynybos išlaidų „slenksčio“.

Jei D. Trumpas iš tiesų žengs tokį žingsnį, tai būtų reikšmingas atsitraukimas nuo pagrindinio Aljanso principo, vadinamo 5-uoju straipsniu, pagal kurį bet kurios NATO šalies užpuolimas laikomas visų NATO šalių užpuolimu.

Tačiau po pastarųjų savaičių nerimo dėl JAV įsipareigojimų ginti sąjungininkes lengviau atsikvėpti galėtų valstybės, po Rusijos invazijos Ukrainoje smarkiai padidinusios gynybos finansavimą.

„Jo administracija jau davė suprasti sąjungininkėms Europoje, kad JAV gali sumažinti savo karinį buvimą Europoje, o viena iš dabar svarstomų galimybių – perskirstyti JAV karines pajėgas regione taip, kad jos būtų sutelktos NATO šalyse, kurios padidino savo išlaidas gynybai iki tam tikros BVP dalies“, – teigia NBC.

Visgi vienas Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnas NBC patikino, kad „D. Trumpas yra įsipareigojęs NATO ir 5-ajam straipsniui“.

Šiemet jis yra sakęs, kad sąjungininkės Europoje bendrai turėtų skirti gynybai tiek, kiek skiria vienos JAV. Neseniai jis pareiškė, kad NATO narės gynybai turėtų skirti 5% savo BVP.

Padidinusi skolinimosi galimybes, šiemet Lietuva krašto apsaugai ketina skirti 4% BVP, o 2026-2030 metais planuoja gynybai numatyti 5-6% BVP.

Lietuvoje yra dislokuotas sustiprintas amerikiečių karių batalionas – daugiau nei tūkstantis karių.

V. Orbanas teigia, kad ES negali sau leisti remti Ukrainos 

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) negali sau leisti remti Ukrainą karinėmis priemonėmis ir tuo pačiu metu apsiginkluoti pati.

„Europoje siekiama remti Ukrainą ir kartu ekonomiškai griauti Europą“, – penktadienio rytą interviu provyriausybiniam visuomeniniam radijui sakė V. Orbanas.

Ketvirtadienio vakarą Vengrija vienintelė atsisakė paremti visų kitų 26 ES šalių poziciją tvirtai paremti Ukrainą.

„Vengrija nėra izoliuota. ES yra izoliuota nuo JAV“, – po vidurnakčio Briuselyje žurnalistams sakė V. Orbanas.

Jis planuoja sušaukti „nacionalines konsultacijas“, kad Vengrijos visuomenė turėtų galimybę balsuoti prieš Ukrainos narystę ES.

JK toliau dalinsis žvalgybine informacija su Ukraina 

Jungtinė Karalystė (JK) paskelbė, kad ir toliau teiks Ukrainai žvalgybinę informaciją, nors pabrėžiama, jog JK ir kitų Europos šalių pastangos negalės atsverti JAV teiktos informacijos. VŽ primena, kad šalies prezidentas Donaldas Trumpas ne tik sustabdė karinės pagalbos, bet ir žvalgybinės informacijos tiekimą Ukrainai. 

„Ji nėra taip toli siekianti ir tokio didelio masto, kaip JAV pajėgumai ir negalės pakeisti Amerikos“, – paaiškino buvęs JK vyriausybės atstovas. Tačiau tai suteiks Ukrainai galimybę iš anksto sužinoti apie gręsiančias atakas bei pasirengti pačiai atakuoti taikinius Rusijos gilumoje.

Apie tai, kad ketina toliau dalintis žvalgybine informacija su Ukraina, paskelbė ir Prancūzija. Šios šalies gynybos ministras Sebastienas Lecornu pasakė, kad nors JAV sprendimas turės „reikšmingą poveikį operacijoms“, Paryžius toliau teiks pagalbą, dalindamasis „nepriklausomais žvalgybiniais duomenimis“.

Vokietija siekia Ukrainai skubiai suteikti 3 mlrd. Eur

Vokietija rengia naują 3 mlrd. Eur pagalbos Ukrainai paketą. Dabar Vokietijos valdžios institucijoms tenka užduotis rasti pinigų šiam karinės pagalbos paketui finansuoti. Apie tai pranešė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

Jis paaiškino, kad dėl greito 3 mlrd. Eur paketo finansavimo dabar vyksta Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU/CSU) ir socialdemokratų (SPD) partijų derybos.

„Ir aš, žinoma, tvirtai pasisakau už tai, kad būtų rastas greitas sprendimas suteikti Ukrainai papildomą pagalbą, kurios jai reikia. Jei mums pavyks rasti pinigų 3 mlrd. Eur šiam paketui, mes planuojame suteikti papildomas oro gynybos sistemas, įskaitant atitinkamas raketas, kurias turime ir jau pristatėme, o tai tampa vis svarbiau, ypač turint omenyje amerikiečių įšaldytą tiekimą“, – sakė B. Pistorius.

Vokietijos gynybos ministras taip pat nurodė, kad Ukrainai būtų suteikta ir papildomos amunicijos. 

[infogram id="b38777bc-f380-49c0-a5a5-58be84024121" prefix="BfA" format="interactive" title="Šalių kariniai įsipareigojimai Ukrainai pagal ginklų kategorijas 2022-2024 m."]

[infogram id="d8b74daa-7cb4-4a32-8dad-8e75236bca06" prefix="xNW" format="interactive" title="Sunkiosios ginkluotės vertė 2022-2024 m."]

Ukrainos ambasadorius JK: JAV griauna pasaulio tvarką

Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje (JK) ketvirtadienį teigė, kad JAV griauna nusistovėjusią pasaulio tvarką, joms nesilaikant savo įprastinės pozicijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

2024 metais ambasadoriumi tapęs Valerijus Zalužnas, trejus metus ėjęs Ukrainos kariuomenės vyriausiojo vado pareigas, teigė, kad JAV dabar bando susitikti su Rusija „pusiaukelėje“, o kitas Maskvos taikinys gali būti Europa.

„Matome, kad ne tik blogio ašis ir Rusija bando peržiūrėti pasaulio tvarką, bet ir JAV galutinai griauna šią tvarką“, – sakė V. Zalužnas analitinio centro „Chatham House“ konferencijoje. Jį cituoja BNS naujienų agentūra. 

JAV ir Rusijos derybos parodė, kad Baltieji rūmai „žengia žingsnius Kremliaus link, bandydami su juo susitarti pusiaukelėje“, teigė jis.

Jis pridūrė, kad dalijimosi žvalgybos informacija sustabdymas ir ankstesnis JAV sprendimas nepritarti Jungtinių Tautų rezoliucijai, smerkiančiai Rusijos agresiją Ukrainoje, yra „didžiulis iššūkis visam pasauliui“.

„Politico“: ES rizikuoja nuvilti Ukrainą

„Politico“ savo paskelbtoje analizėje skelbia, kad ES susitarus dėl planų stiprinti Bendrijos gynybą galima tuo pasidžiaugti, tačiau nuošalyje liko kitas svarbus aspektas – parama Ukrainai, kuri, anot leidinio, trumpuoju laikotarpiu, yra svarbiausias klausimas. 
ES ketvirtadienį nepavyko susitarti dėl jokių naujų įsipareigojimų Ukrainai.

Kyjivas šiuo metu itin sudėtingoje padėtyje dėl nutrauktos JAV karinės ir žvalgybinės informacijos. Prieš susitikimą Briuselyje Ukrainą tvirtai remiančių šalių diplomatai reiškė viltis, kad neeilinėje Europos Vadovų Taryboje (EVT) pavyks prisiimti naujų įsipareigojimų, kurie sustiprins Kyjivą.

„Dabar labiau nei bet kada turime remti Ukrainą“, – prieš EVT sakė Bendrijos vyriausioji diplomatė Kaja Kallas.

Tačiau po 10 valandų trukusių derybų ir ES lyderių bei Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio šilto sutikimo, galutinėse EVT išvadose daugiausia dėmesio skirta tik bendroms ES pastangoms stiprinti gynybos sektorių.

[infogram id="81a49105-1938-401a-9afc-4697cc2262e9" prefix="bNR" format="interactive" title="Parama Ukrainai 2022-2024 m., % nuo BVP"]

Teksto dalies skirtos Ukrainai nepavyko priimti tarp 27 ES narių dėl Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pasipriešinimo. Be Vengrijos, likusios 26 ES šalys pasirašė bendrą pareiškimą dėl Ukrainos, kuriame nubrėžtos raudonos linijos būsimoms taikos deryboms, raginama spartinti Kyjivo prisijungimą prie ES ir pažadėta būsima karinė pagalba, nenurodant konkrečių tikslų.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs ES diplomatas gynė Bendrijos planus didinti karinę pagalbą Ukrainai. Anot jo, darbas dėl būsimų ginkluotės paketų bus tęsiamas norinčiųjų prisidėti koalicijos rėmuose, į šią koaliciją gali būti įtrauktos ir ES nepriklausančios šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė.

Kelių diplomatų teigimu, prieš susitikimą K. Kallas bandė sutelkti ES šalis, kad jos per šiuos metus Ukrainai skirtų dar bent 20 mlrd. Eur papildomos karinės pagalbos. Tačiau, nepaisant aktyvių diplomatinių pastangų, sprendimui nebuvo rasta vieningo pritarimo. 

Vis tik ketvirtadienį V. Zelenskis gavo keletą konkrečių įsipareigojimų, tik ne iš ES. Norvegija įsipareigojo padidinti savo tiesioginę karinę pagalbą Ukrainai iki 8 mlrd. Eur 2025 m., t. y. daugiau nei dvigubai padidinti savo ankstesnį įsipareigojimą.

[infogram id="de5b7d9d-a215-4a78-aaee-543b859f1c1c" prefix="DtU" format="interactive" title="Parama Ukrainai 2022-2024 m., Eur"]

Žvalgyba: diplomatinė karo Ukrainoje baigtis artimiausiu metu – mažai tikėtina

Lietuvos žvalgyba penktadienį skelbia, kad diplomatinė Rusijos karo Ukrainoje baigtis artimiausiu metu yra mažai tikėtina.

„Diplomatinė karo Ukrainoje baigtis artimiausioje perspektyvoje yra mažai tikėtina. Kremlius jaučiasi pranašesnis už Ukrainą remiančias demokratines valstybes ir, beveik neabejotina, tęs karą tol, kol sulauks esminių nuolaidų“, – teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvių tarnybų departamento (AOTD) paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Pasak šių institucijų, tarptautinis spaudimas nekeičia Rusijos pozicijos, o jos stiprėjanti sąjunga su Iranu ir Šiaurės Korėja rodo, kad konfrontuodama su Vakarais Rusija nesibodės jokių sąjungininkų ir jokių priemonių.

Tokiu vertinimu žvalgyba pasidalijo nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimo invaziją 2022 metų pradėjusią Rusiją bei Ukrainą susodinti taikos derybų ir jam kaltinant Kyjivą, jog tai jis nenori ugnies nutraukimo.

Anot žvalgybos institucijų, Rusija turi resursų tęsti karą prieš Ukrainą ne vienerius metus.

„Nors karas Rusijai kainuoja labai brangiai artimiausiu metu ji ne tik išliks pajėgi užtikrinti panašų karo finansavimo lygį, bet, tikėtina, ir jį didinti“, – teigiama grėsmių vertinime. 

Rusijos karinės išlaidos šiemet siekia apie 130 mlrd. Eur arba 6,3% BVP, bet pareigūnai neabejoja, kad realūs asignavimai karui bus dar didesni, nes įprastai papildomų lėšų Rusija skiria tiek iš įslaptintos biudžeto dalies, tiek iš kitų viešųjų finansų sričių.

Pasak žvalgybos, savo finansinių galimybių ribos Rusija dar nepasiekė, tačiau dėl Kremliaus sprendimo tęsti karą šalies ekonomika bus silpna, nekonkurencinga ir itin pažeidžiama.

Anot VSD ir AOTD, Vladimiro Putino režimas jaučiasi visiškai kontroliuojantis situaciją Rusijoje, turi visuomenės paramą karui.

„Būtent todėl V. Putinas jaučiasi pranašesnis už Ukrainą remiančias demokratines valstybes ir tęs karą bei spaudimą Vakarams tol, kol sulauks esminių nuolaidų“, – rašoma leidinyje.

„Formulė „Taika už žemę“ taip pat mažai tikėtina, nes Ukrainos teritorijų aneksija Rusijai yra ne tikslas, o tik priemonė pateisinti ir įtvirtinti agresyvią politiką. Kremlius prievarta rusifikuoja užimtas Ukrainos teritorijas, nes nesiruošia derėtis dėl jų grąžinimo ir, labai tikėtina, siekia jų gyventojus ilgalaikėje perspektyvoje supriešinti su neokupuota Ukraina. Rusifikacija nesuteikia Maskvai jokių derybinių svertų, tačiau yra esminė Ukrainos naikinimo strategijos dalis“, – teigiama jame.

Pasak žvalgybos, Rusijos keliamos grėsmės – karinė agresija, diversijos ir įtakos veikla – nesumažės net pabaigus ar įšaldžius karą Ukrainoje, keisis tik tų prioritetiniai taikiniai.

Anot pareigūnų, šiuos taikinius atskleidžia prieš pat įsiveržiant į Ukrainą Rusijos iškeltas reikalavimas Vakarams grąžinti 1997 metų NATO ribas.

Plačiau skaitykite šiame VŽ tekste. 

E. Macronas pasisakė apie NATO ir atkirto V. Putinui 

Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį sakė, kad Prancūzija yra ištikima ir tvirta NATO sąjungininkė po to, kai JAV vadovas Donaldas Trumpas vėl suabejojo savo įsipareigojimu dėl JAV dalyvavimo Aljanse. 

„Visada buvome viena už kitą“, – po Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio dėl gynybos žurnalistams Briuselyje sakė E. Macronas.

Jis teigė, kad Prancūzija Jungtinėms Valstijoms rodė „pagarbą ir draugystę“, todėl „mes turime teisę prašyti to paties“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat atsilygino Rusijos autoritariniam lyderiui Vladimirui Putinui, palyginusiam jį su imperatoriumi Napoleonu Bonapartu ir pavadino V. Putiną imperialistu, siekiančiu perrašyti istoriją.

Šis apsižodžiavimas įvyko padidėjus įtampai dėl E. Macrono siūlymo išplėsti Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams, kurį Maskva laiko grasinimu.

„Vis dar yra žmonių, kurie nori grįžti į Napoleono laikus, pamiršdami, kaip jie baigėsi“, – anksčiau ketvirtadienį Prancūzijos vadovui įgėlė V. Putinas. 

1812 metais Napoleono Bonaparto kariuomenė pradėjo invaziją į Rusijos imperiją ir surengė šešis mėnesius trukusią karinę kampaniją, kuri baigėsi Rusijos pergale.

„Napoleonas vykdė užkariavimus, – po aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje žurnalistams sakė E. Macronas. – Vienintelė imperinė galia, kurią šiandien matau Europoje, yra Rusija.“

„Jis yra imperialistas, siekiantis perrašyti istoriją“, – pažymėjo E. Macronas.

Rusija raketomis ir dronais puola Ukrainos energetikos infrastruktūrą

Atnaujinta 10:08 

Ukrainos energetikos ir dujų infrastruktūra penktadienį buvo masiškai apšaudoma raketomis ir dronais. 

„Energetikos ir dujų infrastruktūra įvairiose Ukrainos srityse vėl masiškai apšaudoma raketomis ir dronais“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Galuščenka.  

Per smūgį civilinei infrastruktūrai Charkive buvo sužeisti keturi žmonės, įskaitant moterį, kuri buvo ištraukta iš griuvėsių gyva ir kuriai teikiama medicininė pagalba, penktadienį socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė šio miesto meras Ihoris Terechovas.

„Smūgio vietoje kilo gaisras. Taip pat buvo apgadintas netoliese esantis daugiabutis“, – teigė I. Terechovas, pridūręs, kad vyksta gyventojų evakuacija.

Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas „Telegram“ taip pat pranešė, kad per Rusijos smūgį nukentėjo privati įmonė Charkive ir užsiliepsnojo automobiliai. 

„65-erių moteris ir 61-erių vyras paguldyti į ligoninę “, – pridūrė O. Synjehubovas

Vėlai ketvirtadienį Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba taip pat pranešė, kad per išpuolį Odesos srityje buvo pažeista „kritinė infrastruktūra“, tačiau apie sužeistuosius nepranešta.

D. Trumpas toliau stiprina abejones dėl savo įsipareigojimo NATO

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį vėl suabejojo savo įsipareigojimu dėl JAV dalyvavimo NATO, pareikšdamas, kad šalys, kurios nepakankamai skiria lėšų savo kariuomenei, nenusipelno būti ginamos.

„Jei jie nesumokės, nesiruošiu jų ginti“, – sakė jis žurnalistams.

D. Trumpas jau ilgą laiką kaltina kitas Aljanso nares, kad jos nepakankamai stengiasi užtikrinti savo apsaugą ir neskiria pakankamai lėšų.

[infogram id="e6dd8028-a972-4ab9-a937-99440268f5cc" prefix="q5z" format="interactive" title="NATO šalių gynybos išlaidos 2024 m."]

JK gynybos sekretorius: darome, ko nori JAV

Europa ir Jungtinė Karalystė imasi vadovaujančio vaidmens gynybos srityje ir remia Ukrainą, kaip to reikalavo Jungtinės Valstijos, ketvirtadienį savo kolegai amerikiečiui Pete'ui Hegsethui pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey.

J. Healey ir P. Hegsetho susitikimas Pentagone buvo pirmasis po Amerikos gynybos vadovo kelionės į Europos sostines praėjusį mėnesį, kai jis perspėjo, kad Europa „negali daryti prielaidos, jog Amerikos buvimas tęsis amžinai“, ir paragino „suaktyvinti“ savo saugumo užtikrinimą, rašo „Politico“.

Jungtinė Karalystė ir Europa būtent tai ir padarė, ketvirtadienį teigė J. Healey.

„Jūs metėte iššūkį Europai. Jūs metėte mums iššūkį pasistengti dėl Ukrainos, dėl išlaidų gynybai, dėl Europos saugumo. Ir aš jums sakau, kad mes tai padarėme, darome ir darysime toliau“,– sakė jis.

Prezidentas gyrė ES susitarimą dėl gynybos 

Europos Sąjungos (ES) lyderiams ketvirtadienį pritarus planams stiprinti Bendrijos gynybą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai valstybėms leis žengti didelį žingsnį į priekį didinant gynybos finansavimą.

„Išvados priimtos visos, tiesą sakant be labai didelių redakcinių pataisymų. Taip, jų buvo, bet jie nebuvo kažkokie drastiški. Manau, kad visai sėkmingas, kad ir trumpas tas ekstraordinarus susitikimas“, – Briuselyje po specialaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Visi šitie tikslai nukreipti į tai, kad Europos Komisijos (EK) pagalba atveriamos papildomos galimybės ir tai tikrai leis visoms valstybėms, kurios siekia padidinti gynybos finansavimą, padaryti didelį žingsnį į priekį“, – teigė jis.

ES šalys Briuselyje pritarė EK planui, kuriuo siekiama sutelkti 800 mlrd. Eur pagal planą „ReArm Europe“, visų pirma suteikiant valstybėms galimybę daugiau lėšų išleisti gynybai.

Anot prezidento, tekstas patvirtintas 26 valstybių: priėmus Slovakijos pateiktą redakcinį pasiūlymą, vienintele naujojo paketo priešininke liko tik Vengrija, kurios perkalbėti nebandyta.

„Vengrijos premjeras išreiškė strategiškai kitokį požiūrį į šį klausimą, tai turbūt nieko nenustebino“, – sakė G. Nausėda.

„Nekaip atrodytų tokie mėginimai pakišomis ar saldainiais mėginti perkalbėti žmogų, kuris iš principo laikosi kitokio požiūrio į Ukrainą, į karą Ukrainoje, aiškina jo priežastis visiškai kitaip, kritikuoja ES strategiją Ukrainos atžvilgsiu iš esmės. Tai būtų manau toks savotiškas savęs apgaudinėjimas“, – kalbėjo šalies vadovas.

G. Nausėda užsiminė ir apie 20 mlrd. Eur paramos paketą Ukrainai, kuriai karinę paramą šią savaitę nutraukė Jungtinės Valstijos.

„Turime absoliučią daugumą valstybių, kuriuos remia Ukrainą ir svarbiausia, kad toliau dirbsime, ir EK toliau dirbs dėl tos sumos pinigų, kuri, tiesa, nebuvo paminėta, bet vis dėl to tai yra tikrai reikšminga pinigų suma, apie 20 mlrd. Eur, kad ji galėtų būti suteikta Ukrainai artimiausiu metu“, – tikino prezidentas.

Taip pat šalies vadovas pabrėžė, jog negalima nuvertinti ir išplėsto Europos investicijų banko (EIB) mandato naudos.

„Labai teisinga pastaba buvo pasakyta (Europos – BNS) Komisijos prezidentės dėl to, kad galbūt kažkas mano, kad tai yra pakankamai nedidelis finansinis svertas pagal savo apimtį palyginti pavyzdžiui su RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano – BNS) pinigais. Bet jis multiplikuojasi“, – kalbėjo prezidentas.

„Bankai, kurie dirba su EIB irgi lygiagrečiai gali imti keisti savo politikas gynybos pramonės atžvilgiu matydami, kad EIB savo strategiją keičia“, – sakė jis.

Į planą siūlytą įtraukti ir formuluotę dėl Ukrainos stojimo į ES iki 2030 metų, tačiau šią idėją, anot G. Nausėdos, dar teks „panešioti, pristatyti ją geriau kolegoms“.

Kinijos užsienio reikalų ministras ragina pradėti derybas dėl karo Ukrainoje nutraukimo

Kinijos užsienio reikalų ministras penktadienį paragino pradėti derybas dėl karo Ukrainoje nutraukimo, perspėdamas, kad „konflikte nėra nugalėtojų, o taikoje – pralaimėtojų“, rašo BNS.

„Kinija sveikina ir remia visas pastangas, skirtas taikai“, – spaudos konferencijoje Pekine sakė Wang Yi.