J. Bideno patvirtintoje branduolinėje strategijoje – dėmesys Kinijai ir Rusijai
Naujoje strategijoje didžiausiomis branduolinėmis grėsmėmis matomos Kinija, Rusija ir Šiaurės Korėja, praneša „The New York Times“. Konkretus strategijos tekstas yra įslaptintas, tačiau Baltieji rūmai atskleidė, kad pats dokumento egzistavimas nėra jokia paslaptis, kaip ir tai, kokias grėsmės kryptis šalis įžvelgia.
JAV orientuojasi, visų pirma, į atgrasymą. Strategijoje atsižvelgiama į spartų Kinijos branduolinio arsenalo, kuris per artimiausią dešimtmetį savo dydžiu ir įvairove prilygs JAV ir Rusijos atsargoms, didinimą, skelbia „The Guardian“.
JAV įsikūrusi Ginklų kontrolės asociacija teigė, kad nors strategijoje akcentuojama Kinijos grėsmė, iš esmės persiorientuota nuo Rusijos į Kiniją nebuvo. Rusija vis dar JAV suvokiama kaip pagrindinė branduolinė grėsmė.
Ginklų kontrolės asociacijos vykdomasis direktorius Darylas Kimballas sakė, kad, nors JAV žvalgybos vertinimais, Kinija iki 2030 m. gali padidinti savo branduolinį arsenalą nuo 500 iki 1.000 kovinių galvučių, Rusija šiuo metu turi apie 4.000 branduolinių galvučių.
JAV svarsto plėsti branduolinį arsenalą
Nors JAV daugelį metų stengėsi riboti tiek savo, tiek kitų šalių branduolinę ginkluotę įvairiais tarptautiniais susitarimais, šiuo metu valstijos signalizuoja apie norą plėsti JAV arsenalą, kad galėtų pasipriešinti Kinijos ir Rusijos galiai.
Birželį JAV Nacionalinio saugumo tarybos vyresnysis direktorius Pranay Vaddi įspėjo, kad nesant pokyčių Kinijos ir Rusijos branduolinėje strategijoje, JAV yra pasirengusios pereiti nuo turimų ginklų modernizavimo prie savo arsenalo plėtros.
2026 m. pradžioje baigia galioti paskutinis svarbus branduolinės ginkluotės kontrolės susitarimas su Rusija „Naujoji pradžia“, kuriuo nustatomi tarpžemyninio nuotolio branduolinių ginklų apribojimai, o dėl galimybės pasirašyti naują susitarimą abejojama dėl NATO ir Rusijos susipriešinimo karo Ukrainoje kontekste.
Tuo tarpu Kinija ir Rusija šiuo metu palaiko draugiškus santykius, nors Kinija viešai ir teigia besilaikanti neutralios pozicijos Rusijos ir Ukrainos kare. Liepos pabaigoje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba lankėsi Kinijoje siekdamas aptarti karo deeskalacijos klausimus. Visgi Pekinas taip pat tapo Rusijos ekonomikos gelbėjimosi ratu, nuo karo Ukrainoje pradžios sparčiai išaugus dvišalei prekybai.
Būtent per Kiniją Rusiją pasiekia ir dalis ginklų pramonei svarbios produkcijos. Praėjusį mėnesį Kinijos ir Rusijos ilgojo nuotolio bombonešiai pirmą kartą kartu patruliavo netoli Aliaskos ir surengė kovinio šaudymo pratybas Pietų Kinijos jūroje.
