Rusija smarkiai atakavo Ukrainą, JK atsiuntė daugiau „Storm Shadow“
Ukrainos kariuomenė antradienį pranešė, kad 76 iš jų numušė, ir pridūrė, kad prarado 96 dronų pėdsakus, tikriausiai dėl aktyvaus elektroninio karo, o penki dronai nukeliavo Baltarusijos link.
Liudininkai agentūrai „Reuters“ sakė girdėję keletą sprogimų.
Rusija aktyvina savo kovos veiksmus Ukrainoje ir pasiekė itin gerų rezultatų.
Reaguodama į tai, Jungtinės Karalystės vyriausybė neseniai pristatė Ukrainai dar keliasdešimt sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“, pranešė „Bloomberg“ šaltiniai.
Šių raketų, panašių į JAV kariuomenės taktinių raketų sistemas (ATACMS), veikimo nuotolis yra apie 250 km (155 mylios); anksčiau Jungtinė Karalystė ir Prancūzija jas perdavė Kyjivui, kad šis galėtų smogti taikiniams Ukrainos tarptautiniu mastu pripažintose sienose.
„Bloomberg“ rašė, kad Ukrainai pritrūko šių raketų, kai šalis gavo leidimą atakuoti Rusijos teritorijoje esančius taikinius.
Praėjusią savaitę Ukrainos pajėgos pirmą kartą paleido britų raketas „Storm Shadow“ į taikinius Rusijos teritorijoje – į karinį objektą vakarinėje Briansko srityje.
Pasak abiejų vyriausybių pareigūnų, Londono ir Vašingtono sprendimai leisti smūgius buvo atsakas į tai, kad Kremlius dislokavo Šiaurės Korėjos karius kovoti prieš Ukrainą.
Rusijos kariuomenė antradienį pareiškė, kad Ukraina pastarosiomis dienomis surengė dar dvi atakas prieš jos teritoriją, panaudodama JAV tiekiamas raketas ATACMS.
Lapkričio 23 ir 25 dienomis suduoti smūgiai buvo nukreipti į karinius objektus ir aerodromą Rusijos vakarinėje Kursko srityje ir padarė tam tikros žalos infrastruktūrai, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
Ukraina tokių pranešimų kol kas nepakomentavo.
Vokietija susilaiko
Buvo tikėtasi, kad tokį leidimą suteiks ir Vokietija, bet ji kol kas susilaiko. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas patvirtino neigiamą savo poziciją dėl didelio nuotolio raketų tiekimo Ukrainai.
„Manau, kad būtų neteisinga Vokietijai priimti tokį sprendimą, – sakė jis pirmadienio vakarą ZDF televizijos laidoje „heute journal“. – Ne tik dėl to, kad nesame branduolinė valstybė, bet ir todėl, kad esame didelė šalis Europos viduryje ir turime gerai galvoti, ką darome“.
Anot O. Scholzo, jis laikosi pozicijos, kurią yra išsakęs anksčiau: „Nors esame – ir būtent todėl, jog esame didžiausias ir patikimiausias rėmėjas, kad šalis galėtų gintis, nedarome tam tikrų dalykų – pavyzdžiui, netiekiame sparnuotųjų raketų, nesutinkame, kad pavojingais ginklais, kuriuos perdavėme, būtų smogta taikiniams Rusijos gilumoje“.
Kancleris teigė manąs, kad dauguma piliečių remia šį kursą, skelbia ELTA.
Naujienų agentūra taip pat pranešė, kad Vokietijos vyriausybė iki Kalėdų perduos Ukrainai dar dvi IRIS-T sistemas – SLM (vidutinio nuotolio) bei SLS (trumpojo nuotolio). Tai pirmadienį žurnalistams Kyjive pareiškė generolas majoras Christianas Freudingas, Ukrainos situacijų centro Bundesvere vadovas.
Vokietija taip pat suteiks paramą ir Ukrainos energetikai bei humanitariniams poreikiams.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį pareiškė, kad Aljansas „turi žengti toliau“, kad paremtų Ukrainą kovoje su Rusijos invazija, ir apkaltino Maskvą, kad ši pavojingai eskaluoja konfliktą pasitelkdama į pagalbą tūkstančius Šiaurės Korėjos karių.
„Vykdydama neteisėtą karą Ukrainoje, Rusija savo gynybos pramonei naudoja Šiaurės Korėjos ginklus ir karius, Irano dronus ir Kinijos dvejopo naudojimo prekes gynybos pramonei, – sakė Graikijoje viešintis M. Rutte. – Tai pavojinga karo plėtra ir iššūkis pasaulinei taikai ir saugumui.“
Maskva pareiškė, kad Vakarų ginklų panaudojimas smūgiams į Rusijos teritoriją toli nuo sienos būtų didelė karo eskalacija, tačiau jokių ypatingų veiksmų kol kas nesiėmė, kad atsakytų į šį raudonos linijos peržengimą.
