Norvegija apgailestauja dėl Lietuvos pasitraukimo iš kasetinių šaudmenų konvencijos
Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.
„Tenka apgailestauti, kad Lietuva priėmė sprendimą pasitraukti iš kasetinių šaudmenų konvencijos“, – Norvegijos vyriausybės tinklalapyje paskelbtame Užsienio reikalų ministerijos pareiškime sakė E. B. Eide.
Seimas ketvirtadienį galutinai apsisprendė dėl Lietuvos išstojimo iš kasetinių šaudmenų konvencijos.
Šį teisės aktą dar turi pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda, o po to Lietuva diplomatiniais kanalais apie denonsavimą informuos konvencijos depozitarą – Jungtinių Tautų generalinį sekretorių.
Lietuvos institucijos teigia, kad prisiimti tarptautiniai teisiniai įsipareigojimai apriboja šalies ir jos teritorijoje veikiančių sąjungininkų gynybos pajėgumus, kovinę galią, mažina atgrasymo efektyvumą.
Valdžios pareigūnai taip pat tvirtina, kad pasitraukimas iš konvencijos nepaneigia Lietuvos įsipareigojimų tarptautinės humanitarinės teisės principams.
Norvegijos URM savo komentare atkreipė dėmesį, kad apie 90% kasetinių šaudmenų aukų yra civiliai ir kad būtina juos apsaugoti laikantis tarptautinių susitarimų, nepaisant to, kad saugumo padėtis Europoje pasikeitė dėl Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą.
„Suprantame Lietuvos susirūpinimą, tačiau nusiginklavimo konvencijos nėra tik taikos metu taikomi įsipareigojimai. Jos dar svarbesnės, kai šalys kariauja. Svarbu, kaip vyksta karai. Todėl privalome išlaikyti tarptautines karo taisykles, normas ir įsipareigojimus, taip pat ir tada, kai keičiasi saugumo situacija. Didžiulės Ukrainos ir Gazos gyventojų kančios tai akivaizdžiai primena“, – sakė E. B. Eide.
Konvencijoje nedalyvauja JAV, taip pat kitos Lietuvos sąjungininkės – Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija.
Iš NATO valstybių narių, turinčių sieną su Rusija, tik Lietuva ir Norvegija šiuo metu yra konvencijos narės.
Norvegų URM pareiškime sakoma, kad šalis diplomatiniais ir politiniais kanalais siekė įtikinti Lietuvą likti konvencijoje. Jame taip pat teigiama, kad trečiadienį ministras pirmininkas Jonas Gahras Store tai aptarė su Lietuvos prezidentu.
Tuo metu žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ Lietuvos sprendimą pavadino pražūtingu bei keliančiu nerimą.
„Šiuo žingsniu atsisakoma pasaulinio konsensuso, kuriuo siekiama kuo labiau sumažinti civiliams daromą žalą ginkluotų konfliktų metu“, – sakė organizacijos atstovė Dinushika Dissanayake.
Ji pažymėjo, kad kasetiniai šaudmenys „kelia didelę grėsmę civilių gyvybėms dar ilgai po konflikto pabaigos“.
„Jų naudojimas turi pražūtingų pasekmių, nes daugelio sistemų nesprogusių šaudmenų procentas yra itin didelis – iki 20%, todėl didelės teritorijos nesprogusiais šaudmenimis užteršiamos ilgiems metams ar net dešimtmečiams“, – teigė D. Dissanayake.
„Amnesty International“ paragino Lietuvą persvarstyti sprendimą išstoti iš kasetinių šaudmenų konvencijos.
Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.
Praėjusių metų liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė JAV.
