Šalies taupymo politika nepatenkinta Argentinos provincija išsileido vietinę valiutą
Kaip rašo „Bloomberg“, kai J. Milei sumažino mėnesines federalinės vyriausybės pinigų perlaidas provincijoms, La Riocha provincija vasario mėnesį tapo nemoki.
Todėl gubernatorius Ricardo Quintela – atviras J. Milei kritikas – parengė savo radikalų planą. Jis sukūrė provincijos valiutą – chacho, atspausdino jos banknotus ir ėmė dalyti po 50.000 visiems valstybės tarnautojams, kurių – beveik du trečdaliai gyventojų.
Tokia suma prilygsta maždaug 40 USD. Vidutinis mėnesinis atlyginimas provincijoje siekia 240 USD.
R. Quintela sakė, kad tai nedidelė premija, kad žmonės galėtų nusipirkti daugiau būtiniausių prekių. Parduotuvių savininkai nebuvo tiesiogiai verčiami, bet veikiau skatinami priimti chachos, kaip ir tikrąją valiutą – pesus. Vienas chacho lygus vienam pesui.
Chacho pavadintas vietinės legendos – Angelo Vicente „Chacho“ Penalozos – garbei. Būtent jo atvaizdas atspausdintas ant banknotų. Jis buvo karininkas, išgarsėjęs XIX a. pilietinių karų metu kovodamas su Buenos Airių pajėgomis.
R. Quintela nurodė prekybininkams, norintiems atsikratyti savo chachos, dvi sostinėje esančias vyriausybines įstaigas, kurios iškeis juos į pesus. Anot gubernatoriaus, jiems reikia palaukti iki gruodžio mėnesio, ir provincijos vyriausybė jiems sumokės po 1,17 peso už kiekvieną chacho.
Tai, pasak „Bloomberg“, parodo visos chacho schemos esmę: tai būdas provincijai, kuri neturi lėšų iš federalinių fondų ir kuriai užkirstas kelias į skolų rinkas šalyje ir užsienyje, gauti finansavimą ir toliau išlaidauti.
Chacho banknotų išdalinta apie 3 mlrd. (maždaug 3 mln. USD) ir netrukus planuojama padidinti šį kiekį iki 9 mlrd.
Prezidentas J. Milei nedaug kalbėjo apie chacho, bet nurodė, kad, ištikimas savo libertarinei filosofijai, nebandys jos uždrausti, kaip ragino kai kurie jo sąjungininkai, ir nesiūlys jos keisti į pesus.
Vietinių valiutų Argentinoje jau yra buvę ir anksčiau. Dar 2000-ųjų pradžioje, kai federalinė vyriausybė šalyje irgi įvedė taupymo planą, provincijos suskubo leisti savo valiutas. Iš viso prie jų prisijungė keliolika provincijų, tarp jų ir La Riocha.
Vietines valiutas lydėjo skirtinga sėkmė, šaliai grimztant į krizę, kol 2003 m. Buenos Airėse į valdžią atėjusi naujoji peronistų vyriausybė jas visas pakeitė į pesus.
Drastiškas taupymas
J. Milei vyriausybė taiko drastišką, visapusišką fiskalinio taupymo programą, siekdama iki 2024 metų pabaigos pasiekti „nulinį biudžeto deficitą“, pažabojant chronišką infliaciją.
Liepos mėnesį metinės infliacijos lygis Argentinoje sumažėjo iki 263,40% nuo 271,5% birželį, bet tebebuvo didžiausias pasaulyje.
Biudžeto mažinimas, įskaitant viešųjų darbų paralyžiavimą, kartu su stipriu peso devalvavimu daugiau nei perpus gruodį, sumažino gyventojų perkamąją galią.
Kaip skelbta, birželį parlamentas patvirtino J. Milei, kuris save vadina „anarchistu kapitalistu“, ekonomikos reformų paketą – leido paskelbti vienerių metų nepaprastąją ekonominę padėtį, išformuoti federalines agentūras ir privatizuoti keliolika valstybinių įmonių.
Kitomis priemonėmis siekiama susilpninti darbo apsaugą – kairiojo sparno oponentai tai vadina leidimu atleisti darbuotojus.
Naujosiomis nuostatomis taip pat numatomos mokesčių, muitų ir kitos lengvatos investicijoms ekonomikos krizės krečiamoje šalyje skatinti.
