Seimas galutinai pritarė Lietuvos išstojimui iš kasetinių šaudmenų konvencijos
Papildymai visame tekste
Už konvenciją denonsuojantį įstatymą balsavo 103 parlamentarai, prieš buvo vienas, susilaikė – trys.
Kai prezidentas Gitanas Nausėda pasirašys šį teisės aktą, Lietuva diplomatiniais kanalais apie denonsavimą informuos konvencijos depozitarą – Jungtinių Tautų generalinį sekretorių.
Nuo informavimo Lietuva iš konvencijos išstos per pusmetį, BNS informavo krašto apsaugos ministro atstovė spaudai Emilė Balodytė.
Pasak jos, Lietuva apie išstojimą taip pat formaliai praneš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, pateikdama paaiškinimą dėl tokio sprendimo.
Žada atsižvelgti į nuogąstavimus
Šalies institucijos teigia, kad prisiimti tarptautiniai teisiniai įsipareigojimai apriboja Lietuvos ir jos teritorijoje veikiančių sąjungininkų gynybos pajėgumus, kovinę galią, mažina atgrasymo efektyvumą.
Pasak krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, būtų absurdiška, kad Lietuva ribotų save ginkluotėje, kurią turi jai grėsmę kelianti Rusija.
„Laikytis konvencijos, kurios nesilaiko pagrindinis geopolitinis priešininkas, nėra išmintinga“, – sakė ministras.
„Mes ištaisome šitą klaidą. Turiu omenyje ir tai, kad kasetiniai šaudmenys yra labai efektyvūs kovine prasme. Pavyzdžiui, kai trūksta amunicijos, kasetiniai šaudmenys gali labai tai kompensuoti“, – kalbėjo jis.
Valdžios pareigūnai taip pat tvirtina, kad pasitraukimas iš konvencijos nepaneigia Lietuvos įsipareigojimų tarptautinės humanitarinės teisės principams.
Prieš denonsavimą kvietęs balsuoti „valstietis“ Valius Ąžuolas pabrėžė, kad daugiausiai nuo kasetinių šaudmenų per karinius konfliktus nukenčia civiliai.
„Žiūrint į logiką, virš šimto šalių, kurios yra šioje konvencijoje, yra kvailos, tada taip išeitų“, – kalbėjo parlamentaras.
Lietuvos planus trauktis iš konvencijos sukritikavo Koalicija prieš kasetinius šaudmenis, susirūpinimą išreiškusios yra ir tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ bei Jungtinės Karalystės nevyriausybinė organizacija „Mines Advisory Group“, šalinanti minas, kasetinius šaudmenis ir nesprogusias bombas.
L. Kasčiūnas sakė, kad kasetiniai šaudmenys šiais laikais naudojami daug atsakingiau.
„Yra daug modernesnės technologijos. Jos daug efektyvesnės. Jos daug saugesnės“, – tvirtino ministras.
L. Kasčiūnas pats vyks tartis dėl pirkimų
Iš NATO valstybių narių, turinčių sieną su Rusija, tik Lietuva ir Norvegija šiuo metu yra konvencijos narės.
Joje nedalyvauja Jungtinės Valstijos, taip pat kitos Lietuvos sąjungininkės – Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija.
Pasitraukusi iš šio susitarimo, Lietuva svarsto įsigyti minėtus šaudmenis drauge su sąjungininkais, bet neatmeta galimybės to daryti ir viena.
L. Kasčiūnas BNS sakė, kad jau planuoja vykti į šalis, kuriose kasetiniai šaudmenys yra gaminami, ir aptarti potencialius pirkimus.
„Jų nėra daug, bet jau ruošiuosi į vizitus“, – teigė ministras.
Pasak jo, yra trys šalys, gaminančios tokį pajėgumą, tačiau ministras jų neįvardijo.
Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.
Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.
Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.
VERSLO TRIBŪNA
Konsultacijų ir skaitmeninių sprendimų įmonė „Civitta“, kurios pagrindinė buveinė yra Lietuvoje, įsigijo „J.E. Austin Associates“ (JAA), Arlingtone (Virdžinija, JAV) registruotą bendrovę, turinčią 39 metų patirtį įgyvendinant strateginio konsultavimo ir ekonominės plėtros projektus. Tai jau antrasis didelis „Civitta“ sandoris per pastarąjį mėnesį – neseniai bendrovė prisijungė Armėnijos IT įmonę „HackTech“.
Per daugiau nei tris dešimtmečius po nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdos uostas virto vienu moderniausių ir labiausiai diversifikuotų jūrų uostų Baltijos regione. Tai – ne tik Lietuvos jūros vartai į pasaulio prekybos kelius, bet ir technologinių, energetinių bei logistikos inovacijų centras.
Pirmoji Lietuvoje investavimo ir finansavimo platforma „Savy“ 2025 metus vadina lūžio tašku. Per pirmuosius tris metų ketvirčius platforma suteikė 31,4 mln. eurų paskolų – tai 49 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šis augimas – spartesnis nei bet kada anksčiau: per devynis mėnesius suteikta daugiau paskolų nei per visus 2024-uosius.
Šiemet įsigaliojęs Europos Prieinamumo aktas daugelį verslų ir organizacijų įpareigojo užtikrinti, kad visi vartotojai turėtų lygias galimybes naudotis jų produktais ir paslaugomis. Lietuvoje veikiančios leidyklos sutinka: tai ne tik reguliacinė prievolė, bet ir vertybinis pasirinkimas, kuris reikalauja papildomų pastangų, bet kartu atveria rinką platesnei auditorijai ir stiprina leidėjų reputaciją.
Praėjusių metų liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.
REKOMENDUOJAME
