U. von der Leyen prašo pasiūlyti po du kandidatus į EK
Papildyta skyreliu „Premjerė kalbėjo su U. von der Leyen“
EK vadovės komanda pabrėžė, kad po birželį įvykusių rinkimų į Europos Parlamentą (EP) formuojamoje komandoje siekia lyčių pusiausvyros.
ES narės iki rugpjūčio 30 d. turi atsakyti į jos laišką, kad pirmininkė galėtų išsirinkti kandidatus, kuriuos dar turės patvirtinti EP.
Praėjusią savaitę, kai europarlamentarai patvirtino U. von der Leyen antrai penkerių metų kadencijai EK vadovės poste, ji teigė, kad formuodama savo komandą laikysis tokios pat tvarkos, kaip ir praėjusį sykį.
U. von der Leyen sakė norėsianti pasikalbėti su visais ES narių pasiūlytais kandidatais ir galiausiai pasirinkti, su kuo dirbs.
„Dar kartą sieksiu, kad prie stalo sėdėtų po lygiai vyrų ir moterų“, – sakė ji.
Vienintelė išimtis, pasak jos, būtų ta, jei ES šalis iš naujo siūlytų dabartinio Komisijos nario kandidatūrą.
Kiekviena iš 27 ES valstybių narių turi po vieną eurokomisarą.
U. von der Leyen, vokietė, užima savo šalies vietą. ES vadovai jau sutarė paskirti Estijos buvusią ministrę pirmininkę Kają Kallas Bendrijos diplomatijos vadove. Ji taip pat turėtų eiti EK pirmininkės pavaduotojos pareigas.
Tačiau nėra aišku, ar visos šalys narės paisys U. von der Leyen prašymo dėl dviejų kandidatų.
Pavyzdžiui, Airija jau pasiūlė tik vieną kandidatą – buvusį šalies finansų ministrą Michaelą McGrathą.
Arianna Podesta, EK atstovė spaudai, ketvirtadienį atsisakė komentuoti, ką U. von der Leyen gali daryti, jei jos prašymas pateikti du kandidatus bus ignoruojamas.
„Nesiimsiu daugiau spėlioti, kas nutiks toliau šiame procese, ir hipotetinių scenarijų“, – sakė A. Podesta.
„Tai prašymas, susijęs su siekiu užtikrinti lyčių lygybę. Manau, kad gana aišku, ko ji siekia“, – sakė ji.
Moterys svarbiausiuose postuose
Kai kurios šalys nurodė norinčios, kad dabartiniai jų atstovai liktų dirbti toliau.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas birželio pabaigoje pareiškė, kad norėtų, jog vidaus rinkos eurokomisaras Thierry Bretonas liktų poste.
Tačiau dar nenuspręsta, kokia bus kita Prancūzijos vyriausybė po pirmalaikių rinkimų, ir neaišku, ar šis pasirinkimas priklausys nuo E. Macrono, ar nuo jo būsimo ministro pirmininko.
ES sutartyse nereikalaujama, kad šalys narės siūlytų daugiau nei vieną kandidatą į EK narius, nors jose nurodoma, kad pasirinkimui turi pritarti Komisijos pirmininkas.
Planuojama, kad 4 iš 5 įtakingiausių ir svarbiausių ES postų užims moterys.
U. von der Leyen – darbą baigiančios ir būsimosios EK pirmininkė.
Roberta Metsola iš Maltos lieka Europos Parlamento pirmininke, o prancūzė Christine Lagarde vadovauja Europos Centriniam bankui.
Pagaliau, K. Kallas užims pirmininkės pavaduotojos ir diplomatijos vadovės pareigas.
Dėl penktojo posto – Europos Vadovų Tarybos pirmininko, kuris pirmininkauja ES viršūnių susitikimams, – jau taip pat nuspręsta.
Šias pareigas užims buvęs Portugalijos ministras pirmininkas Antonio Costa.
VERSLO TRIBŪNA
Europos Sąjungos reikalavimai dėl skaidraus darbo užmokesčio artėja Lietuvos link. Iki 2026 m. birželio 7 d. šalys narės privalo perkelti atlygio direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Darbo kodekso pakeitimų projektas jau registruotas Seime, kuris rudens sesijoje turės juos svarstyti, todėl įmonės turėtų nelaukti ir pradėti ruoštis pokyčiams iš anksto, perspėja ekspertai.
Intensyviai vykstančios sostinės verslo centro „Sąvaržėlė“ statybos artėja prie finišo tiesiosios – baigti fasado ir vykdomi stogo dengimo darbai, pradėta vidaus apdaila, tvarkoma aplinka. Ilgametę patirtį turinčios, darbus įgyvendinančios įmonės „Conres“ statybos direktoriaus Mindaugo Budrio teigimu, projekto realizavimas reikalauja tikslumo, greitų ir netradicinių sprendimų. Baltijos šalyse pirmasis tokio lygio verslo centras reprezentuos architektūros legendos Richardo Rogerso įkurtos RSHP studijos patirtį ir išsiskirs pasaulyje žinomų projektų detalėmis.
Kam teko įgyvendinti bet kokių statybų projektą žino: nuo idėjos iki iškilmingo objekto atidarymo tenka įveikti daugybę iššūkių. Atsakymas, kaip šį kelią įveikti racionaliai, – generalinė ranga, kai statybai pasamdyta bendrovė įsipareigoja įgyvendinti visą projektą: nuo idėjos sukonkretinimo, projektavimo iki visų statybos darbų atlikimo ir raktų įteikimo. Kuo generalinė statybų ranga naudinga užsakovui, atskleidžia Almantas Čebanauskas, nekilnojamojo turto (NT) plėtros įmonių grupės „EIKA Group“ bendrovės „EIKA Construction“ direktorius.
Ilgametę patirtį sukaupusi statybų bendrovė UAB „Saulės projektas“ keičia pavadinimą – nuo šiol įmonė veiks vardu „Statio“. Tai – ne tik estetinė, bet ir strateginė transformacija: įmonė išgrynina savo veiklą ir koncentruojasi išskirtinai į statybos rangos darbus, atsisakydama nekilnojamojo turto vystymo funkcijos.
Premjerė kalbėjo su U. von der Leyen
Premjerė Ingrida Šimonytė patvirtino, kad su U. von der Leyen aptarė EK vadovės lūkesčius ir eurokomisarų skyrimo procesą, nors laiško negavo.
„Laiško gavusi nesu, tačiau vakar turėjau galimybę aptarti pirmininkės lūkesčius ir procesą su ja telefonu. Tikiu, kad iki minimo laiko Lietuva savo indikacijas darbo tvarka suderins“, – teigiama Vyriausybės atsakyme.
Tuo metu prezidento patarėjas Frederikas Jansonas informavo, kad laišką ketvirtadienį gavo šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Pataruoju metu dėl eurokomisaro skyrimo Lietuvoje kyla nemažai diskusijų.
Konservatoriai pagrindiniu Lietuvos kandidatu į eurokomisarus įvardija užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Jis pats savo galimybių nekomentuoja.
I. Šimonytė yra teigusi, jog G. Landsbergis būtų puikus komisaras, o prezidentas Gitanas Nausėda – jog mato geresnių kandidatų.
Šalies vadovas taip pat yra teigęs, kad Lietuva turėtų orientuotis į ekonomikos, o ne užsienio politikos sritį kuruojantį eurokomisaro portfelį. Jo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas yra užsiminęs, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė galėtų pretenduoti į EK narius.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen yra sakiusi, kad Lietuvos kandidatas į EK tikriausiai bus tvirtinamas rugpjūčio mėnesį, tam bus šaukiama neeilinė parlamento sesija.
Lietuvoje kandidatui į komisiją turi pritarti Vyriausybė, Seimas ir prezidentas, dėl visų kandidatūrų galiausiai dar spręs Europos Parlamentas.
