Latvija artimiausiais metais planuoja išlaidas gynybai didinti iki 5% BVP
Politikai taip pat teigė, kad pinigų šiam padidinimui reikės rasti peržiūrint ministerijų išteklius. Premjerė sakė, kad pati Gynybos ministerija taip pat turėtų peržiūrėti, kaip šiuo metu lėšos naudojamos jos sektoriuje, siekiant sumažinti išlaidas „ten, kur jos šiek tiek dubliuojasi“.
Premjerė mato galimybę „žengti koja kojon“ su vidaus reikalų sektoriumi, nes jų funkcijos daug kur sutampa. Reikia efektyviai taupyti administracinių ir kitų funkcijų mažinimo sąskaita, teigė politikė.
Latvijoje vis labiau reikia plėtoti nacionalinę karinę pramonę, nes ne viską, ko reikia šalies gynybai, galima nusipirkti užsienyje, sakė E. Silina. Ji pažymėjo, kad apie tai įvairiais formatais diskutuojama NATO, Europos Sąjungoje (ES) ir nacionaliniu lygmeniu.
Latvijos vyriausybė įvertino, kaip sutrumpinti nacionaliniam saugumui reikalingų prekių pristatymo terminus, ir sutarė, kad bus stiprinama tolesnė nacionalinės gynybos korporacijos plėtra.
Investuos į oro gynybą, pakrančių apsaugą, artilerijos sistemas
Gynybos ministras žurnalistams sakė, kad susitarimas dėl 4% nuo BVP išlaidų yra būtinas siekiant sustiprinti 26 gynybos prioritetus, numatytus Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų plėtros plane. Šie prioritetai apima investicijas į oro gynybą, pakrančių apsaugos gynybą, artilerijos sistemas, pėstininkų kovos mašinas, amuniciją ir dronus.
„Visam tam reikia išteklių, todėl priimtas sprendimas, kad bus bent 4% BVP, o judama link 5% BVP. Tai atitinka NATO pajėgumų tikslus ir planus“, – pabrėžė ministras.
A. Sprūdas priminė, kad ginkluotės pirkimų sutartys pasirašytos iš anksto ir tikimasi tiekimo, tačiau reikia suvokti, kad Latvija gyvena grėsmės fazėje, o geriausia atgrasymo priemonė yra tvirta gynyba.
„Gynybos namų darbai nacionaliniu lygmeniu yra vienas dalykas, tačiau mes tai darome ir kartu su sąjungininkais, įskaitant ir NATO sąjungininkus Europoje“, – pridūrė ministras.
E. Silina nurodė, kad per ateinančius kelerius metus kariuomenei planuojama tiekti nemažai reikmenų. Premjerė taip pat pažymėjo, kad Latvija jau sustiprino savo oro gynybą ir kad artimiausiais metais ją reikės toliau stiprinti.
Latvija išlaidas gynybai didina nuo 2014 m.
Premjerė pažymėjo, kad po šios savaitės Europos lyderių susitikimo Paryžiuje ir jos kontaktų su NATO generaliniu sekretoriumi bei Danijos premjere, kuri šiose derybose atstovavo Latvijai, akivaizdu, kad Europa yra vieninga.
Be to, anot jos, reikia stiprinti išlaidas gynybai, todėl ieškoma alternatyvų, iš kurių viena – didinti biudžeto deficito ribas, ieškoti, kaip dar Europos investicijų bankas galėtų finansuoti ne tik dvejopo naudojimo, bet ir karinės paskirties prekes.
Premjerė taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškoma galimybių iš esamų ES sanglaudos fondų pasiskolintas lėšas panaudoti bendriems Europos poreikiams, bendriems viešiesiems pirkimams įgyvendinti.
E. Silina pažymėjo, kad kariuomenė taip pat turės investuoti į savo darbuotojų kompetencijų kėlimą, o didėjant žmonių skaičiui reikės papildomos įrangos.
Premjerė sakė, kad Latvija iki šiol buvo toliaregiška, nuo 2014-ųjų didindama ir išlaidas gynybai, ir iš anksto planuodama poreikius, tačiau geopolitinė situacija yra tokia, kad negalima sustoti ties tuo, kas pasiekta, reikia ir toliau stiprinti savo pajėgumus.
„Tai nebus vienas finansavimo šaltinis, turės būti derinami įvairūs finansavimo šaltiniai, įskaitant Europos siūlomus sprendimus“, – sakė vyriausybės vadovė.
Kaip pranešama, 2025-aisiais Latvijos gynybos biudžetui numatyta skirti 3,45% BVP, arba 1,56 mlrd. Eur. Remiantis šiais skaičiais, norint pasiekti 4% gynybos biudžetą šiais metais, jis turėtų būti maždaug 240 mln. Eur didesnis, o norint jį padidinti iki 5%, reikėtų maždaug 690 mln. Eur daugiau.
Lietuvos valstybės gynimo taryba sausio mėnesį kad nuo 2026 m. iki 2030 m. gynybos finansavimas turėtų būti nuolat didinamas ir siekti 5–6% bendrojo vidaus produkto (BVP). Vėliau prezidentas, premjeras, politikai ir šalies ekonomistai pateikė svarstymų, iš kokių šaltinių galėtų būti imamos lėšos gynybos finansavimui didinti.
