Audra Prancūzijos politikoje tęsiasi: dešiniųjų lyderis nesutinka su nušalinimu

Pranešimas yra papildytas dviem paskutiniais skyreliais.
„Aš esu partijos pirmininkas, einu į savo kabinetą, ir viskas“, – žurnalistams prie Paryžiaus centre esančio pastato sakė E. Ciotti.
Savo oponentų balsavimą jis pavadino pasikėsinimu perimti valdžią ir pareiškė, kad užginčijo jo teisėtumą teisme.
VŽ primena, kad audra Prancūzijos politikoje prasidėjo po to, kai šalies prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pranešė apie birželio 30-ąją ir liepos 7-ąją vyksiančius pirmalaikius rinkimus. Juos jis paskelbė po to, kai per Europos Parlamento rinkimus RN surinko dvigubai daugiau balsų nei jo centristų aljansas.
Antradienį per televiziją E. Ciotti paskelbus apie susitarimą su RN, konservatorių gretose kilo sumaištis. Partija sušaukė skubų komiteto posėdį.
LR šaknys yra susijusios su pokario lyderiu Charles'iu de Gaulle'iu, partijai priklausė tokie buvę Prancūzijos prezidentai kaip Jacques'as Chiracas ir Nicolas Sarkozy. Nuo 2017-ųjų LR yra atsidūrusi tarp prezidento vadovaujamų centristų ir kraštutinių dešiniųjų.
Nuo to laiko partijos vadovai stengiasi laikytis nepriklausomo kurso. LR taip pat yra tekę bendradarbiauti su E. Macrono mažumos vyriausybe, kad būtų priimti svarbiausi įstatymai, ir kartais nevengdavo kalbų apie pasitikėjimą.
Antradienį E. Ciotti paskelbė apie rinkimų susitarimą su RN, taip nustebindamas didžiąją dalį LR narių.
Savo oponentų balsavimą jį nušalinti E. Ciotti pavadino pasikėsinimu perimti valdžią ir pareiškė, kad užginčijo jo teisėtumą teisme.
Diena anksčiau socialiniuose tinkluose išplito vaizdai, kaip Paryžiaus regiono vadovė Valerie Pecresse, pasiraitojusi rankoves, artinasi prie LR būstinės, kurią E. Ciotti uždarė tikriausiai norėdamas sutrukdyti politinio komiteto posėdžiui.
„Kelio pabaiga“
Pirmasis pirmalaikių rinkimų turas vyks birželio 30 dieną.
Žaibiška rinkimų kampanija metė iššūkį ir kraštutinių dešiniųjų partijai „Reconquete“, dabar svarstančiai, ar sudaryti aljansą su sunkiasvoriu RN.
Marion Marechal, kuri sekmadienį įvykusiuose Europos Parlamentuose vadovavo partijos „Reconquete“ sąrašui, paragino sudaryti aljansą su RN, kurio vadovė Marine Le Pen yra jos teta.
„Ji priėjo kelio pabaigą, ji pašalina save iš šios partijos, kurią visada niekino“, – vėlai trečiadienį sakė partijos „Reconquete“ įkūrėjas Ericas Zemmouras.
Kol mažesnės partijos kovoja tarpusavyje, M. Le Pen RN vietoje dabartinių 88 mandatų 577 vietų parlamente gali gauti gerokai daugiau.
Londono universitetinio koledžo politologas Philippe'as Marliere'as prognozuoja, kad ši partija „laimės rinkimus turėdama didžiausią parlamentinę grupę, bet neturėdama absoliučios daugumos“.
Ministras pirmininkas Gabrielis Attalis transliuotojui „France Inter“ ketvirtadienį sakė, kad rinkėjai turi „socialinį pasirinkimą“.
Be kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų yra ir E. Macrono centristų stovykla, siūlanti „progresyvią, į darbuotojus orientuotą, demokratinę, respublikonišką“ alternatyvą, sakė jis.
„Suvienyti šalį“
Po to, kai socialistai, komunistai, žalieji ir kraštutinė kairioji partija „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) atkūrė aljansą, subyrėjusį dėl atsako į spalio 7-osios „Hamas“ išpuolį prieš Izraelį, G. Attalis negailėjo kritikos kairiajam sparnui.
„Galvoju apie visus kairiuosius socialdemokratų rinkėjus, kurie čia nemato savęs“, – teigė G. Attalis.
Kairiojo sparno lyderiai svarstė, kas galėtų tapti ministru pirmininku, jei jų aljansas pasiektų pergalę: savo kandidatūras siūlė LFI kandidatas į prezidentus Jeanas-Lucas Melenchonas ir įtakingas parlamento narys Francois Ruffinas.
Socialistų partijos (PS) vadovas Olivier Faure'as teigė, kad premjeru turėtų tapti asmuo, kuris „ne labiausiai skaldo, bet padeda mums suvienyti šalį“.