Teismas nagrinės iš Seimo rinkimų kovos pašalintų D. Arlausko ir K. Biliaus skundus
Papildyta konservatoriaus Jurgio Razmos komentaru.
Penktadienį VRK panaikino Taikos koalicijos sąraše antru numeriu įrašyto Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktoriaus D. Arlausko ir partijos „Nemuno aušra“ sąraše septintą numerį turėjusio Kelmės rajono vicemero K. Biliaus registraciją, nes jie kandidato anketose nenurodė savo bendradarbiavimo su KGB.
K. Biliui užkirstas kelias kandidatuoti ir Saulės vienmandatėje apygardoje.
Kandidatai prašo LVAT šį sprendimą panaikinti.
„Aš nedirbau, nė minutės nebuvau tos įstaigos (KGB – BNS) darbuotojas“, – BNS sakė K. Bilius.
Jis teigė nesuprantąs, kuo remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) ir Ypatingajame archyve yra duomenų apie neva buvusį darbą KGB padalinyje Šiauliuose 1989–1991 metais.
„Vieną dokumentą kaip ir mačiau, tą kortelę, ten duomenys yra mano surašyti, bet parašų jokių nėra, nei mano, nei pildžiusiojo, – teigė K. Bilius. – Tai arba klastotė, arba kas nors pasinaudojo duomenimis.“
K. Bilius tvirtino girdėjęs, jog Šiaulių KGB ūkvedžiu galėjo dirbti jau miręs jo brolis Juozas. Jis tvirtino 1988–1990 metais buvęs žolės riedulio meistrų komandos „Tauras“ viršininkas.
D. Arlauskas pripažįsta, kad dirbo KGB, tačiau nepritaria VRK interpretacijai
Tuo metu D. Arlauskas nesutinka su VRK pritaikyta Rinkimų kodekso interpretacija.
Rinkimų kodeksas reikalauja, kad kandidatai nurodytų, ar yra sąmoningai bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o VRK privalo šiuos duomenis paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo.
D. Arlauskas teigia, kad jis buvo kadrinis KGB darbuotojas, o ne bendradarbis. VRK pateiktoje biografijoje jis nurodė, kad 1978–1990 metais Valstybės saugumo komitete dirbo vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu. Apie savo buvusią tarnybą sovietų KGB jis yra pasakojęs ir viešai.
Penktadienį per VRK posėdį D. Arlauskas teigė, kad visiems žinoma apie šį jo biografijos faktą. Tačiau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jis kūrė Valstybės saugumo departamentą, už tai KGB jam grasino susidorojimu.
D. Arlauskas taip pat akcentavo, jog kandidato anketoje esančio klausimo formuluotė akivaizdžiai skirta buvusiems slaptiems bendradarbiams, o ne kadriniams KGB darbuotojams.
Po šio įvykio parlamentarai sieks pakoreguoti Rinkimų kodeksą, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.
„Reikia aiškiau parašyti toje vietoje, kur kalbama apie bendradarbiavimą su KGB. Dabar kai kurie buvęs KGB kadriniai darbuotojai aiškina, kad jie nebendradarbiavo, bet tiesiog dirbo. (...) Kad tokių ginčų nebūtų, turbūt reikia aiškiau pasakyti, ar dirbo, ar bet kokia forma bendradarbiavo, kad visi pakliūtų į tą privalomą deklaravimą“, – Žinių radijui trečiadienį sakė J. Razma.
Šie du kandidatai iš rinkimų kovos pašalinti po pakartotinio VRK kreipimosi į LGGRTC. Paaiškėjo, kad anksčiau centras netikrindavo, ar kandidatai nėra dirbę KGB, tikrindavo tik, ar jie nėra slapta bendradarbiavę su šia represine struktūra.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.
