Vokietijos kariuomenė aktyvavo oro gynybos sistemą, motyvuodama Rusijos grėsme
Kancleris Olafas Scholzas sakė, kad ši sistema „žemė-oras“ yra Vokietijos ir Europos gynybos stiprinimo dalis. Stiprinimas buvo pradėtas po to, kai 2022 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą.
Kelias tokias sistemas Vokietija yra nusiuntusi karo draskomai Ukrainai – Rusijos dronams ir raketoms perimti.
„Rusija jau daugelį metų masiškai ginkluojasi, ypač raketų ir sparnuotųjų raketų srityje“, – teigė O. Scholzas per atidarymo ceremoniją bazėje Todendorfe, netoli šiaurinio Hamburgo miesto.
Jis pridūrė, kad V. Putinas pažeidė nusiginklavimo sutartis bei „dislokavo raketų iki Kaliningrado“ srities – Rusijos eksklavo, esančio maždaug už 530 km nuo Berlyno.
„Būtų aplaidu į tai tinkamai nereaguoti, – sakė kancleris. – Nesiėmus veiksmų kiltų pavojus taikai. Aš to neleisiu.“
Šalia gynybos ministro Boriso Pistorius kalbėjęs O. Scholzas teigė , kad minima sistema yra Europos priešraketinės gynybos programos „Sky Shield“, kuri taip pat apima tolimojo nuotolio gynybą nuo balistinių raketų, dalis.
Vokietijos kariuomenė iš gamintojo „Diehl Defence“ užsakė šešias sistemas „Iris-T SLM“, kurių bendra kaina 950 mln. eurų ir kurios turi būti pristatytos iki 2027 metų gegužės.
Numuša atskriejančias raketas iki 40 km atstumu
Vokietija, antra šalis po Jungtinių Valstijų pagal karinės pagalbos Ukrainai dydį, jau suteikė ukrainiečiams keturias sistemas „Iris-T SLM“ ir pažadėjo dar aštuonias.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas trečiadienį lankėsi Vokietijoje – praėjus dienai po to, kai per Rusijos raketų ataką Poltavoje žuvo daugiau kaip 50 žmonių.
Ukrainai nusiųstas sistemas „Iris-T“ sudaro sunkvežimiuose sumontuoti paleidimo įrenginiai ir iš kurių šaudomos raketos, skirtos perimti oro grėsmes iki 40 km atstumu.
O. Scholzas sakė, kad Ukrainoje „Iris-T“ jau numušė daugiau kaip 250 dronų ir raketų, tarp jų – sparnuotųjų, ir išgelbėjo daugybę gyvybių.
Vokietijos lyderis teigė, kad Europai be gynybinių sistemų taip pat reikėtų daugiau savų tiksliųjų raketų, „kad šioje strategiškai svarbioje srityje nebūtų pavojingo atotrūkio nuo Rusijos“.
Liepą Vašingtonas ir Berlynas paskelbė, kad 2026-aisiais Vokietijoje bus pradėtos „epizodiškai dislokuoti“ ilgo nuotolio JAV raketos, įskaitant sparnuotąsias raketas „Tomahawk“.
O. Scholzas pabrėžė, kad „vienintelis mūsų rūpestis – atgrasyti potencialius užpuolikus“.
„Kiekvienas išpuolis prieš mus turi reikšti riziką užpuolikui. Mūsų rūpestis – užtikrinti čia taiką ir užkirsti kelią karui, nieko daugiau“, – sakė Vokietijos kancleris.
