Ukrainos ir Lenkijos medaus mėnuo baigėsi – santykius temdo ir istorinės nuoskaudos, bet bendras priešas sutelkia

Andrzejus Duda, Lenkijos prezidentas, ir Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas. Ukrainos prezidentūros („Planet Pix“ / „Zuma Press Wire“ / „Scanpix“) nuotr.

Kyjivas ir Varšuva Rusijos agresijos akivaizdoje surėmė pečius. Lenkai karo pabėgėliams atvėrė savo namų duris, Varšuva rėmė užpultą savo kaimynę besąlygiškai, atstovavo ukrainiečiams ir tarptautinėje erdvėje. Tačiau analitikai teigia, kad medaus mėnuo dvišaliuose santykiuose baigėsi, o Lenkija Ukrainos atžvilgiu grįžta prie pragmatiškos politikos. Ekspertai teigia, kad santykius pirmiausia temdo seni istoriniai ginčai ir ekonominiai interesai.

Lenkijos ūkininkai ir vilkikų vairuotojai šiais metais Lenkijos ir Ukrainos pasienyje rengė kelių blokadas, protestuodami prieš įvairias savo šalies ir Bendrijos priemones, kurios leido į šalį įvežti ukrainietiškus grūdus. Nors protestai buvo susiję su ekonominiu poveikiu ūkininkų pragyvenimo šaltiniams, įtampų netrūko ir politiniu lygmeniu. 2023 m. gegužę Lenkija kartu su kitomis Vidurio Europos valstybėmis apribojo Ukrainos grūdų importą, motyvuodama vietos ūkininkų interesų apsauga, o Kyjivas šį žingsnį įvertino kaip smūgį į nugarą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo įraše socialiniame tinkle „X“ užsiminė, kad lenkai, faktiškai susilpnindami Ukrainą grūdų klausimu, padeda karo nusikaltimais kaltinamam Rusijos autoritariniam lyderiui Vladimirui Putinui. Toks priekaištas sulaukė griežto Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos atsako.