Susirinko naujas Seimas: prezidentas kalbėjo apie moralę, priesaikų ceremonija baigėsi protestu
Papildyta skirsniu „Frakcijos skelbia savo vadovus“
„Netrukus, ištarę priesaikos žodžius, jūs užimsite savo vietą ilgoje valstybingumo kūrėjų grandinėje. Kartu su Seimo nario teisėmis įgysite pareigą ir kasdienę atsakomybę rūpintis Lietuvos saugumu, nepriklausomybe, demokratija. Turėsite siekti visų Lietuvos žmonių gerovės“, – teigė valstybės vadovas.
„Kiekvienas nuo šiol patirsite ypatingą – valdžios – išbandymą. Jūsų išmintis, vertybės, teisingumo jausmas atsidurs po didinamuoju stiklu. Visuomenės vertinimo neišvengs nė vienas paslydimas, nė viena reikšmingesnė klaida“, – sakė jis.
G. Nausėda pabrėžė, kad dabartinė geopolitinė situacija neleis atsikvėpti, o sudėtingi išorės iššūkiai nepalengvins sprendimų šalies viduje.
„Pažadų vykdymas, aukštų skaidrumo standartų laikymasis, dialogas su piliečiais turi būti ne proginis, o kasdienis reiškinys“, – sakė jis.
Valstybės vadovas akcentavo Lietuvos bendrystės su partneriais NATO bei Europos Sąjungoje svarbą, bendrų susitarimų su sąjungininkais įgyvendinimą, pasiryžimą stiprinti savo gynybos pajėgumus ir didinti investicijas į gynybos sritį, saugumą. Pasak jo, tai bus tarp svarbiausių sprendimų, kurie teks šios kadencijos Seimui.
Kaip vieną iš laukiančių iššūkių ir galimybių G. Nausėda paminėjo pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais.
Jis taip pat pabrėžė parlamento atsakomybę už žmonių jauseną ir sutarimą.
„Pavojinga skaldyti ir kiršinti visuomenę, demonstruoti nepagarbą ir skatinti neapykantą. Nuo to priklauso ne tik vidinis, bet ir išorinis mūsų Tėvynės saugumas“, – teigė G. Nausėda.
Ji ragino naujuosius parlamentarus konstruktyviai bendradarbiauti su šalies verslu, nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos, akademine ir kultūros bendruomenėmis, aktyviais piliečiais, savivalda.
Prezidentas pabrėžė, kad šiandien trūksta efektyvios regionų politikos, kuri būtų koordinuojama vyriausybiniu lygiu.
„Daugelis jūsų turite vertingos darbo patirties savivaldoje. Tad pasinaudokite ja spręsdami žmonių iš įvairių Lietuvos regionų problemas. Ieškokite būdų, kaip geriau atliepti decentralizacijos ir subsidiarumo principus, kad savivalda taptų dar stipresnė. Nesusvetimėkite su žmonėmis, kurie jus išrinko!“ – sakė G. Nausėda.
Linkėdamas produktyvaus, sklandaus darbo ir sutarimo, susitelkimo prezidentas priminė, kad reikėtų mažiau dėmesio skirti politikų pamėgtiems socialiniams tinklams, o realiems sprendimams.
„Ne socialiniai tinklai, o Seimo rūmai nuo šios akimirkos yra Jūsų darbo vieta. Ne patiktukai, o priimti sprendimai nuo šiandien yra matas vertinti Jūsų darbo rezultatus“, – sakė valstybės vadovas.
Priesaikų ceremonija baigėsi protesto akcija
Ketvirtadienį naujos kadencijos Seimo nariai darbą pradėjo duodami priesaiką. Tačiau priesaikų ceremonija baigėsi protesto akcija.
Priesaiką duodant partijos „Nemuno aušra“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui, iš salės išėjo liberalai ir konservatoriai.
Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad R. Žemaitaitis dėl antisemitinių pareiškimų buvusioje kadencijoje pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Kadangi politikas savo noru atsisakė buvusios kadencijos Seimo nario mandato, apkaltos procesas dėl jo nebuvo baigtas. Be to, teisme nagrinėjama jo baudžiamoji byla dėl neapykantos kurstymo.
Ketvirtadienį priesaiką davė 137 keturioliktojo Seimo nariai. Keturi išrinkti politikai – Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis, „valstietis“ Aurelijus Veryga ir demokratas Virginijus Sinkevičius – anksčiau informavo Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad Seime nedirbs. V. Blinkevičiūtė, A. Veryga ir V. Sinkevičius pasirinko darbą Europos Parlamente, G. Landsbergis nutarė padaryti pertrauką aktyvioje politikoje.
Jų vietą Seime užims kiti atitinkamų partijų kandidatų sąrašuose įrašyti politikai. Jų mandatus VRK planuoja tvirtinti penktadienį.
Naujos kadencijos parlamente dirbs 62 pasibaigusios kadencijos parlamento narių, 60 naujokų, kurie pirmą kartą išrinkti į Seimą, ir 19 politikų, į Seimą grįžtančių po pertraukos.
Kaip skelbta, valdančiąją koaliciją sudarė trys partijos – Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija su 52 atstovais, partija „Nemuno aušra“, turinti 20 vietų, ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 atstovų. Koalicija aršiai kritikuojama dar nepradėjusi darbo.
Opozicijoje dirbs buvę valdantieji
Seime taip pat dirbs 28 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, 12 Liberalų sąjūdžio, aštuoni Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, po vieną Nacionalinio susivienijimo bei partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovą. Į Seimą išrinkti ir du save išsikėlę politikai.
Kadenciją baigusi parlamento vadovė ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad opozicijoje esantys parlamentarai kalbėsis dėl bendro lyderio išrinkimo.
„Čia klausimas ne šiandienai, aritmetiškai konservatorių frakcijai užtenka narių, kad vieni išsirinktų opozicijos lyderį, žinoma, gali būti ir kitų variantų, bet apie tai konkrečiai nesame kalbėję su kolegomis opozicijoje“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Manau, kad kalbėsime“, – teigė ji.
Antradienį V. Čmilytė-Nielsen baigė ketverių metų kadenciją Seimo pirmininkės poste.
„Nei liūdna, nei palengvėjimas, tiesiog suvokimas, kad ketveri metai labai didelės atsakomybės jau visai baigėsi, bet taip pat tai naujo starto laikas, laiko, kuris yra svarbus mūsų valstybei“, – sakė liberalų lyderė.
Pasibaigus kadencijai, jai teks persikelti ir į kitą butą Seimo viešbutyje.
„Yra Seimo viešbutyje butas, kuris yra skiriamas Seimo pirmininkui ar Seimo pirmininkei su šeima, ir yra paprastų Seimo narių butai, tai natūralu, kad persikelsime“, – sakė ji.
V. Čmilytė-Nielsen neatsakė, ar pretenduos į Seimo pirmininko pavaduotojos poziciją.
„Šitas klausimas yra naujojo Seimo pirmininko prerogatyva, bet statutas įpareigoja skirti dvi pozicijas opozicijos atstovams. Kaip naujasis pirmininkas apsispręs, ką teikti ir kaip Seimas apsispręs, matysime“, – sakė liberalė.
Anot jos, kol kas su valdančiaisiais nesitarta, kas užims šiuos postus.
„Žinome, kad planuoja opozicijai pozicijas skirti“, – teigė ji.
Frakcijos skelbia savo vadovus
Kaip teigiama vėliau išplatintame frakcijos pranešime, liberalai frakcijos seniūne vienbalsiai išsirinko V. Čmilytę-Nielsen.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje jos seniūnu išrinktas Mindaugas Lingė.
„Nemuno aušros“ frakcijos seniūnu išrinktas partijos pirmininkas R. Žemaitaitis, demokratų – Linas Kukuraitis.
Mišrios Seimo narių grupei, kurioje darbuosis keturi parlamentarai, vadovaus Viktoras Fiodorovas.
Trys LLRA-KŠS Seimo nariai dirbs „valstiečių“ frakcijoje
Į naują Seimą išrinkti trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nariai nutarė dirbti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje.
Tai žurnalistams ketvirtadienį patvirtino „valstiečių“ atstovė Aušrinė Norkienė.
Anot jos, LVŽS frakciją kol kas sudarys dešimt narių, o vietoj A. Verygos atėjus Rimui Jankūnui, bus 11.
Prie šešta rinkimuose likusios politinės jėgos prisijungė vienmandatėse išrinkti Rita Tamašunienė, Jaroslavas Narkevičius bei Česlavas Olševskis.
Frakcijoje lieka su „valstiečiais“ į Seimą patekęs advokatas, prezidento rinkimuose kandidatavęs Ignas Vėgėlė. Kurį laiką viešojoje erdvėje svarstyta, kad jis gali frakciją atsisakyti dirbti su „valstiečiais“.
Jungtinei lenkų ir „valstiečių“ frakcijai vadovaus Aušrinė Norkienė.
