ES siekia sustiprinti Kyjivą ir rengia paramos paketą, trečiadienį derybose susitiks ES pareigūnai

• Antradienį Rijade vyko dvišalis JAV ir Rusijos diplomatų susitikimas – pirmasis tokio lygio nuo karo Ukrainoje pradžios. Į šiuos pokalbius nebuvo pakviesti nei Ukrainos, nei Europos atstovai.
• Derybose konkrečių detalių dėl taikos Ukrainoje scenarijaus nebuvo pateikta. Tačiau JAV ir Rusija susitarė dėl 4 punktų ir tarpusavio ryšių atnaujinimo. Maskvos pasiuntiniai jau kurpia ekonominius „bendradarbiavimo“ planus.
• Maskva gavo tai, ko norėjo – galimybę su JAV kalbėtis kaip lygus su lygiu dėl karo Ukrainoje. Be to, Amerika atnaujina visus įšaldytus diplomatinius kanalus bendraudama su Rusija.
• Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Maskvos ultimatumams nenusileis.
• Europos lyderiai kol kas neranda susitarimo, ar siųsti taikdarių į Ukrainą ir kokiu deramu būdu atsakyti į JAV ir Rusijos Saudo Arabijoje surengtas derybas.

Baigiame pildyti įvykių juostą. Atnaujintą informaciją matysite trečiadienį 07 val.

ES planuoja 6 mlrd. Eur vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą

Trys ES diplomatai teigia, kad ES šalys rengia mažiausiai 6 mlrd. Eur vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai, siekdamos sustiprinti Kyjivo strateginę padėtį JAV vadovaujamų derybų su Rusija pradžioje.

Šis paketas, į kurį turėtų įeiti nuo 1,5 mln. artilerijos sviedinių ir oro gynybos sistemų, būtų vienas didžiausių ES karinės pagalbos paketų nuo 2022 m., kai Rusija įvykdė plataus masto invaziją.

Du diplomatai sakė, kad 6 mlrd. Eur yra pradinė suma, kuri gali padidėti iki 10 mlrd. Eur ar daugiau, kai šalys pradės gilintis į savo atsargas ir žiūrėti, ką gali nusiųsti Ukrainai. Tikimasi, kad ES užsienio reikalų ministrai paketą, apie kurį rašo „Politico“, išnagrinės per susitikimą Briuselyje kitą savaitę.

A. Kubilius: svarbu pasiųsti stiprų signalą, kad ES nepamiršta Ukrainos

Europos Sąjungai svarbu pasiųsti stiprų signalą, kad Bendrija nepamiršta Ukrainos, sako už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius.

„Dabartinis derybų kontekstas ir amerikiečių pareiškimai gali sukelti Ukrainai nusivylimą, kad Vakarai apleidžia Ukrainą, todėl mums svarbu pasiųsti stiprų signalą, paremtą ambicingais planais, kad ES nepamiršta Ukrainos. Tikimės, kad ir amerikiečiai neapleis Ukrainos“, – antradienį interviu portalui „15min“ sakė A. Kubilius.

Jis teigė kol kas negalintis detaliai atskleisti, koks yra tas „stiprus signalas“, kol tai nėra aptarta Komisijoje, tačiau A. Kubilius sakė, kad ruošiamos priemonės trimis kryptimis.

„Pirmiausia, investuoti į gynybos potencialą, ginklus, Ukrainos gynybos pramonę. Antra, Ukrainos spartinti europinę integraciją ir ypač jos integraciją į bendrąją Europos rinką. Trečias dalykas, labai aiškiai parodyti, kad Ukrainos rekonstrukcija ir atstatymas, jei bus sutarta dėl ugnies nutraukimo ir taikos, vyks su reikšmingais pajėgumais“, – kalbėjo eurokomisaras.

Pasak jo, netrukus pasirodys Baltoji knyga – EK dokumentas su siūlymais kaip Europa turėtų stiprinti savo gynybą, o po to ES tarybose bus priimti „svarbūs sprendimai“.

„Bendras ryžtas stiprinti gynybą yra aiškus. (...) Europos šalių atsilikimas nuo to, ko reikia, yra nemažas, bet čia stebuklų negali būti, bet per vieną dieną nepagaminsi tūkstančio tankų. Spartinimas yra svarbus ir ties tuo nuosekliai dirbame“, – teigė A. Kubilius.

Susidūrę su vienu didžiausių iššūkių per pastaruosius metus, Europos lyderiai baiminasi, kad D. Trumpas planuoja taikos derybas su Rusija, kuriose nedalyvaus nei Ukraina, nei ES.

Europoje taip pat kyla nerimas, kad JAV gali išvesti dalį karių iš žemyno, telkdama dėmesį į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.

Antrasis Europos lyderių susitikimas Prancūzijos sostinėje numatomas trečiadienį, susitikime turėtų dalyvauti ir Lietuva.

Kyjivas kaltina D. Trumpą kurstant V. Putino apetitą 

Vašingtono ir Maskvos pareigūnams surengus pirmąjį susitikimą po invazijos į Ukrainą, Kyjivo aukšto rango pareigūnas antradienį sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą už pradėtas derybas su Rusija be Ukrainos.

„Ir Obama prieš 2014 metus, ir Bidenas prieš šį karą kalbėjo su Putinu apie visus be visų, apie Europą be Europos, ir kažkas D. Trumpo komandoje nuvedė jį tomis pačiomis pėdomis. Tai tik pakurstys Putino apetitą“, – naujienų agentūrai AFP sakė aukšto rango pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

JAV ir Rusijos pareigūnai antradienį susitiko Rijade pirmųjų aukšto lygio derybų nuo tada, kai Rusija pradėjo puolimą Ukrainoje.

JAV valstybės departamentas po derybų pareiškė, kad reikės dar daug nuveikti siekiant užbaigti karą Ukrainoje, tačiau antradienį įvykusį aukščiausio rango diplomato Marco Rubio ir jo kolegos iš Rusijos susitikimą pavadino „svarbiu pirmuoju žingsniu“.

Rusija pareiškė, kad rusų derybos su Jungtinėmis Valstijomis Saudo Arabijoje buvo „neblogos“, tačiau teigė, kad sunku pasakyti, ar jų pozicijos suartėjo.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimą Saudo Arabijoje kaip derybas dėl karo Ukrainoje nedalyvaujant Kyjivui.

Prancūzija ketina rengti dar vieną ES susitikimą

Trečiadienį Prancūzija planuoja surengti antrą susitikimą, kuriame bus aptariamas Ukrainos ir Europos saugumo klausimas, praneša „Reuters“, remdamasi diplomatiniais šaltiniais.

Susitikime dalyvaus Europos šalys, kurios nedalyvavo anksčiau šią savaitę, ir Kanada, teigiama pranešime.

Pranešama, kad pakviestos Norvegija, Kanada, Lietuva, Estija, Latvija, Čekija, Graikija, Suomija, Rumunija, Švedija ir Belgija.

V. Zelenskis atrodo pavargęs ir nusiminęs

Per spaudos konferenciją Turkijoje Volodymyras Zelenskis atrodė akivaizdžiai pavargęs ir nusiminęs, rašo BBC.

Jo šalies išlikimas ir jo paties ateitis kabo ant plauko, nes didžiausia Ukrainos donorė sėdi Saudo Arabijoje prie derybų stalo su puolėju ir jis nėra pakviestas.

Analitikas: JAV tik duoda, o Rusija tik ima

Ivoris Bennettas, „Sky news“ korespondentas Maskvoje, teigia, kad po šiandienos susitikimo su amerikiečiais rusai turi daugybę priežasčių džiūgauti.

„Pirmiausia dėl nuotraukų – po trejų metų, praleistų tarptautinėje izoliacijoje, jie vėl turi vietą prie stalo. Tiesiogine prasme. Ir tai ne šiaip sau stalas. Tai buvo supervalstybės susitikimas su supervalstybe. Vaizdžiai parodyta Vašingtono pagarba, kuri Maskvoje bus labai svarbi. Manau, kad Rusiją taip pat labai nudžiugins triukšmas, kuris sklido iš kitos stalo pusės“, – rašo analitikas.

Anot jo, Kremlius privertė JAV kalbėti apie geopolitinį ir ekonominį bendradarbiavimą.

„JAV Valstybės departamentas net paminėjo „istorines investavimo galimybes“ tame pačiame sakinyje kaip ir karo pabaigą. Man tai rodo, kad sankcijų panaikinimas ir santykių su Maskva atnaujinimas yra susietas su taikos susitarimu, kurį, manau, Rusija jau dabar laikys pergale“, – įsitikinęs analitikas.

Anot jo, nors JAV valstybės sekretorius M. Rubio kalbėjo apie tai, kad visos pusės turi nusileisti, iš Maskvos pusės nesimato jokių nuolaidų. Atvirkščiai.

„Savo komentaruose pasibaigus deryboms S. Lavrovas pasinaudojo proga dar kartą patvirtinti Rusijos raudonąsias linijas – jokios narystės NATO Ukrainai ir jokių NATO karinių pajėgų kaip taikdarių. Paprastai derybos reiškia duoti ir imti, tačiau šiuo metu Ukraina neabejotinai jaučiasi taip, tarsi JAV duoda, o Rusija tik ima“, – apibendrina žurnalistas.  

G. Meloni abejoja, ar siųsti Europos karius kaip taikdarius į Ukrainą

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni abejoja, ar siųsti Europos karius kaip taikdarius į Ukrainą, antradienį pranešė šaltinis vyriausybėje. Apie tai rašo BNS naujienų agentūra. 

Pirmadienį ji dalyvavo Paryžiuje vykusiame susitikime, kurio metu svarbiausi Europos lyderiai bandė strateguoti bendrą atsaką į naujosios D. Trumpo administracijos politikos pokytį dėl karo Ukrainoje ir galbūt mąžtančio ryžto užtikrinti Europos gynybą.

Naujienų agentūros AFP šaltinio patvirtintuose žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad susitikime Italijos premjerė sakė, jog taikdarių siuntimas į Ukrainą yra „sunkiausias ir mažiausiai veiksmingas“ būdas užtikrinti taiką.

G. Meloni taip pat pabrėžė JAV dalyvavimo bet kokiose diskusijose dėl Ukrainos ir Europos saugumo svarbą. Pasak jos, tokio pobūdžio susitikimai neturėtų būti prieš „prieš Trumpą nukreipta“ iniciatyva.

Pirmadienį sušauktame skubiame Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vadovautame susitikime dalyvavo Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Danijos, Europos Sąjungos (ES) ir NATO lyderiai.

Pranešama, kad G. Meloni turėjo tam tikrų abejonių dėl dalyvavimo Paryžiaus susitikime, nes norėjo oficialaus ES susitikimo šiuo klausimu.

Galiausiai ji sutiko dalyvauti susitikime, bet išvyko nepateikusi jokių viešų komentarų.

Italijos premjerė jau beveik tris savaites nebendrauja su žurnalistais, nenorėdama komentuoti D. Trumpo pasisakymų.

Nors Italija istoriškai palaikė ryšius su Rusija, šie ryšiai labai susilpnėjo po to, kai 2022 metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą ir Roma pradėjo teikti Kyjivui karinę ir humanitarinę pagalbą.

Rusijos pareigūnas teigia, kad sankcijų švelninimas nebuvo aptartas

Antradienį vykusiose derybose JAV ir Rusija neaptarinėjo sankcijų sušvelninimo klausimo, teigia šalies tiesioginių investicijų fondo (RDIF) vadovas Kirilas Dmitrijevas. Jis taip pat dalyvavo Saudo Arabijoje surengtose derybose.

„Sankcijos tikrai nebuvo aptartos. Tai buvo tiesiog daugiau procesas, kaip judėti į priekį, kai kurie bendri ekonominiai žingsniai, kuriuos galime žengti ir ateityje, ir neabejotinai įvairių politinių klausimų sprendimas“, – CNN sakė K. Dmitrijevas.  

Lenkijos prezidentas: JAV atstovas patikino, kad karių skaičius Rytų Europoje nebus mažinamas

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda teigia, kad Varšuvoje vykusiame susitikime su JAV pasiuntiniu Ukrainoje Keithu Kelloggu jis buvo patikintas, jog Vašingtonas neketina mažinti karių skaičiaus Rytų Europoje. 

Plačiau skaitykite čia. 

Buvęs J. Bideno pareigūnas: derėtis lengva, kai ketini pasiduoti

Matthew Milleris, kuris mažiau nei prieš mėnesį vadovaujant buvusiam prezidentui Joe Bidenui dirbo JAV Valstybės departamento atstovu spaudai, socialiniame tinkle „X“ įvertino šiandienos Rusijos ir JAV susitikimą.

„Derėtis lengva, jeigu jūsų planas yra pasiduoti“, – rašė M. Milleris.

Politologas L. Kojala: vien susitikimo nuotrauka palanki Kremliui

Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala teigia, kad pati JAV ir Rusijos delegacijų susitikimo nuotrauka neabejotinai palanki Kremliui.

„Ne tiek dėl diplomatinės izoliacijos pabaigos, kiek dėl prioriteto suteikimo. Agresorius yra prie stalo, o Ukraina palikta nuošalyje nerimauja dėl to, kas vyksta. Europos valstybės, kaip sakė vienas Miuncheno konferencijos dalyvis, apskritai liko „prie vaikų stalo“. Ne veltui Kremliaus spauda su pasimėgavimu svarsto, ką gi reiškia M. Rubio ir S. Lavrovo kaklaraiščių panašumas“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo L. Kojala.

Visgi, anot politologo, formos palankumas savaime nenulemia diskusijų turinio.

„Kitaip tariant, nežinome, kokią poziciją pristatė M. Rubio. Variacijos – nuo siūlymo švelninti sankcijas Rusijai – vardan „santykių atkūrimo“ – iki jų griežtinimo parodant, kad karas baigsis ne Maskvos sąlygomis. Amplitudė savaime verčianti nuogąstauti, bet paliekanti plačią scenarijų terpę. M. Rubio pastarosiomis dienomis vertėsi per save kartodamas, kad a) tai nėra derybos (tik jų preliudija); b) kad Ukraina ir Europos šalys dalyvaus tikrose derybose; c) kad siekiama ilgalaikės taikos, o ne laikino sprendimo. Ir kad pats JAV valstybės sekretorius, turėdamas ilgametę patirtį bei daug metų deklaruotą kritišką požiūrį Rusiją, tai supranta, nėra abejonių. Bet kokią oficialią poziciją atspindėjo, liks kurį laiką neatsakyta“, – savo komentarą užbaigia politologas.

Ukrainos prezidentas į Saudo Arabiją kol kas nevyks

V. Zelenskis pranešė, kad atideda savo vizitą į Saudo Arabiją iki kovo 10 d.

VŽ primena, kad Ukrainos prezidentas turėjo apsilankyti Saudo Arabijoje rytoj, tai yra dieną po to, kai JAV ir Rusija susitiko ten deryboms.

Turkija norėtų priglausti derybas dėl karo pabaigos Ukrainoje

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė, kad Turkija būtų ideali šeimininkė bet kokioms deryboms, kuriomis siekiama užbaigti beveik trejus metus trunkantį plataus masto karą Ukrainoje.

„Turkija bus ideali šeimininkė galimoms Rusijos, Ukrainos ir Amerikos deryboms netolimoje ateityje“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją Ankaroje su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Turkijos prezidentą cituoja BNS naujienų agentūra. 

Kalbėdamas apie D. Trumpo pradėtą naują „diplomatinę iniciatyvą greitai užbaigti karą derybomis“, R. T. Erdoganas sakė, kad ankstesnės 2022 metais Stambule vykusios šalių derybos buvo „svarbus atskaitos taškas ir platforma, kurioje šalys buvo arčiausiai susitarimo“.

Trumpai – svarbiausi įvykiai šiandien 

• JAV ir Rusijos pareigūnai Rijade surengė keturias su puse valandos trukusias derybas.
• Aptartos JAV prezidento Donaldo Trumpo ir karo nusikaltimais kaltinamo Rusijos autoritarinio lyderio Vladimiro Putino susitikimo sąlygos, tačiau dėl datos nesusitarta;
• JAV valstybės departamentas pranešė, kad Rusija ir JAV sukurs „konsultacijų mechanizmą, skirtą JAV ir Rusijos santykiams kenkiantiems veiksniams šalinti“ (Plačiau apie susitarimo punktus galite skaityti 14 val. 53 min. paskelbtame įraše);
• JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Sergejus Lavrovas susitarė paskirti aukšto rango derybininkų grupę, kurios tikslas bus „kuo skubiau užbaigti karą Ukrainoje“. JAV atstovai tvirtino, kad D. Trumpas „skuba“ susitarti.
• M. Rubio teigė, kad būsimų derybų tikslas – užtikrinti, kad taika Ukrainoje būtų „teisinga, ilgalaikė, tvari ir priimtina visoms šalims. Spaudos konferencijoje jis taip pat mėgino neigti kalbas, kad Europa buvo nustumta nuo derybų stalo. Anot jo, ES bus įtraukta į derybų procesą, kai tam ateis laikas;
• M. Rubio tikino, kad Rusija esą „nori pradėti rimtą derybų procesą“, kad būtų užbaigtas karas;
• Abiejų šalių pareigūnai taip pat susitarė sugrąžinti personalą į ambasadas.
• Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad „NATO pajėgų dislokavimas Ukrainoje, net ir po kitomis Europos vėliavomis, Rusijai nepriimtinas“.
• Ukrainos prezidentas sukritikavo JAV ir Rusijos susitikimą ir teigė, kad derybos dėl Ukrainos be Ukrainos yra nepriimtinos. Be to, jis kovingai pabrėžė, kad Kyjivas neketina pasiduoti Rusijos ultimatumams.

Iš Baltųjų rūmų – teigiami signalai dėl JK premjero pasiūlymo

Vienas iš JAV derybininkų, šalies nacionalinio saugumo patarėjas Mike'as Waltzas pareiškė teigiamai vertinantis JK premjero pasiūlymą siųsti savo karius į Ukrainą taikai užtikrinti.

„Visi turime priimti sunkius sprendimus, visi turime prisidėti prie mūsų bendros gynybos ir tikimės, kad tai bus abipusė parama mūsų sąjungininkams Europoje“, – Rijade sakė M. Waltzas.

„Tai, kad Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir kitos šalys kalba apie ryžtingesnį indėlį į Ukrainos saugumą, mūsų nuomone, yra geras dalykas“, – pridėjo jis.

Dalies analitikų vertinimu, šis pareiškimas Keirą Starmerį, JK premjerą, staiga pavertė itin svarbia figūra Europoje ir atvėrė duris į Baltuosius Rūmus –  kitą savaitę jis skrenda oficialaus vizito pas D. Trumpą.

„Jis bus pirmasis Europos lyderis, atvykęs į Vašingtoną po to, kai prezidentas D. Trumpas praėjusią savaitę visus nustebino pranešdamas, kad kalbėjosi su V. Putinu. Taigi, jam dabar tenka tam tikras pagrindinis vaidmuo, kalbant apie Europos atsaką“, – „Sky News“ komentavo Nigelas Kimas Darrochas, buvęs britų ambasadorius JAV.

V. Zelenskis: Ukraina nepasiduos Maskvos ultimatumams

Atnaujinta 17:06

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakartojo savo nuomonę apie šį rytą Saudo Arabijoje vykusį JAV ir Rusijos susitikimą.

Pokalbiai „vyksta tarp Rusijos atstovų ir Jungtinių Amerikos Valstijų atstovų apie Ukrainą, tačiau be Ukrainos“, – sakė V. Zelenskis per savo oficialų vizitą Turkijoje.

Kiek anksčiau jis yra sakęs, kad negalės sutikti su jokiu už ukrainiečių nugaros sudarytu susitarimu. 

Ukrainos lyderis pabrėžė, kad Kyjivas „nepasiduos Rusijos ultimatumams“.

„Rusija užpuolė Ukrainą, ir mes neturėjome kito pasirinkimo, kaip tik imtis ginklo ir gintis. Ir jokios diplomatijos nebuvo, nes Rusija mus užpuolė naktį, o ukrainiečiai griebėsi ginklų ir pradėjo ginti savo šalį“, – spaudos konferencijos Turkijos sostinėje metu sakė V. Zelenskis.

Anot Ukrainos lyderio, Maskva iškart po invazijos pradžios pateikė Ukrainai „ultimatumą“, reikalaudama, kad Ukraina sumažintų savo karių skaičių ir leistų Maskvai Ukrainoje įkurdinti „prorusišką vadovybę“.

„Jei mes nesiėmėme visų šių ultimatumų pačiu sunkiausiu momentu, kodėl jums atrodo, kad Ukraina tai padarys dabar?“ – sakė Ukrainos lyderis.

V. Zelenskis antradienį taip pat teigė, kad bet kokios derybos, kuriomis siekiama užbaigti karą jo šalyje, turėtų būti sąžiningos, o jose turėtų dalyvauti Europos šalys, įskaitant Turkiją.

„Ukraina, Europa plačiąja prasme – o tai apima Europos Sąjungą, Turkiją ir Jungtinę Karalystę – turėtų būti įtraukta į pokalbius ir būtinų saugumo garantijų su Amerika dėl mūsų pasaulio dalies likimo kūrimą“, – sakė Ukrainos lyderis.

G. Paluckas: dėsime visas pastangas, kad JAV kariai nebūtų išvesti iš Lietuvos

Lietuva dės visas pastangas, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariai nebūtų išvesti iš šalies, sako premjeras Gintautas Paluckas.

„Nereikia kiekvieną kartą krūpčioti išgirdus kažkokį skardų pareiškimą, mes dėsime visas pastangas, jog JAV kariai nebūtų išvesti iš Lietuvos“, – žurnalistams antradienį sakė premjeras.

Leidinys „Financial Times“ (FT), pirmadienį cituodamas neįvardytus šaltinius, rašė, kad Europos pareigūnai mano, kad JAV prezidentas D. Trumpas greičiausiai sutiks išvesti karius iš Baltijos šalių ir galbūt toliau į Vakarus, todėl ES liks pažeidžiamesnė Rusijos kariuomenės, kuri, kaip perspėja NATO vyriausybės, ruošiasi didesniam konfliktui už Ukrainos ribų, atžvilgiu.

Plačiau apie tai skaityti galite čia.

S. Lavrovas: NATO kariai Ukrainoje – nepriimtina

Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras, paklaustas apie galimybę Ukrainoje dislokuoti NATO karius taikai užtikrinti, patikino, kad Kremliui tai visiškai nepriimtina.

„Prezidentas V. Putinas ne kartą pabrėžė, kad NATO plėtra ir Ukrainos įtraukimas į NATO yra tiesioginė grėsmė Rusijos Federacijai ir mūsų suverenitetui. Ir mes šiandien paaiškinome, kad bet koks NATO šalių ginkluotųjų pajėgų pasirodymas po kokia nors vėliava, po Europos vėliava ar vėliavomis, nieko nekeičia. Tai, žinoma, visiškai nepriimtina“, – kalbėjo jis.

Rusijos užsienio reikalų viceministras dėsto reikalavimus Europai

Europa turi nutraukti ginklų tiekimą Kyjivui, jei nori sėsti prie derybų stalo, pareiškė Aleksandras Gruško, Rusijos užsienio reikalų viceministras. Jo teigimu, ES siekia strateginio Rusijos pralaimėjimo.

„Jei Europa tikrai nori atlikti tam tikrą vaidmenį sprendžiant konfliktą, tai padaryti labai paprasta – reikia nustoti teikti bet kokią karinę ir kitokią paramą Kyjivo režimui“, – Rusijos propagandiniams žiniasklaidos kanalams dėstė pareigūnas.

Pirmadienį Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras, pareiškė, kad Europos šalys siekia paliaubų Ukrainoje tik tam, kad esą galėtų iš naujo aprūpinti  Ukrainą ginklais, todėl joms nėra reikalo sėsti prie derybų stalo.

Lauks pavardžių iš JAV, tada spręs, ką siųsti

V. Putinas nuspręs, kas iš Rusijos dalyvaus derybose su JAV dėl Ukrainos, kai Vašingtonas paskelbs savo delegacijos sudėtį, sakė jo padėjėjas Jurijus Ušakovas.

„Amerikiečiai turėtų paskirti savo atstovus, o mes paskirsime savo, ir tada tikriausiai bus tęsiamas darbas“, – sakė jis interviu propagandiniam „Pirmajam kanalui“, atsakydamas į klausimą, kada Maskvos ir Vašingtono derybų grupės galėtų pradėti kontaktus dėl Ukrainos.

Paklaustas, kas galėtų būti Rusijos delegacijoje, V. Ušakovas atsakė: „Kol kas neaišku. Pats prezidentas nuspręs, kai gausime amerikiečių dalyvių pavardes.“

Spekuliacijos dėl rinkimų Ukrainoje

Kai kuriose JAV žiniasklaidos priemonėse pasirodė žinių, jog JAV ir Rusija kalbėjosi apie prezidento rinkimus Ukrainoje. Žinia, jie šalyje nevyksta dėl karo padėties, o V. Putinas itin aktyviai skleidžia naratyvą, kad V. Zelenskis esą nelegitimus vadovas, todėl negali dalyvauti karo užbaigimo procese. 

Kremlius būtų itin suinteresuotas rinkimais šaliai sunkiu metu – tai būtų galimybė prie derybų stalo pasodinti „sukalbamesnį“ ar net prorusišką politiką.

Rinkimai Ukrainoje gali būti tolesnių derybų dalis, tačiau tai nėra šiandienos klausimas, teigia diplomatiniai „Fox News“ šaltiniai.

„Raginimo surengti rinkimus sunku neinterpretuoti kaip būdo priversti V. Zelenskį pamažu atsitraukti ir galbūt pasiūlyti saldainį Kremliui, kad šis sėstų prie derybų stalo. Ukrainos lyderio priešiškumas V. Putinui, kurio invazija nusiaubė didelę Ukrainos dalį ir vykdė karo nusikaltimus prieš jos piliečius, yra neįveikiamas“, – anksčiau komentavo Nickas Patonas Walshas, CNN analitikas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

M. Rubio teisinosi dėl Europos nedalyvavimo procese

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio spaudos konferencijoje bandė tikinti, kad derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo „niekas“ nėra nustumtas į šalį.

Anot M. Rubio, Europos Sąjunga „kažkuriuo metu turės sėsti prie derybų stalo“, atsižvelgiant į Bendrijos Rusijai taikomas sankcijas.

„Su mūsų sąjungininkais konsultuojamasi beveik kasdien“, – pridūrė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais M. Waltzas.

JAV valstybės sekretorius tikino, kad Vašingtono tikslas yra pasiekti „sąžiningą, ilgalaikę ir tvarią“ karo Ukrainoje pabaigą.  

M. Rubio po susitikimo su rusais tikino, kad visi karo dalyviai „turi būti patenkinti jo baigtimi“, tačiau pridūrė, kad abi pusės turi padaryti nuolaidų.

D. Trumpas susitarti nori „labai greitai“

Vienas iš JAV derybininkų šalies nacionalinio saugumo patarėjas Mike'as Waltzas po susitikimo su rusų delegacija teigė, kad D. Trumpas yra pasiryžęs „labai greitai pradėti derybas dėl galimo taikos susitarimo Ukrainoje“ ir kad bus tariamasi dėl teritorijos ir saugumo garantijų. 

„Nesibaigiantis karas Europoje D. Trumpui nepriimtinas“, – pridūrė M. Waltzas. 

Tikisi atkurti ryšius 

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio po susitikimo su rusais teigė, kad JAV ir Rusija susitarė atkurti darbuotojų skaičių ambasadose.

M. Rubio spaudos konferencijoje taip pat kalbėjo apie ekonominę naudą, kurią galėtų duoti glaudesnis Vašingtono ir Maskvos bendradarbiavimas pasibaigus karui.

Anot JAV valstybės sekretoriaus, rusai esą yra rimtai nusiteikę deryboms. VŽ primena, kad Ukraina dar šiandien pranešė apie dronų smūgius į civilinius objektus. 

W. Hague: tai gali būti preliudija į didesnį karą 

Williamas Hague, buvęs Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorius, teigia, kad dabartinės Ukrainos taikos derybos gali būti preliudija į platesnį karą. 

Buvęs užsienio reikalų sekretorius teigė, kad Ukrainos atstovų nedalyvavimas JAV ir Rusijos derybose Saudo Arabijoje yra „visiškai netinkamas būdas tvarkyti pasaulio reikalus“.

Anot buvusio pareigūno, tai, kaip sprendžiamas šis karas, gali „vėliau sukelti dar didesnį karą“.

„Yra didelis pavojus, tai matome visoje istorijoje, kad būdas, kuriuo išsprendžiamas vienas karas, jei nesate atsargūs, vėliau gali sukelti dar didesnį karą, nes abi pusės turi paskatų grįžti į kovą, žinote, pažeminta pusė, kuriai reikia susigrąžinti savo orumą ir teritoriją, ir nugalėjusi pusė, kuri mano, kad gali pakartoti tai dar kartą. Taigi čia yra didžiulis pavojus, kad tai yra preliudija į platesnį karą vėlesniais metais. Ir D. Trumpas bei jo komanda iš tiesų nerodo, kad tai supranta. Tai ir kelia didžiausią nerimą“, – „Times Radio“ sakė W. Hague.  

JAV viešina susitarimo punktus

Pasak JAV valstybės departamento, per derybas amerikiečiai ir rusai susitarė:

• Sukurti konsultacijų mechanizmą, skirtą spręsti trikdžius dvišaliuose santykiuose, taip pat būtų imtasi veiksmų, būtinų normalizuoti atitinkamų diplomatinių atstovybių veiklą;
• Paskirti aukšto rango derybininkų grupes, kurios dirbtų, kad kuo greičiau užbaigtų karą Ukrainoje ilgalaikiu, tvariu ir visoms šalims priimtinu būdu;
• Padėti pagrindą būsimam bendradarbiavimui abipusių geopolitinių interesų klausimais ir istorinėms ekonominėms bei investicinėms galimybėms, kurios atsiras sėkmingai užbaigus karą Ukrainoje;
• Palaikyti ryšius, siekiant užtikrinti, kad derybų procesas būtų savalaikis ir produktyvus.

JAV ir Rusija kuria „konsultacijų mechanizmą“

JAV Valstybės departamentas teigia, kad šalies valstybės sekretorius Marco Rubio susitarė su Rusijos pareigūnais sukurti „konsultacijų mechanizmą, skirtą JAV ir Rusijos santykius dirginantiems veiksniams šalinti“.

Jis pridūrė, kad M. Rubio ir S. Lavrovas susitarė paskirti aukšto rango grupes, kurios pradėtų dirbti, kad kuo greičiau būtų galima užbaigti karą Ukrainoje.

„Pradėjo elgtis pagarbiai“

Kirilas Dmitrijevas, Rusijos Tiesioginių investicijų fondo vadovas, agentūrai „Reuters“ sakė, kad po derybų su JAV pareigūnais dar anksti kalbėti apie galimus kompromisus, tačiau abi šalys esą „pradėjo klausytis viena kitos, elgtis pagarbiai ir kaip lygiavertės“.

Toks Rusijos pareiškimas tik patvirtinta analitikų nuogąstavimus, kad Maskva gavo tai, ko norėjo – galimybę su JAV kalbėtis kaip lygus su lygiu ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Europos saugumo architektūros.

Maskva per vieną savaitę iš dėl savo agresijos atstumtos ir ignoruojamos šalies grįžo į tarptautinę areną. 

„Taip pat yra daug nesutarimų. Mūsų laukia ilgas kelias, kad ištaisytume klaidas, kurias padarė (buvusio JAV prezidento – VŽ) J. Bideno administracija“, – RT sakė K. Dmitrijevas.

Susitikimo data nežinoma 

Atnaujinta 14:39 

D. Trumpo ir V. Putino susitikimo data dar nesutarta, Rusijos propagandinei televizijai sakė aukšto rango Kremliaus pareigūnai.

Vienas iš pagrindinių derybų tikslų buvo susitarti dėl tokio susitikimo. 

Apie tai pranešė ir V. Putino patarėjas užsienio reikalams Jurijus Ušakovas.

„Abiejų šalių delegacijos turi glaudžiai bendradarbiauti. Esame tam pasirengę, tačiau kol kas sunku kalbėti apie konkrečią abiejų lyderių susitikimo datą“, – sakė J. Ušakovas

Jis sakė, kad susitikimas „mažai tikėtinas“ kitą savaitę.

Derybos baigtos

Rusijos ir JAV delegacijos pranešė užbaigusios antradienio pokalbius, trukusius daugiau nei 4 valandas. 

Maskvos atstovas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad derybos „vyko gerai“ ir kad abi pusės susitarė dėl tolesnių diskusijų Ukrainos klausimu, rašo „Interfax“.

Jis taip pat teigė, kad V. Putinas pats nuspręs, kada pradėti tiesiogines diskusijas su JAV dėl Ukrainos.

Laukiama daugiau abiejų šalių atstovų komentarų žiniasklaidai.

49% vokiečių palaikytų karių dislokavimą Ukrainoje

Daugiau vokiečių palaiko nei prieštarauja Vokietijos karių dislokavimui Ukrainoje, rodo žurnalo „Stern“ užsakymu vasario 13–14 d. atlikta „Forsa“ apklausa. Tačiau esti regioninių skirtumų.

49% vokiečių pritaria tokiam karių dislokavimui, 44% prieštarauja, o 7%  nuo atsakymo susilaikė, skelbia „Reuters“.

Vakarų Vokietijoje 52% apklaustųjų palaiko Vokietijos karių dalyvavimą tokioje misijoje, buvusiose Rytų Vokietijos žemėse 65% apklaustųjų pasisako prieš.

Be to, 83% kraštutinės dešinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) rinkėjų pasisako prieš bet kokį karių siuntimą.

Vokietijos gynybos ministerijos atstovas pirmadienį pareiškė, kad Vokietija neatsisakytų prisidėti, jei būtų nustatytas aiškus veikimo modelis. Tačiau galutinį sprendimą, tikėtina, priims nauja Vokietijos vyriausybė po išankstinių sekmadienį vyksiančių federalinių rinkimų.

Derybininkai pietauja

Po maždaug trijų valandų pokalbių JAV ir Rusijos diplomatai paskelbė pietų pertrauką, rašo „The Guardian“. 

Anksčiau skelbta informacija apie pietų pertrauką pakoreguota.

JK gynybos sekretorius: tik JAV gali atgrasyti V. Putiną

„Mums Ukrainoje reikia tokių saugumo garantijų, kurios galėtų užtikrinti tai, ką pažadėjo prezidentas D. Trumpas ir ką, pasak jo, siekia įgyvendinti – ilgalaikę taiką, kuri reikalauja Rusijos atakų nutraukimo ir užtikrina, kad tokia agresija nepasikartos ateityje“, – Londone pasisakė Johnas Healey, JK gynybos sekretorius, skelbia „The Guardian“.

„Europos šalys turi vadovauti šių garantijų suteikimui, tačiau joms būtinas JAV užnugaris, nes galiausiai tik JAV gali suteikti tokį atgrasymą V. Putinui, kuris užkirstų kelią pakartotiniam puolimui“, – įsitikinęs politikas.

Pasak jo, tokių garantijų detalės šiuo metu yra rengiamos. JK premjeras Keiras Starmeris netrukus susitiks su prezidentu D. Trumpu ir aptars šį klausimą.

„Tačiau vienintelis dalykas, kurio tikrai nedarysiu, neaptarinėsiu darbų, kuriuos šiuo metu darome, bei diskusijų, kurias vedame su sąjungininkais iš JAV, detalių. Nes paskutinis dalykas, kurio noriu, yra suteikti V. Putinui daugiau informacijos“, – pastebėjo JK gynybos sekretorius.

Derybos tęsiasi

Po neilgos pertraukos JAV ir Rusijos diplomatai grįžo į bendrą salę tęsti pokalbių, praneša TASS.

EVT pirmininkas: taika negali būti paprastos paliaubos

Po susitikimo Briuselyje su K. Kelloggu, JAV pasiuntiniu, Antonio Costa, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, pabrėžė, kad taika negali būti paprastos paliaubos.

„Mums reikia susitarimo, kuris užtikrintų visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje ir saugumą Europoje. Ukraina gali pasikliauti Europa. Esame pasirengę toliau konstruktyviai bendradarbiauti su JAV, kad būtų užtikrinta taika ir saugumas“, – savo „X“ paskyroje rašo diplomatas.

Derybininkų pertrauka

Atnaujinta 13:22

Rijade diskusijose padaryta 15 minučių kavos pertrauka, skelbia „The Guardian“.

Anot leidinio, po susitikimo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejaus Lavrovas ruošiasi surengti spaudos konferenciją.

Britų laikraštis paviešino D. Trumpo reikalavimus Ukrainai

Britų laikraštis „The Telegraph“ pirmadienį paviešino JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimus Kyjivui, skirtus atlyginti JAV suteiktą karinę ir finansinę paramą perimant Ukrainos gamtinius išteklius bei infrastruktūrą, kurios bendra vertė būtų apie 500 mlrd. USD (477,7 mlrd. Eur).

Šie D. Trumpo reikalavimai yra kur kas platesni nei iki šiol vyravusios diskusijos dėl tam tikrų šalies naudingųjų iškasenų – retųjų metalų. Jis apima viską, pradedant uostais ir infrastruktūra, baigiant nafta ir dujomis, ir platesnę šalies išteklių bazę.

Plačiau skaitykite čia.

Europos pareigūnai spėja, kad JAV gali išvesti karius iš Baltijos ir kitų ES šalių

Europos pareigūnai mano, kad Donaldas Trumpas greičiausiai sutiks išvesti JAV karius iš Baltijos šalių ir galbūt toliau į Vakarus, todėl ES liks pažeidžiamesnė Rusijos kariuomenės, kuri, kaip perspėja NATO vyriausybės, ruošiasi didesniam konfliktui už Ukrainos ribų, atžvilgiu, cituodamas neįvardytus šaltinius rašo „Financial Times“ (FT). 

Rusija ne kartą piktinosi NATO buvimu centrinėje ir rytinėje Europos dalyse. Prieš didelio masto invaziją į Ukrainą, pradėtą 2022-ųjų vasarį, Maskva reikalavo NATO atitraukti karius iš kelių rytinių Europos valstybių.

EK vadovė: Europa nori bendradarbiauti su JAV siekiant teisingos taikos Ukrainoje

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) vadovė, JAV pasiuntiniui Keithui Kelloggui pareiškė, kad Europa nori bendradarbiauti su Vašingtonu siekiant taikos Ukrainoje ir yra pasirengusi labiau apginkluoti Kyjivą.

„Finansiškai ir karine prasmėmis Europa prisidėjo daugiau nei bet kas kitas. Ir tai dar labiau paspartinsime. Norime bendradarbiauti su JAV, kad Ukrainai būtų užtikrinta teisinga ir ilgalaikė taika“, – U. von der Leyen parašė socialiniame tinkle „X“ po susitikimo su K. Kelloggu Briuselyje.

D. Peskovas – apie Europos kariuomenę ir Ukrainos narystę ES

Diskusijas dėl galimo bendros ES kariuomenės kūrimo reikia atidžiai stebėti, pareiškė Dmitrijus Peskovas, Rusijos prezidento atstovas spaudai.

„Kalbant apie ilgalaikius planus, žinoma, juos reikia labai atidžiai stebėti, nagrinėti ir daryti išvadas“, – antradienį „Interfax“ sakė D. Peskovas.

Jis kalbėjo, kad iki šiol ES neturėjo jokių bendrų gynybos projektų: „Kol kas nežinome, ar ši kariuomenė egzistuos. Nežinome, kokiu pagrindu ji bus sukurta. Ir taip toliau, ir panašiai“, – sakė jis.

Kremliaus šeimininko atstovas taip pat pasisakė apie Ukrainos siekį tapti ES nare.

„Tai yra suvereni bet kurios šalies teisė. Kalbame apie ekonominės integracijos procesus. Čia, žinoma, niekas negali nieko diktuoti kitai šaliai, ir mes neketiname to daryti. Tačiau, žinoma, mūsų pozicija visiškai kitokia klausimais, susijusiais su saugumu, gynyba ir karinėmis sąjungomis. Ten mes laikomės kitokio požiūrio, ir tai visiems gerai žinoma“, – apie narystę JAV pasisakė D. Peskovas.

Pasisakydamas apie taiką Ukrainoje, jis teigė, jog „ilgalaikis ir ilgalaikis perspektyvus sprendimas neįmanomas be visapusiško (Europos – VŽ) žemyno saugumo klausimų svarstymo“.

Rusija jau kurpia ekonominius planus

Papildyta 13:05

Panašu, kad Rusija jau skaičiuoja ir kuria planą, kaip pamažu grįžti į pasaulio ekonomikos areną. Kirilas Dmitrijevas, Rusijos Tiesioginių investicijų fondo vadovas, taip pat esantis Rijade, žurnalistams kalbėjo apie potencialius bendrus projektus su JAV. Jis nedalyvauja pagrindinėse derybose Rijade, tačiau yra gretutinių diskusijų Saudo Arabijoje dalyvis.

„Mums reikia bendrų projektų, pavyzdžiui, Arktyje ir kitose srityse – bendri projektai leis mums būti sėkmingesniems“, – sakė K. Dmitrijevas, praneša „Interfax“.

Jis pabrėžė, kad ekonominiai Rusijos ir Amerikos santykiai esą yra atskirti nuo politinių derybų.

„Aš dirbu su investicijų ir ekonomikos klausimais, turime keletą pasiūlymų, kuriuos kolegos šiuo metu svarsto. Manau, kad pažanga šioje srityje įvyks netolimoje ateityje, per artimiausius du ar tris mėnesius,“ – pridūrė jis.

Jis taip pat nepraleido progos skleisti naratyvą apie tai, kiek daug pinigų dėl sankcijų neteko JAV verslai, kurie pasitraukė iš Rusijos. K. Dmitrijevo skaičiavimais, esą šis skaičius siekia 300 mlrd. USD.

„Didžiausios JAV naftos kompanijos Rusijoje dirbo labai gerai“, – K. Dmitrijevą cituoja „The Guardian“. – Manome, kad kada nors jie sugrįš – kodėl jie turėtų atsisakyti Rusijos suteiktų galimybių naudotis jos gamtiniais ištekliais?“

Ukrainos vicepremjerė: ES turi būti pakankamai stipri, kad padėtų Ukrainai laimėti

„Mes atidžiai stebime situaciją JAV, tačiau esu įsitikinusi, kad Europos Sąjunga, nors ir dvejojanti daugeliu klausimų, bus pakankamai stipri, kad padėtų Ukrainai laimėti“, – sakė antradienį Varšuvoje viešinti Olha Stefanišyna, Ukrainos vicepremjerė. Ją cituoja „The Guardian“.

Ji taip pat pabrėžė, kad Ukraina „nesidera dėl jokio susitarimo“, tačiau pripažino, jog naujoji JAV administracija inicijavo tam tikrus procesus.

Be to, ji patvirtino, kad Ukraina „neatmetė“ siūlomo JAV susitarimo dėl strateginių mineralų, kuris vis dar aptariamas. „Tikimės, kad jis bus pasirašytas“, – sakė O. Stefanišyna.

Vicepremjerė buvo Ukrainos delegacijos dalis Miuncheno saugumo konferencijoje, kur kartu su prezidentu V. Zelenskiu dalyvavo dvišaliame susitikime su JAV viceprezidentu J.D. Vance'u.

Rusija siekia supriešinti JAV ir Europą

Rusija imasi naujų pastangų „įkalti pleištą tarp JAV ir Europos“, padėti vertina JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW). Pasak jo analitikų, tiek Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, tiek buvęs Kremliaus užsienio reikalų viceministras „kategoriškai atmetė“ Europos dalyvavimą būsimose taikos derybose dėl karo Ukrainoje.

Abu pareigūnai taip pat apkaltino Europos šalis „agresyviu“ elgesiu prieš Rusiją, o Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad ES ir Jungtinė Karalystė yra „nepajėgios“ pasiekti jokio susitarimo su Maskva.

ISW pažymi, kad anksčiau Rusija kaltino NATO „sąmokslu ir pasiruošimu būsimam karui su Rusija“, tačiau dabar pagrindinis Kremliaus dėmesio centras – Europa.

„Rusijos kaltinimai, kad Europos šalys ir ES apskritai elgiasi agresyviai Maskvos atžvilgiu, žymi reikšmingą informacinio naratyvo pokytį ir greičiausiai rodo naujas Kremliaus pastangas pasinaudoti įtampomis tarp JAV ir Europos, kurios tapo akivaizdžios neseniai vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje“, – pažymima ISW ataskaitoje.

N. Patruševas: Vakarai nori paversti Juodąją ir Baltijos jūras NATO vandenimis

Britai kartu su sąjungininkais NATO, prisidengdami parama, esą bando okupuoti Ukrainą ilgalaikei konfrontacijai su Rusija ir paversti Juodąją jūrą vidine NATO akvatorija, pareiškė Nikolajus Patruševas, Rusijos jūrų kolegijos vadovas ir artimas V. Putino sąjungininkas, rašo TASS.

„Jie (britai ir NATO – VŽ) bando primesti Europos šalims teisės aktų pakeitimus, kurie numato Rusijos laivų Baltijos jūroje areštą kilus menkiausiam įtarimui, kad šie laivai hipotetiškai gali padaryti žalos aplinkai ir jūrų infrastruktūrai“, – sakė buvęs Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadas.

„Vakarai ilgai ieškojo priežasčių, kaip išstumti Rusiją iš Baltijos jūros, bet jų neradę nusprendė sugalvoti iš esmės piratiškus Rusijos laivų užgrobimo motyvus. Žinoma, Rusija atidžiai stebi šiuos nedraugiškų šalių veiksmus ir rengia atsakomąsias priemones“, – teigė jis.

N. Patruševas kalbėjo esą atkirsti Rusiją nuo jūrų kelių į Vakarus buvo Londono puoselėjama svajonė nuo XVIII amžiaus.

Dėl pastaraisiais mėnesiais padažnėjusių incidentų Baltijos jūroje, kai buvo nutraukti telekomunikacijų kabeliai, svarstymai dėl atsakingųjų pasisuko į Rusijos ir Kinijos laivų pusę, o NATO pradėjo vykdyti jūrų misiją siekiant apsaugoti infrastruktūrą. Jai Lietuva skyrė du laivus.

„Rheinmetall“ vadovas: europiečiai ir ukrainiečiai savo sandėliuose neturi nieko

Sprendžiant Ukrainos ateitį, Europos šalys paliktos „prie vaikų stalo“. To priežastis – dešimtmečius trukęs nepakankamas gynybos finansavimas.

„Europiečiai ir ukrainiečiai savo sandėliuose neturi nieko“, – „Financial Times“ sakė Arminas Pappergeris, turėdamas omenyje itin mažas ginklų atsargas žemyne.

„Jei neinvestuoji, jei nesi stiprus, su tavimi elgiasi kaip su vaiku. Europiečiams pastaruosius 30 metų buvo labai patogu sakyti: gerai, išleisime 1% BVP gynybai, to pakanka“, – pridėjo jis.

Plačiau „Rheinmetall“ vadovo įžvalgas skaitykite čia.

Ko iš derybų su Amerika iš tikrųjų siekia Rusija?

Vladimirui Putinui derybos Saudo Arabijoje – kurios yra reikšmingiausias Maskvos ir Vašingtono susitikimas nuo plataus masto invazijos pradžios – suteikia unikalią galimybę išplėsti savo reikalavimų sąrašą, rašo britų leidinys „The Telegraph“.

Leidinio žiniomis, Rusijos prezidentas reikalauja, kad Ukraina išvestų savo pajėgas iš keturių regionų, kuriuos Rusija aneksavo 2022 m. rugsėjį, ir atsisakytų siekio tapti NATO nare – tai būtinos sąlygos bet kokiam būsimam taikos susitarimui.

Be to, siekdamas palengvinti Rusijos atsigavimą po karo, V. Putinas greičiausiai reikalautų griežtų ekonominių sankcijų atšaukimo. Šios sankcijos prisidėjo prie rublio nuvertėjimo ir didėjančios infliacijos šalyje.

Donaldo Trumpo aukščiausių diplomatų komandai iškeltas tikslas paprastas: nutraukti „siaubingą, kruviną karą“. Todėl tiek Europai, tiek Ukrainai neramu, kad šio tikslo bus siekiama bet kokia kaina.

Kinija tikisi, kad derybose dėl Ukrainos dalyvaus visos šalys

Kinija antradienį pareiškė besitikinti, kad „visos šalys ir suinteresuotosios pusės galės dalyvauti“ derybose dėl karo Ukrainoje.

Paklaustas apie šiandienos derybas Rijade, kuriose nedalyvauja Ukraina, Pekinas teigė, kad Kinija „palankiai vertina visas pastangas siekiant taikos“ ir pridūrė: „Tuo pačiu metu tikimės, kad visos šalys ir suinteresuotosios pusės galės tinkamu laiku dalyvauti taikos derybose.“

Rizika dėl iš anksto nulemto rezultato

Tai, kad Europa šiandien nedalyvauja JAV ir Rusijos derybose, reiškia, kad „Ukraina turi dalyvauti antrinėse derybose pagal kažkieno kito, daugiausia Rusijos, taisykles, o tai reiškia, kad rezultatas iš anksto nulemtas dar prieš sėdant prie derybų stalo“, CNN sako Matthew Schmidtas, Naujojo Heiveno universiteto nacionalinio saugumo docentas.

K. Kelloggas atvyko pas Ursulą von der Leyen

Keithas Kelloggas, JAV pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai, antradienį atvyko į Briuselį, praneša „The Guardian“. Čia jis susitinka su  Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininke.

Vėliau antradienį jis taip pat susitiks su Antonio Costa, Europos Vadovų Tarybos pirmininku, o po to vyks į Lenkiją, kur jo laukia prezidentas Andrzejus Duda.

K. Kelloggas per pastarąsias kelias dienas sukėlė sumaištį tarp Europos politikų pareikšdamas ir ne kartą pakartodamas, jog Bendrijai vietos prie Ukrainos taikos derybų stalo nėra. Nors JAV diplomatai Vašingtone vėliau bandė taisyti padėtį dėl tokių jo teiginių, vis dėlto kol kas tvirta ir galutinė JAV pozicija šiuo klausimu nėra aiški. Taip pat K. Kelloggas tikino, jog JAV nesiruošę primesti Ukrainai derybų metu pasiektų susitarimų.

Susitikimas prasidėjo

Pasirodė pirmosios JAV ir Rusijos susitikimo Rijade nuotraukos.

Marco Rubio, JAV valstybės sekretorius, ir Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras, ketina aptarti dvišalius santykius, būsimos partnerystės galimybes ir tai, ką ketina daryti, kad būtų nutraukta neteisėta Rusijos agresija Ukrainoje.

Tammy Bruce, JAV Valstybės departamento atstovė spaudai, teigė, kad susitikimas yra būdas „išsiaiškinti, ar rusai, galbūt, kalba rimtai ir ar jie laikosi tos pačios nuomonės“ su JAV dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

„Svarbiausia – pradėti tikrą mūsų ir Vašingtono santykių normalizavimą“, – valstybinei Rusijos televizijai sakė Jurijus Ušakovas, V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais.

Be to, pasak jo, į šiuos pokalbius Rijade gali įsitraukti ir Kirilas Dmitrijevas, Rusijos valstybės turto fondo vadovas, kuris pasisakytų ekonominiais klausimais.

„The Economist“: po vakar dienos Europos lyderių susitikimo – viena gera naujiena

Nors Europos vadovai iš Paryžiaus išvyko nepriėmę galutinio sprendimo nei dėl gynybos išlaidų, nei dėl taikdarių Ukrainoje, vis dėlto kai kuriuos dalyvius nudžiugino vienas dalykas – pats susitikimo formatas, nes jame dalyvavo lyderiai, kurie buvo pasirengę kalbėtis tarpusavyje.

„Anksčiau daugelis Europos vadovų, nuo Jungtinės Karalystės iki Baltijos šalių, nepasitikėjo Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kuris ilgą laiką kalbėjo apie bendros Europos kariuomenės kūrimą, įtarinėdami, kad jis siekia pakenkti transatlantiniam aljansui, skatinti savo šalies gynybos pramonę arba ir viena, ir kita. Dabar D. Trumpas tokias kalbas padarė priimtinas ir neatidėliotinas“, – savo analizėje rašo „The Economist“.

Ne visi europiečiai buvo patenkinti E. Macrono mini viršūnių susitikimu. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, kaip pranešama, piktinosi, kad į susitikimą nebuvo įtrauktos mažesnės šalys, be kita ko, dėl to, kad toks formatas atkreipia dėmesį į mažas Italijos (ir Ispanijos) gynybos išlaidas.

„Žinoma nieko nenustebino, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pavadino lyderių susitikimą „nevykėlių susibėgimu“, – savo analizėje rašo „The Economist“.

D. Peskovas: derybos neturės įtakos Maskvos ir Teherano bendradarbiavimui

Šalies reporterių paklaustas, kokia būtų Maskvos pozicija, jei JAV Rusijos pareikalautų nutraukti ryšius su Iranu, Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, atmetė tokią galimybę.

„Maskvos ir Teherano sąveikos procesas neturi nieko bendra su Rusijos ir Amerikos santykiais“, – TASS cituoja D. Peskovą.

Savaitgalį vykusios Miuncheno saugumo konferencijos metu Keithas Kelloggas, JAV pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai, užsiminė, kad Vašingtonas turi intencijų išardyti Maskvos sąjungas su Iranu, Šiaurės Korėja ir Kinija. Šios valstybės karo metu ne tik sustiprino ekonominius santykius, tačiau ir padeda agresorei apsirūpinti įvairia ginkluote. O Šiaurės Korėja suteikė V. Putinui savo karių, kad šie padėtų atremti ukrainiečių puolimą Rusijos Kursko srityje. 

JK analitikas: D. Trumpas perprato mūsų kolektyvinį blefą

Jungtinė Karalystė (JK) pati pirma paskelbė, kad yra pasiruošusi siųsti karius į Ukrainą, tačiau kai kurie šalies ekspertai teigia, kad britų kariuomenė yra „nepasirengusi“ gintis prieš Rusijos kariuomenę Ukrainoje.

Johnas Foremanas, dirbęs JK gynybos atašė Maskvoje ir Kyjive, sakė, kad šalies misijos Afganistane ir Irake nepalyginamos su susidūrimu su Rusijos kariuomene.

„Britų kariuomenė, deja, yra netinkamos parengties, nes po 25 metų turėjome ribotą, mažesnę kariuomenę, kad galėtume vykti į ekspedicines operacijas, tokias kaip Bosnijoje, Irake ir Afganistane“, – „Sky news“ cituoja ekspertą.

„Ir staiga bandome grįžti prie tinkamų mechanizuotų pajėgų, kad įvykdytume savo įsipareigojimus NATO. Bet mes tam nepasiruošę. Manau, kad dabar mūsų kolektyvinį blefą ir pastebėjo D. Trumpas. Štai kodėl mums tenka rinktis į skubius susitikimus Paryžiuje“, – savo mintis užbaigė ekspertas.

Delegacijos išvyko iš viešbučio į susitikimo vietą

JAV ir Rusijos delegacijos išvyko iš viešbučių į susitikimo vietą Rijade, pranešė „Reuters“. 

A. Skaisgirytė: Lietuva galėtų siųsti į Ukrainą instruktorius

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja sako, kad Lietuva laikosi ankstesnės pozicijos ir galėtų siųsti į Ukrainą karius instruktorius apmokyti vietinėms pajėgoms, tačiau dar nesvarstė iniciatyvos dislokuoti šalyje savo karius taikai palaikyti, praneša BNS.

„Mes iš tikrųjų galėtume padėti instruktoriais Ukrainai. Na, o kol kas apie kažkokių karinių kontingentų siuntimą į Ukrainą nekalbame“, – Žinių radijui antradienį sakė Asta Skaisgirytė, šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.

Pasak A. Skaisgirytės, prieš Europai siunčiant taikdarius reikėtų rasti sprendimus užtikrinti karių saugumą.

„Taikdarius Europos Sąjungos šalys siųsti į Ukrainą galėtų, bet problema yra taikdarių saugumas ir gyvybės. Tikrai nenorime prarasti savo karių, todėl reikėtų sugalvoti, kaip galima būtų juos apsaugoti“, – teigė prezidento patarėja.

Pasak jos, saugoti ES šalių karius Ukrainoje savo pajėgumais galėtų padėti kitos Bendrijai nepriklausančios šalys, tokios kaip Jungtinė Karalystė ar Norvegija.

A. Skaisgirytė tvirtino, kad klausimas dėl ES taikdarių Ukrainoje kol kas yra diskusijų lygyje.

„Jeigu rimtai to klausimo imtis, tai turėtume, ir mes, beje, ir Lietuva su savo regiono partneriais, labai rimtai išdiskutuoti tokio žingsnio galimybes“, – kalbėjo pareigūnė.

Ji abejojo, kad Ukrainoje būtų įmanoma dislokuoti Jungtinių Tautų taikdarius, vadinamuosius „Žydruosius šalmus“.

„Kad tai būtų daroma, abi (konflikto – BNS) pusės turi sutikti. Tokio sutikimo galimybė teoriškai egzistuoja, bet ar praktiškai tai būtų gyvybinga, abejoju“, – sakė G. Nausėdos patarėja.

A. Skaisgirytė tvirtino neįsivaizduojanti, kad Europa nedalyvautų Ukrainos taikos konferencijoje, kai tokia vyktų.

A. Skaisgirytė: konkrečių sprendimų Paryžiuje niekas ir nesitikėjo

Europos lyderiams Paryžiuje nepasiekus vieningų sprendimų dėl to, kaip reaguoti į galimus Jungtinių Valstijų administracijos požiūrio į karą Ukrainoje ir žemyno saugumą pokyčius, Lietuvos prezidento vyriausioji patarėja sako, kad to niekas ir nesitikėjo, praneša agentūra BNS. 

„Rezultatų nėra didelių iš to susitikimo, tačiau niekas jų ir nesitikėjo“, – Žinių radijui sakė Asta Skaisgirytė, prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.

„Tai buvo toks susitikimas, (skirtas – BNS) pasikalbėti, o sprendimus daryti reikia visiškai kituose formatuose, pavyzdžiui, per Europos Vadovų Tarybą, kur jau ir Lietuva, ir Baltijos šalys, ir visos Europos Sąjungos šalys dalyvauja“, – sakė ji. 

„Ne paslaptis, kad Šiaurės ir Baltijos šalys yra vienos iš ragintojų, kad užtenka tų kalbų, seniai laikas veikti, seniai laikas daugiau daryti. Tiesą sakant, daugiausiai ir darome“, – sakė A. Skaisgirytė.

Pasak jos, pagrindinė regiono žinia yra, kad nepaisant derybų dėl taikos Ukrainoje, Rusijos grėsmė niekur neišnyksta: „Turime ir toliau padėti Ukrainai, kuo galime, turime ir toliau skirti savo saugumui didžiausią dėmesį ir Europos saugumui taip pat“.

Portalas „Financial Times“ įvykusį Europos lyderių susitikimą redakcijos naujienlaiškyje pavadino „siaubingai neryžtingu“. 

JAV administracijos atstovai susitiks su S. Lavrovu

Paryžiuje europiečių susitikimas vyko Vašingtonui pranešus, kad Rijade su Rusijos delegacija, įskaitant užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, susitiks JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas ir specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas, praneša BNS.

Šis susitikimas įvyks prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir D. Trumpo susitikimą Saudo Arabijos sostinėje.

„Neturi būti jokio padalijimo tarp Europos ir Jungtinių Valstijų saugumo ir atsakomybės“, – Paryžiuje teigė O. Scholzas.

„NATO remiasi tuo, kad visada veikiame kartu ir dalijamės rizika, taip užtikrindami savo saugumą. Tai neturi būti kvestionuojama“, – pridūrė jis. 

M. Rutte: esame pasirengę ir pasiruošę

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, Ukraina nusipelnė „taikos per stiprybę“, o tai reiškia „pagarbą jos nepriklausomybei, suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir tvirtos saugumo garantijos“.

Po susitikimo Markas Rutte, NATO generalinis sekretorius, Europos poziciją apibūdino taip: „Pasirengę ir pasiruošę.“

„Dėl detalių dar reikės apsispręsti, bet įsipareigojimas yra aiškus“, – pridūrė jis. 

„Bloomberg“ praneša, jog JAV paprašė Europos paaiškinti, kokias saugumo garantijas jie numato, kad taikos susitarimas dėl Ukrainos būtų išlaikytas ilgam bei kokių veiksmų šalys imsis, jei taikdarių pajėgos, dislokuotos Ukrainoje, būtų užpultos Rusijos. 

V. Zelenskis sako, kad su Prancūzijos prezidentu turi bendrą viziją

Volodymyras Zelenskis savo paskyroje socialiniame tinkle rašė, kad E. Macronas jį informavo apie derybas su Europos lyderiais ir kad jie turi „bendrą viziją“, kaip pasiekti taiką, praneša BNS. 

„Turime bendrą viziją: saugumo garantijos turi būti tvirtos ir patikimos“, – socialiniame tinkle „X“ teigė jis. 

„Bet koks kitas sprendimas be tokių garantijų, pavyzdžiui, trapios paliaubos, būtų tik dar viena Rusijos apgaulė ir preliudija į naują rusų karą prieš Ukrainą ar kitas Europos valstybes“, – pridūrė V. Zelenskis. 

Dėl taikdarių pajėgų siuntimo į Ukrainą susitarti nepavyksta

Europos šalių lyderiai kol kas neranda bendro susitarimo, ar siųsti saugumą užtikrinančius karius į Ukrainą ir kokiu deramu būdu atsakyti į JAV ir Rusijos Saudo Arabijoje rengiamas derybas.

Taikdarių pajėgas Ukrainoje dislokuoti pasiūlė Jungtinės Karalystės premjeras. Tačiau dauguma susitikime dalyvavusių šalių (Vokietija, Lenkija, Ispanija ir Italija) išreiškė nepritarimą karių siuntimui į karo niokojamą šalį. Susitikime taip pat pirmadienį dalyvavo aukšto rango NATO pareigūnai bei Europos Komisijos atstovai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tikino, kad tam dabar „netinkamas“ laikas. Vokietijoje ateinantį sekmadienį turėtų vykti parlamento rinkimai ir biudžeto gynybai didinimas bei karių siuntimas į Ukrainą šiai šaliai yra jautrus klausimas.

Georgia Meloni, Italijos premjerė, teigė, jog karių siuntimas būtų „labai sudėtingas ir mažiausiai efektyvus“ būdas siekti taikos.

Mette Frederiksen, Danijos premjerė, teigė, jog yra „atvira įvairių sprendimų aptarimui“, tarp jų – ir karių siuntimui į Ukrainą.

„Tačiau noriu pabrėžti, kad dar yra daugybė dalykų, kuriuos turime išsiaiškinti prieš pradedant tokius veiksmus. Nes juk kalbame apie mūsų pačių vyrų ir moterų saugumą,“ – sakė politike, susitikime atstovavusi ir Baltijos bei Skandinavijos šalis.

Jose Manuelis Albaresas, Ispanijos užsienio reikalų ministras, teigė, kad „niekas rimtai tokio žingsnio nesvarsto“.

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, teigė, jog tęs pokalbius su Europos šalių lyderiais artimiausiomis dienomis. Dabar susitikimo dalyviai turi apsvarstyti priemones, įskaitant išlaidų gynybai didinimą, kad būtų mažiau priklausomos nuo JAV, praneša BNS. 

Prieš pat aukščiausiojo lygio susitikimą E. Macronas telefonu kalbėjosi su D. Trumpu.

„Norime stiprios ir ilgalaikės taikos Ukrainoje. Tuo tikslu dirbsime su visais europiečiais, visais amerikiečiais ir visais ukrainiečiais. Tokia yra išeitis“, –  sakė E. Macronas. 

Keithas Keloggas, specialusis JAV pasiuntinys Ukrainoje ir Rusijoje, pirmadienį tikino, jog niekas „nenuleis“ susitarimo Ukrainai, o Volodymyras Zelenskis yra „išrinktas suverenios tautos lyderis“ ir jis priims sprendimus dėl šalies padėties.

Daugiau apie pirmadienio, vasario 17-osios įvykius galite skaityti čia.