Rusijos ekonomikai prognozuojamos sudėtingos dienos

Praėjusiais metais Rusijos ekonomikos augimas siekė 3,6%, prognozuojama, kad šiemet jis išliks toks pat. Valdžios sektoriaus išlaidos ir toliau pučiasi, infliacija auga, tad šalies centrinis bankas padidino palūkanų normą iki 21%, laukiama, kad iki metų pabaigos ji pasieks 23%. 

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad kitais metais Rusijos ekonomikos augimas smarkiai sulėtės – iki 1,3%. Net Rusijos valstybinis vystymo bankas VEB sumažino šalies ekonomikos prognozę kitiems metams iki 2%. Pripažįstama, kad mažesnės investicijos ir darbo jėgos praradimas fronte daro neigiamą poveikį šalies ekonomikos plėtrai.  

Rusijos centrinis bankas ne kartą įspėjo dėl karo išlaidų keliamo pavojaus. Didelė infliacija – 8,6% ir drastiškas darbo jėgos trūkumas išlieka didžiausias galvos skausmas Maskvai. Kalinių šaukimas į kariuomenę ir Šiaurės Korėjos kareivių pasitelkimas karui Ukrainoje rodo, kad šalies darbo rinka kaip niekad įtempta. Nedarbo lygis Rusijoje siekia vos 2,4%. 

Neįprasti sprendimai

Rugsėjį pristatytame kitų metų šalies biudžete numatyta ketvirtadaliu padidinti išlaidas karui. Numatoma, kad jos išaugs iki 17 trln. RUB (170 mlrd. USD), t. y. sudarys daugiau kaip 40% visų vyriausybės išlaidų, arba 8% Rusijos BVP.  

„Kariaujančiai šaliai tiek pinigų skirti karo reikmėms nėra neįprasta. Pavyzdžiui, Amerikos išlaidos gynybai Vietnamo karo metu sudarė 8–10% BVP. Visgi Rusijos pinigų politika stebina kur kas labiau. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Antrojo pasaulinio karo metu Jungtinė Karalystė stengėsi ir dažniausiai sėkmingai kovojo vadinamąjį „3% karą“, išlaikydama palūkanų normas arti šio lygio. Amerikos Federalinis rezervų bankas per tą patį konfliktą išlaikė 2,5% palūkanų normas. Rusijoje elgiamasi priešingai“, – svarsto „The Economist“.

Be to, Rusijos galimybės prekiauti su kitomis šalimis kaip niekada ribotos. Jai tenka pasikliauti tik Kinija, kuri tapo svarbiausia Rusijos prekybos partnere, tiekiančia trečdalį viso importo ir daugiau kaip 90% svarbios elektronikos, kuri naudojama bepiločiuose orlaiviuose, raketose ir tankuose. Tačiau tokia parama nėra nemokama, Kinija naudojasi sudėtinga Maskvos padėtimi ir išnaudoja ją derėdamasi dėl kainų. 

Iki šiol Rusijos vyriausybė saugojo ekonomiką nuo didesnių skolinimosi išlaidų. Įvairios programos palengvino namų ūkiams galimybes sustabdyti skolų mokėjimus, o įmonėms – skolintis mažesnėmis subsidijuojamomis palūkanomis, vyriausybei kompensuojant prarastas bankų pajamas. Tačiau tokios programos Rusijai tampa nebeįkandamos.

Liepos 1 d. baigėsi vyriausybės subsidijų programa, pagal kurią buvo galima skolintis vos už 8%, kai oficialios palūkanų normos buvo daug didesnės. Įmonių bankrotų skaičius šiais metais išaugo 20%. Didesnės palūkanų normos mažina bendrovių ir vartotojų išlaidas, atidedami investicijų planai.  

VŽ jau rašė, kad tokių kasdienių produktų kaip sviestas kainos šovė į viršų.

Poreikis išlaikyti rublio vertę, kad vis dar būtų įmanoma susimokėti už karo mašinai būtiną importą, yra V. Putino karo ekonomikos silpniausia vieta.

„Kremliui telieka viltis, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ištesės savo pažadą užbaigti konfliktą. Vienas dalykas yra kariauti 3% karą, o visai kitas – 21%“, – nurodo „The Economist“.

Elvira Nabiulina, Rusijos centrinio banko vadovė, šios savaitės pradžioje gynė savo poziciją didinti palūkanų normas ir teigė, kad Maskva visais būdais „stengiasi išvengti chroniškos infliacijos ligos“. 

Anot E. Nabiulinos, spartus kainų augimas „verčia mus veikti ryžtingai, kad problemos neįsisenėtų“. Visgi toks drastiškas palūkanų normos kėlimas patiko ne visiems. Rusijoje įsibėgėja ilgokai pritilusios buvusios diskusijos apie ekonomikos politiką.

Daugumai nepriklausomų ekspertų pabėgus iš šalies, diskusijas plėtoja ne ekonomistai, o oligarchai. Trys iš jų neseniai pasisakė prieš centrinio banko palūkanų normų didinimą. Tiesmuko Olego Deripaskos kritika nenustebino, tačiau plieno konglomeratą „Severstal“ valdantis Aleksejus Mordašovas paprastai atsargiai renkasi žodžius. Spalio pabaigoje A. Mordašovas pripažino, kad „būtinybė didinti palūkanų normas siekiant apriboti infliaciją yra aiški“, tačiau perspėjo: „artėjame prie situacijos, kai vaistai gali tapti pavojingesni už ligą“.

Tiek O. Deripaska, tiek A. Mordašovas turi įvairių Rusijos verslo elito sluoksnių palaikymą. Tačiau tikrų tikriausią šoką sukėlė valstybinės ginklų ir technologijų milžinės „Rostec“ generalinis direktorius Sergejus Chemezovas, savo kalboje Federacijos Taryboje papriekaištavęs E. Nabiulinai, kad pakartotinis palūkanų normų didinimas prives prie daugumos įmonių bankroto. Tad dėl pinigų politikos jau prasidėjo vidinės kovos.  

„Mirties ekonomika“

Praradimai karo lauke Rusijai ne tik kainuoja darbo jėgą, bet ir didžiules išmokas iš valstybės biudžeto. Būtent išmokos Ukrainoje žuvusių karių artimiesiems prisidėjo prie tokio spartaus infliacijos augimo.

Susidūrusi su milžiniškais nuostoliais Ukrainoje, Rusija siūlo didelius atlyginimus ir premijas, kad priviliotų karių į frontą. Kai kuriuose skurdžiausiuose šalies regionuose kario atlyginimas net penkis kartus viršija vidutinį atlyginimą. Fronto linijose žuvusių karių šeimos gauna dideles kompensacijas iš vyriausybės. 

Šios sumos keičia likusių žmonių gyvenimus. Rusijos ekonomistas Vladislavas Inozemcevas suskaičiavo, kad 35 metų vyro, kuris metus kariauja, o paskui žūsta mūšio lauke, šeima iš kario algos ir kompensacijos už mirtį gautų apie 14,5 mln. RUB, tai atitinka 150.000 USD. Tai yra daugiau, nei kai kuriuose regionuose jis būtų uždirbęs būdamas civilis ir dirbdamas jam įprastą darbą iki 60 metų amžiaus. Šeimos taip pat gali gauti kitų premijų ir draudimo išmokų.

„Eiti į frontą ir po metų būti nužudytam yra ekonomiškai naudingiau nei žmogui toliau gyventi“, – sakė V. Inozemcevas. Šį reiškinį jis vadina „mirties ekonomika“.

Dabar didėjančios išmokos už mirtininkus suteikia gerovės injekciją kai kurioms skurdžiausioms Rusijos vietovėms mainais į nuolatinį karių srautą karo veiksmams. Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, skurdo lygis šiuo metu yra mažiausias nuo 1995 m., kai buvo pradėti rinkti duomenys.

„Tai pinigai, kurių dauguma šių atsilikusių vietovių gyventojų niekada gyvenime nėra matę, todėl nenuostabu, kad daugelis jų sutinka. O Kremliui pasiūlyti gerą atlyginimą kariams yra vienintelis būdas palaikyti savo karo veiksmus Ukrainoje“, – „Wall Street Journal“ sakė Vasilijus Astrovas, Vienos tarptautinių ekonominių studijų instituto ekonomistas.

Vakarų skelbiamais duomenimis, Maskva Ukrainoje galėjo netekti 600.000 karių. Sankcijų smaugiama Rusijos ekonomika vis labiau įvaryta į kampą, tad auga jos priklausomybė nuo nelabai patikimos partnerės Kinijos, kuri naudojasi susidariusia situacija, – Maskvai vis sunkiau išlaikyti rublio kursą ir žarstyti milžiniškas kompensacijas žuvusiųjų šeimoms.