G. Paluckas: Lietuva dar turės įvertinti, ar lįsti po prancūzų branduoliniu skėčiu
Papildyta D. Šakalienės komentaru.
Taip jis kalbėjo šios šalies prezidentui Emmanueliui Macronui pareiškus, kad Paryžius svarsto galimybę išplėsti šalies branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams, o Lietuvos vadovui Gitanui Nausėdai išreiškus norą patekti į tokių šalių grupę.
„Prieš lendant po bet kokiu skėčiu, reikia labai rimtai ir atsakingai pasvarstyti, kokios pasekmės būtų, kokie įsipareigojimai atsirastų, kokios papildomos grėsmės atsirastų“, – penktadienį žurnalistams sakė premjeras.
„Savo saugumo patarėjo paprašiau sumodeliuoti tokią situaciją, nes mes šiandien suprantame, kad turime svarstyti visus įmanomus scenarijus: NATO raidos scenarijus, mūsų transatlantinių santykių scenarijus“, – pridūrė jis.
Ministras pirmininkas taip pat pabrėžė, kad Prancūzijos prezidento pasiūlymas yra „dar labai labai žalias“.
Tuo metu Dovilė Šakalienė, krašto apsaugos ministrė, sako, kad E. Macrono pasiūlymas yra „svarstytinas“.
„Reikia pasidaryti labai rimtą įsivertinimą kaip tai galėtų atrodyti ir tuomet išvadų tam tikrų prieiti“, – penktadienio vakarą žurnalistams kalbėjo Jungtinėse Valstijose (JAV) viešinti ministrė.
„Mes turėsim įvairiais formatais pokalbių ir su kariškiais, ir paskui kažkuriam etape Valstybės gynimo tarybos gali prireikti, jeigu toliau esi šita diskusija, bet kol kas pradinį įsivertinimą reikia pasidaryti“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Pasak E. Macrono, prancūzai „pagrįstai nerimauja“ dėl „naujos eros“ pradžios. Jo teigimu, ši era prasidėjo Donaldui Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus sausio mėnesį, pakeitus JAV politiką Ukrainos atžvilgiu ir sukėlus rimtą istorinio lūžio su Europa pavojų.
E. Macronas nurodė, kad pradės diskusijas dėl Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemonių taikymo kitoms Europos valstybėms. Prieš savo kreipimąsi jis telefonu kalbėjosi su tikėtinu naujuoju Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu apie šio apsaugos „skėčio“ išplėtimą.
Vokietijos politikas taip pat yra raginęs išplėsti šią apsaugos rūšį Europoje. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė norą patekti į grupę šalių, dengiamų šiuo skėčiu.
Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, jog tokius Prancūzijos prezidento siūlymus laiko grasinimu.
