Kultūros bendruomenė derėtis neketina, ruošiasi įspėjamajam streikui: kova primena Sąjūdį
Papildyta socialdemokratų lyderio M. Sinkevičiaus komentaru
„Jau yra nuspręsta neiti į derybinę grupę“, – žurnalistams trečiadienį teigė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.
Pasak jo, valdančioji dauguma nebando įgyvendinti pagrindinio reikalavimo – atitraukti „Nemuno aušrą“ nuo Kultūros ministerijos, o siūlydami derėtis „kultūros žmones laiko neišmanėliais, nesusipratėliais“.
Planus sudaryti derybinę grupę pristačiusi I. Ruginienė teigė, kad ji, be kita ko, galėtų diskutuoti ir apie kultūrininkų finansus bei darbo užmokestį.
„Ne apie pinigus šiuo atveju mes kalbame, o apie tikrai labai didelę vertybinę grėsmę. Jausmas primena pojūtį Sąjūdyje, kai kovojome apskritai dėl Lietuvos nepriklausomybės. Tai pavojaus ir pažeminimo pojūtis yra šiek tiek panašus“, – teigė A. Gelūnas.
Bando nukreipti dėmesį
Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė tikino, jog bendruomenė neturi derybinio klausimo – ji turi problemą, kurią prašo išspręsti.
„Socialdemokratai mums per žiniasklaidą pasiūlė derėtis dėl atlyginimų ir darbo sąlygų, bet šiame etape mes tikrai dėl to nesiderame“, – sakė kultūros vadybininkė.
Kvietimus diskutuoti dėl menininkų atlygio ji vadino papirkinėjimu, bandymu suskaldyti bendruomenę.
„Esu tikra, kad politikai taip bando nukreipti dėmesį nuo pagrindinės problemos, nuo pagrindinio klausimo, ir blaškyti bendruomenę, bandyti ją skaldyti. Mes šį įrankį identifikuojame, jį atidedame į šoną, pasakydami, kad į tokias derybas neisime ir galite tos derybinės grupės neformuoti, negaišti laiko“, – sakė G. Masteikaitė.
Įspėjamuoju streiku kvies atsiverti
Taip abu pašnekovai kalbėjo po trečiadienio vakarą įvykusios trečiosios kultūros bendruomenės asamblėjos, kurioje aptartas ir sekmadienį planuojamo įspėjamojo streiko veiksmų planas.
Jo metu vyksiančius renginius bus galima stebėti Kultūros asamblėjos interneto svetainėje.
G. Masteikaitė sakė, jog joje taip pat bus pateikta išsami rekomendacijų instrukcija ir pagrindinė žinutė.
„Ji yra tokia: atitraukti „Nemuną aušrą“ nuo Lietuvos kultūros ir Kultūros ministerijos, burtis į grupes, vienytis, kalbėtis, bendrauti, išreikšti savo nepasitenkinimą bei nepalaikymą šiems sprendimams pačiomis kūrybiškiausiomis priemonėmis. Mes kviečiame neužsidaryti, o atsiverti“, – teigė ji.
Didžiuosiuose šalies miestuose vyks ir pagrindiniai įspėjamojo streiko renginiai. Sostinėje jie vyks Vilniaus universiteto kieme, Kaune – Vienybės aikštėje, Klaipėdoje – Teatro aikštėje.
Įspėjamojo streiko dieną bendruomenės nariai ir neabejinga visuomenė kviečiama susiburti miestų ir miestelių aikštėse, kultūros centruose, muziejuose ir klausytis arba atlikti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinį „Jūra“.
Įtampa dėl kultūros metų Italijoje renginių
Būtent sekmadienį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio provaikaičio Roko Zubovo inauguraciniu koncertu, kuriame dalyvaus Italijos ir Lietuvos vadovai, turėtų būti atidaryti Lietuvos kultūros metai Italijoje.
Pats kūrėjas yra sakęs, jog nors prezidento Gitano Nausėdos sprendimas į kultūros ministrus paskirti Ignotą Adomavičių yra apgailėtinas, jis koncertuoti ketina, nes dėl to neverta aukoti programos.
Anot G. Masteikaitės, menininkai kol kas neišduoda sprendimų dėl veiksmų Italijos miestuose.
„Čia yra įdomioji dalis, nes įtampa kyla. Ir labai gerai, kad ji kyla, nes mes iš tikrųjų nežinome. Nežinome menininkų sprendimų, o menininkai jų neišduoda. Tas netikėtumo momentas ir yra gražiausias bei žaviausias“, – kalbėjo ji.
LSDP lyderis: kultūrininkų reikalavimai sugriautų Vyriausybę
Tuo metu socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, jog dėl Kultūros ministerijos perleidimo „aušriečiams“ protestuojančios bendruomenės reikalavimai vestų prie neseniai suformuotos Vyriausybės griūties, todėl yra neįgyvendinami.
„Mums skauda ne tik širdį, bet ir galvą. Ir mes norime ieškoti išeičių, bet jeigu reikalavimai neįgyvendinami arba jie lemia koalicijos rekonstrukciją ar griūtį, tai mes matom, kad yra dar didesnė turbūt blogybė, ieškant išeities, sugriauti ką tik pradėjusią veikti XX-ą Vyriausybę“, – trečiadienį LRT laidai „Dienos tema“ teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis.
VERSLO TRIBŪNA
Intensyviai vykstančios sostinės verslo centro „Sąvaržėlė“ statybos artėja prie finišo tiesiosios – baigti fasado ir vykdomi stogo dengimo darbai, pradėta vidaus apdaila, tvarkoma aplinka. Ilgametę patirtį turinčios, darbus įgyvendinančios įmonės „Conres“ statybos direktoriaus Mindaugo Budrio teigimu, projekto realizavimas reikalauja tikslumo, greitų ir netradicinių sprendimų. Baltijos šalyse pirmasis tokio lygio verslo centras reprezentuos architektūros legendos Richardo Rogerso įkurtos RSHP studijos patirtį ir išsiskirs pasaulyje žinomų projektų detalėmis.
Kam teko įgyvendinti bet kokių statybų projektą žino: nuo idėjos iki iškilmingo objekto atidarymo tenka įveikti daugybę iššūkių. Atsakymas, kaip šį kelią įveikti racionaliai, – generalinė ranga, kai statybai pasamdyta bendrovė įsipareigoja įgyvendinti visą projektą: nuo idėjos sukonkretinimo, projektavimo iki visų statybos darbų atlikimo ir raktų įteikimo. Kuo generalinė statybų ranga naudinga užsakovui, atskleidžia Almantas Čebanauskas, nekilnojamojo turto (NT) plėtros įmonių grupės „EIKA Group“ bendrovės „EIKA Construction“ direktorius.
Ilgametę patirtį sukaupusi statybų bendrovė UAB „Saulės projektas“ keičia pavadinimą – nuo šiol įmonė veiks vardu „Statio“. Tai – ne tik estetinė, bet ir strateginė transformacija: įmonė išgrynina savo veiklą ir koncentruojasi išskirtinai į statybos rangos darbus, atsisakydama nekilnojamojo turto vystymo funkcijos.
Nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio veiklą vykdo ūkio subjektas, įvairaus pobūdžio sutarčių rengimas, sąlygų derinimas sudarymas yra kasdienės veiklos dalis. Sudarytas sutartis reikia vykdyti, įgyvendinti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, valdyti kylančiusų padarinius. Sutartys ir yra tas teisinis įrankis, kuriuo naudojantis yra kuriami ir reguliuojami santykiai tiek tarp ūkio subjektų, tiek tarp privačių asmenų, tačiau net ir sutartimis reguliuojami ūkio subjektų tarpusavio santykiai, sutartinių įsipareigojimų (ne)vykdymas gali lemti ir sudėtingus teisinius ginčus, į kurių sprendimą neretu atveju yra įtraukiamos ir teisėsaugos institucijos, arba bandoma jas įtraukti.
Pasak jo, būtent dėl tokio reikalavimo kultūros bendruomenei dar nėra pateiktas joks pasiūlymas, o situacijos stabilizavimas įmanomas tik per kalbėjimąsi ir girdėjimą.
Kaip remdamasi šaltiniais rašė agentūra BNS, Vokietijos ambasada Lietuvoje nusprendė nekviesti I. Adomavičiaus į trečiadienį vykstantį renginį Vilniuje, skirtą paminėti šalies Vienybės dieną.
M. Sinkevičius tikino tame didelės problemos nematantis, tačiau suabejojo, ar tokiais veiksmais Vokietija nesikiša į šalies vidaus reikalus.
„Turbūt reiktų įtarti, kad tai yra Berlyno žinia per Lietuvoje reziduojantį ambasadorių, kad štai yra nekviečiamas ministras, išreiškiama turbūt tam tikra pozicija ir savotiškai yra kišamasi į nacionalinės politikos klausimus. Tai turbūt šiek tiek man keistokas ir naujas žanras. Jis man atrodo nelabai priimtinas“, – kalbėjo LSDP lyderis.
Kultūrininkai jau buvo susitikę su aukščiausiais šalies pareigūnais, tačiau iki šiol jokio sutarimo pasiekti nepavyko. Po diskusijos su bendruomene šalies vadovas Gitanas Nausėda palinkėjus toliau laikytis aktyvios pilietinės pozicijos, bendruomenė tai įvertino kaip prezidento paraginimą tęsti protesto akcijas.
Pasak M. Sinkevičiaus, tokia žinia iš Daukanto rūmų nuskambėjo keistai.
„Bandoma tą problemą kažkaip greitai perduoti kitiems. Gal Prezidentūra tikisi koalicijos ar premjerės lyderystės, nežinau, bet noriu pasakyti, kad čia turbūt visos šalys to rezultato kūrėjai ir turbūt lygiavertiškai turi nešti atsakomybę“, – teigė jis.
