Egipto prezidentas A. Blinkenui pažadėjo dėti daugiau pastangų siekiant paliaubų Gazoje
Atnaujinta komentarais po A. Blinkeno ir Egipto prezidento Abdel Fattaho al Sisi susitikimo.
A. Blinkeno vizitas vyksta tuo metu, kai diplomatines pastangas siekiant paliaubų Gazos Ruože dar labiau apsunkino masiniai Libano „Hezbollah“ naudojamų pranešimų gaviklių sprogdinimai.
Vis tik JAV valstybės sekretorius šio diplomatinio vizito metu nesilankys Izraelyje.
JAV pareigūnai teigia, kad trečiadienį Kaire vyksiančiose derybose nesitiki jokio proveržio, tačiau šis vizitas ir toliau palaikys spaudimo kampaniją siekiant susitarimo.
Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi trečiadienį per derybas su šalyje viešinčiu JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu pažadėjo dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintos paliaubos Gazos Ruože.
Per susitikimą Kaire A. F. al Sisi „apsikeitė nuomonėmis, kaip suintensyvinti bendras Egipto, JAV ir Kataro pastangas siekiant pažangos derybose dėl paliaubų ir apsikeitimo įkaitais bei kaliniais“, sakoma jo biuro paskelbtame pareiškime.
A. Blinkenas į Kairą atvyko po antradienį Libane įvykusių „Hezbollah“ naudojamų pranešimų gaviklių sprogimų. Irano remiama kovotojų grupuotė dėl sprogimų, per kuriuos žuvo mažiausiai devyni ir buvo sužeista apie 2.700 žmonių, kaltina Izraelį.
Jungtinės Valstijos, didžiausios ginklų tiekėjos Izraeliui, antradienį pareiškė iš anksto nežinojusios ir nedalyvavusios masiniuose Libano „Hezbollah“ naudojamų pranešimų gaviklių sprogdinimuose, žurnalistams sakė Matthew Milleris, Valstybės departamento atstovas.
„Galiu pasakyti, kad JAV tame nedalyvavo, JAV iš anksto nežinojo apie šį incidentą ir šiuo metu mes renkame informaciją“, – žurnalistams sakė M. Milleris.
Sprogimai nugriaudėjo po kelias savaites trukusių Jungtinių Valstijų diplomatinių pastangų, siekiant atgrasyti Iraną nuo tolesnių atsakomųjų veiksmų prieš Izraelį dėl „Hamas“ politinio lyderio Ismailo Haniyeh nužudymo Teherane. M. Millleris sakė, kad JAV žinia Iranui išlieka nepakitusi.
„Norėtume paraginti Iraną nesinaudoti jokiais incidentais ir nebandyti dar labiau padidinti nestabilumo ir įtampos regione“, – akcentavo M. Millleris.
Jungtinių Valstijų specialusis pasiuntinys Amosas Hochsteinas dieną prieš tai susitiko su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu ir kitais žydų valstybės pareigūnais, siekdamas atgrasyti nuo plataus masto karo prieš Libaną.
„Norime, kad Izraelio ir „Hezbollah“ konfliktas būtų išspręstas diplomatiniu būdu“, – pažymėjo M. Millleris. – Norime, kad dešimtys tūkstančių izraeliečių, kurie buvo priversti palikti savo namus, ir dešimtys tūkstančių libaniečių, kurie taip pat buvo priversti bėgti, galėtų grįžti namo“.
Pasak leidinio „Financial Times“ tai apima apie 60.000 izraeliečių, kurie dėl konflikto su Libanų turėjo evakuotis, bei atitinkamai 100.000 libaniečių, kurie taip pat evakavosi toliau nuo valstybinės sienos su Izraeliu.
Neseniai Izraelis paskelbė išplečiantis šalies karo tikslus, įtraukdamas į juos kovą su „Hezbollah“ palei šalies sieną su Libanu.
Naujienų agentūros AFP apskaičiavimu, pagrįstu oficialiais Izraelio duomenimis, per „Hamas“ spalio 7-osios išpuolį, kuris įžiebė karą, žuvo 1.205 žmonės, daugiausia civiliai. „Hamas“ kovotojai spalio 7-ąją taip pat pagrobė pustrečio šimto įkaitų, iš kurių apie šimtas, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant kelias dešimtis Izraelio kariuomenės žuvusiais laikomų įkaitų.
Per Izraelio karinę kampaniją prieš „Hamas“ Gazos Ruože jau žuvo mažiausiai 41.252 žmonės, skelbia šios palestiniečių teritorijos sveikatos apsaugos ministerija.
Dėl karo Gazos Ruože kilo humanitarinė krizė, o beveik visi iš 2,4 mln. gyventojų buvo priversti palikti savo namus.
