Armėnijoje per antivyriausybinį mitingą sužeista dešimtys žmonių
Anot naujienų agentūros AFP fotografo, kai kurie sužeistieji greitosios pagalbos automobiliais buvo nuvežti ligoninę. Kai kurie iš jų patyrė pilvo ir kojų sužalojimus.
Protestai Armėnijoje prasidėjo balandį, kai Kaukazo šalies vyriausybė sutiko grąžinti Azerbaidžanui kelias teritorijas, kurią Jerevanas kontroliavo nuo 10-o dešimtmečio.
Protestuotojai reikalauja armėnų premjero Nikolo Pašiniano atsistatydinimo.
Premjeras sprendimą teisino ir sakė, kad juo siekiama užsitikrinti taiką su Baku.
Šios kaimyninės šalys du kartus kariavo dėl Kalnų Karabacho regiono.
Kalnų Karabachas, kuriame gyveno daugiausia armėnai ir kurį jie laiko savo protėvių žemių dalimi, nuo Rusijos imperijos žlugimo priklauso Azerbaidžanui.
1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, Armėnijos remiamas Kalnų Karabachas vienašališkai paskelbė savo nepriklausomybę.
Regiono separatistai, remiami Jerevano, tris dešimtmečius priešinosi Baku, ypač per pirmąjį Karabacho karą 1988–1994 metais ir antrąjį karą 2020 metais.
Pernai rugsėjį Baku surengė žaibišką vienos dienos puolimą ir perėmė Kalnų Karabacho kontrolę, taip sukeldamas pabėgėlių krizę. Baimindamiesi represijų, beveik visi vietos gyventojai – apie 100.000 etninių armėnų – pasitraukė į Armėniją.
Kalnų Karabachas tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip Azerbaidžano dalis.
Jerevanas ilgą laiką palaikė glaudžius ryšius su Maskva, tačiau abiejų šalių santykiai greitai pablogėjo Rusijos taikdariams nesustabdžius Azerbaidžano karinio puolimo Kalnų Karabache.
Azerbaidžano pareigūnai trečiadienį pranešė, kad Rusijos taikdariai galutinai pasitraukė iš Kalnų Karabacho.
