Lietuvą ir Rusiją jungiantis tiltas bus fortifikuotas
Kaip BNS sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, bus pristatyti įtvirtinimai dviejose vietose, bet „tokių vietų bus daugiau“.
„Čia fortifikacijos pradžia“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, brastoje, kur gali būti seklumos, leidžiančios pravažiuoti priešo sunkiajai technikai, planuojama pastatyti apie 80 „drakono dantų“, sustiprintų koncertinos viela.
Ant tilto numatyta pastatyti 80 „drakono dantų“ ir septynis „ežius“, dalis šių priemonių taip pat bus sustiprintos koncertinos viela.
„Taip pat kiek vėliau bus įrengiamos metalinės sijos, tokia rezervinė kliūtis, kad sunkiajai technikai nebūtų pravažiuojama. Padaromi šulinukai kelyje, į kuriuos suleidžiamos sijos“, – teigė L. Kasčiūnas.
Šiam darbui, anot jo, bus reikalingas Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimas.
„Įsibėgėjame rudenį ir kitais metais baigiame darbus“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pasak ministro, „drakono dantys“ ir „ežiai“ yra dalis plano, kuriame taip pat numatytos ir dar dvi – gelžbetoniniai blokai ir „ispaniški arkliai“.
„Tai yra tos keturios priemonės, kurios per rudenį suvažiuos ir pavasarį baigs važiuoti į kontrmobilumo parkus“, – kalbėjo jis.
Jo teigimu, kontrmobilumo priemonės bus išdėstytos šachmatine tvarka, ant Panemunės tilto jos liks nuolat, o upėje bus naudojamos priklausomai nuo vandens lygio.
„Tiltas bus nuolat (fortifikuotas – BNS). Kadangi punktas yra veikiantis tik pėstiesiems, padarysime vorelę, liks visa tai, kas yra, tiesiog pėstieji praeiti galės, bet ne technika“, – kalbėjo ministras.
„Brastoje tai susiję su potvyniais ir atoslūgiais. Kai yra potvynis, mums nėra gynybinės problemos. Pagal tai reaguosime“, – pridūrė jis.
Anot L. Kasčiūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinė yra informavusi Rusijos pareigūnus, kad pėsčiųjų judėjimas abiem kryptimis ant tilto per pristatymą ketvirtadienį laikinai sustabdytas maždaug dviem valandoms.
„Kalbant apie mūsų sienų apsaugą, sienos apsaugos standartą, šiandien Lietuva yra ta šalis, kuris yra pasiekusi aukščiausią lygį, yra pavyzdys, kaip siena turi būti saugoma“, – renginyje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Liepos pabaigoje Vyriausybė pritarė dalies kontrmobilumo priemonių įgyvendinimui, tarp jų – parkų steigimui, kliūtims keliuose, medžių ruožams, melioracijos griovių atstatymui, konstrukcijų sprogmenims po tiltais įrengimas.
Planuojama iki kitų metų balandžio 1-osios įrengti kontrmobilumo priemonių parkus Lietuvos kariuomenės nustatytose vietose, esančiose prie sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.
Kaip rugpjūtį sakė L. Kasčiūnas, šios priemonės didins atgrasomąjį ir gynybinį valstybės potencialą, šalies sienų su Rusija bei Baltarusija saugumą.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, kontrmobilumo inžinerinėms priemonėms įsigyti šiemet kariuomenei numatyta skirti 8 mln. Eur, kitoms institucijoms – 2,4 mln. Eur.
Kliūtys, anot kariuomenės atstovų, yra veiksmingiausios, kai jos įrengiamos kartu su minomis. Šioms įsigyti bus skiriama daugiausia lėšų, su minomis kontrmobilumo parkams įrengti per dešimtmetį gali reikėti apie 600 mln. Eur.
