Italija į savo prieglobsčio centrus Albanijoje išsiuntė pirmuosius migrantus
Italija yra pirmoji Europos Sąjungos (ES) šalis, kuri už Bendrijos ribų įsteigė prie jos sienų atvykstančių migrantų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo centrus.
„Tai naujas, drąsus, beprecedentis kelias, tačiau puikiai atspindintis Europos dvasią ir turintis viską, ko reikia, kad juo eitų ir kitos ES nepriklausančios šalys“, – Italijos Senatui teigė G. Meloni.
Ji kalbėjo praėjus dienai po to, kai iš Italijos išvyko pirmoji migrantų grupė, kuri turėjo būti perkelta į Albaniją, nepaisant griežtos žmogaus teisių grupių kritikos.
„Italija rodo gerą pavyzdį“, – tvirtino kraštutinių dešiniųjų lyderė.
Vėliau šią savaitę Briuselyje vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje „Italijos iniciatyva bus surengtas neformalus labiausiai migracijos klausimu suinteresuotų valstybių narių susitikimas“, sakė G. Meloni.
Pirmoji 16 vyrų grupė iš Bangladešo ir Egipto gabenama Italijos karinio jūrų laivyno patruliniu laivu „Libra“ ir trečiadienį turėtų atvykti į Albaniją, kur Italija yra pastačiusi du centrus.
Neofašistinių šaknų turinčios partijos „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) lyderė G. Meloni pažadėjo sustabdyti dešimtis tūkstančių migrantų, kurie kasmet laivais atplaukia prie Italijos krantų iš Šiaurės Afrikos.
Praėjusių metų lapkritį ji susitarė su savo kolega iš Albanijos Edi Rama, kad kai kurie prieglobsčio prašymai bus tvarkomi jo šalyje, esančioje kitapus Adrijos jūros ir nepriklausančioje ES.
Penkerių metų susitarimas, kuris Italijai kainuos 160 mln. Eur per metus, taikomas suaugusiems vyrams migrantams, kuriuos Italijos karinio jūrų laivyno ar pakrančių apsaugos laivai perima tarptautiniuose vandenyse, patenkančiuose į Italijos paieškos ir gelbėjimo zoną.
Centrai bus valdomi pagal Italijos teisę, juose dirbs italų apsauga ir personalas, o teisėjai bylas nagrinės vaizdo ryšiu iš Romos.
Tačiau žmogaus teisių gynimo grupės abejoja, ar Albanija suteiks pakankamą apsaugą prieglobsčio prašytojams, o organizacija „Amnesty International“ yra šią programą pavadinusi „žiauriu eksperimentu, (kuris) yra dėmė Italijos vyriausybei“.
VŽ taip pat skelbė, kad Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, pirmadienį Bendrijoje adresuotame laiške pranešė, kad eurokomisarai pasiūlys naują teisės aktą, sudarysiantį sąlygas deportuoti daugiau neteisėtų migrantų.
„Frontex“: neteisėtų ES sienos kirtimų skaičius krito 42%
Tuo metu ES sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ antradienį pranešė, kad nuo šių metų pradžios nustatytų neteisėtų sienos kirtimų atvykstant į Bendriją skaičius, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 42% iki 166.000.
„Frontex“ nurodė, kad nelegalaus sienų kirtimo atvejų 79% sumažėjo kelyje per Vakarų Balkanus ir 64% – per centrinę Viduržemio jūros regiono dalį.
Per Vakarų Balkanus į ES šiemet atvyko beveik 17.000 būsimų prieglobsčio prašytojų, o per centrinę Viduržemio jūros dalį – maždaug 47.700.
Tačiau priduriama, kad nelegalaus sienų kirtimo iš Afrikos atvejų skaičius padvigubėjo. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius tokių atvejų buvo daugiau kaip 30.600.
Didžiausias augimas užfiksuotas prie ES rytinių sausumos sienų, įskaitant Lenkijos sieną. Šiame sektoriuje užfiksuota kone 13.200 sienos kirtimų ir tai reiškia 192% padidėjimą, palyginti su 2023 metų laikotarpiu nuo sausio iki rugsėjo.
Lenkija ir jos kaimynė Čekija praėjusią savaitę paragino ES įvesti griežtesnius suvaržymus nei numatyta Bendrijos naujajame pakte dėl migracijos ir prieglobsčio suteikimo, turinčiame įsigalioti 2026 metais.
Gegužę priimtomis taisyklėmis siekiama padalyti visoms 27 Bendrijos šalims atsakomybę priimti prieglobsčio prašytojus ir paspartinti asmenų, kuriems prieglobstis neturėtų būti suteikiamas, deportavimą.
„Frontex“ naujausius statistinius duomenis pateikė prieš šią savaitę Briuselyje įvyksiantį ES lyderių susitikimą. Vienas svarbiausių susitikimo darbotvarkės klausimų bus imigracija.
REKOMENDUOJAME
