Bulgarijoje vyks septinti parlamento rinkimai per 3,5 metų
Rinkimus tenka rengti partijoms nepavykus suformuoti vyriausybės.
Balkanų šalį politinis nestabilumas kamuoja nuo 2021 metų, kai po masinių antikorupcinių demonstracijų beveik dešimtmetį turėtą valdžią prarado triskart prie vyriausybės vairo stovėjusio Boiko Borisovo konservatyvioji GERB partija.
Per ankstesnius rinkimus, vykusius birželį, rinkėjų aktyvumas šioje Balkanų šalyje buvo mažiausias nuo tada, kai žlugo komunizmas, ir siekė vos 34%. Analitikai prognozuoja, kad spalį rinkėjų aktyvumas dar labiau sumažės ir padidės parama prorusiškoms partijoms.
„Rytoj paskelbsiu dekretą dėl pirmalaikių rinkimų spalio 27-ąją“, – sakė prezidentas Rumenas Radevas, patvirtinęs naują laikinąjį ministrų kabinetą, pasiūlytą laikinojo premjero Dimitaro Glavčevo, kuriam bus pavesta organizuoti balsavimą.
Nuo 2021 metų, kai šešis kartus vyko visuotiniai rinkimai, skurdžiausioje Europos Sąjungos šalyje buvo suformuotos tik dvi trumpalaikės administracijos, o daugiausia valdė laikinosios vyriausybės.
B. Borisovo konservatyvioji GERB partija laimėjo birželį vykusius rinkimus, tačiau jai pritrūko daugumos, kad galėtų prastumti savo ministrų kabinetą parlamente.
Dar du partijų bandymai suburti valdančiąją daugumą taip pat buvo nesėkmingi, todėl šalis buvo priversta sušaukti septintuosius visuotinius rinkimus.
Ši politinė aklavietė Bulgarijoje neturi precedento nuo 1989 metų, kai žlugo komunizmas.
Užsitęsęs politinis nestabilumas taip pat gali pakenkti šalies siekiui 2025 metais prisijungti prie euro zonos ir gauti milijardus eurų iš ES.
