Seimas pritarė VSD pranešėjo komisijos išvadoms: G. Nausėda pripažintas pažeidžiamu

Papildyta STT , I. Šimonytės ir V. Čmilytės-Nielsen komentarais

Už balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 42, susilaikė 10 parlamentarų.

Iš valdančiosios koalicijos prieš balsavo konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, susilaikė liberalas Andrius Bagdonas.

Iš opozicijos išvadas palaikė vienintelis komisijai vadovavęs demokratas Vytautas Bakas. Beveik pusė jo frakcijos bendražygių nedalyvavo balsavime. „Valstiečių“ frakcijai priklausantis Antanas Vinkus teigė per klaidą paspaudęs mygtuką „už“.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas dėl buvusių jo patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo, Rusijos, Baltarusijos specialiųjų tarnybų atstovais. Be to, jis galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

„Gal skambės pompastiškai, bet nuoširdžiai tikiu, kad tai yra moralios politikos ir teisės viršenybės triumfas. Gal ne triumfas, bet pradžia į tokį teisės viršenybės pasitikėjimą ir moralę politiką“, – po balsavimo Seime žurnalistams sakė V. Bakas.

„Labai svarbu, kad Lietuvoje, nepriklausomai nuo einamų pareigų, nebūtų nė vieno pareigūno ar politiko, kuris galėtų nesilaikyti įstatymų, juos pažeidinėti“, – pabrėžė jis.

Laiko „nepavykusiu Seimo projektu“

Išvadoms nepritarusi konservatorė V. Aleknaitė-Abramikienė prieš balsavimą teigė, kad komisijos darbą laiko „vienu labiausiai nepavykusių Seimo projektų“.

„Neišvengta nevykusio politinio atspalvio. (...) Tai vyko prieš prezidento rinkimus ir atspindėjo tą keistą ketverius metus trukusią kovą su prezidento institucija, kuri buvo sunkiai paaiškinama, ypač dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis“, – kalbėjo parlamentarė.

Pasak jos, kadangi komisijos veikla buvo „atvirai nukreipta“ prieš prezidentą, Konstitucija jam suteikė teisę neatsakyti į komisijos klausimus ir neliudyti prieš save.

„Susidaro toks negeras įspūdis, kad dabartinė mano koalicija po kitų Seimo rinkimų vėl tęs tą kovą su rinkimus laimėjusiu asmeniu, užuot kovoję su tikraisiais grėsmę keliančiais dalykais“, – sakė V. Aleknaitė-Abramikienė.

„Mes esame ir konstruktyvūs, ir stiprūs, galime daug gero duoti Lietuvai, bet dabar prieš Europos Parlamento ir Seimo rinkimus tai gali sudaryti klaidingą įspūdį rinkėjams apie mūsų valdančiąją koaliciją“, – teigė konservatorė.

Mišrios Seimo narių grupės narė Agnė Širinskienė ragino nepalaikyti komisijos išvadų.

„Komisijos išvada yra labai prieštaringa, pati Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad vis dėlto buvo daug kur peržengtas ir interesų derinimas, peržengtos komisijos kompetencijos ribos, yra viena kitai prieštaraujančių nuostatų“, – Seimo posėdyje kalbėjo A. Širinskienė.

Ji komisijos išvadose siūlė palikti tik vieną straipsnį – konstatavimą, kad komisija savo darbą baigė. Parlamentarai šiam pasiūlymui nepritarė.

Stebėjosi opozicija

Konservatorius Jurgis Razma kvietė parlamentarus palaikyti komisijos išvadas.

„Negaliu atsistebėti opozicijos laikysena šioje situacijoje. Kai pasirodo tokio pobūdžio žurnalistinis tyrimas, (...) štai opozicija atsistoja į visišką rezistencijos poziciją, blokuoja tokį tyrimą, nedalyvauja, ieško formalių priekabių, kad tik paveiktų patį tyrimą ir jo išvadas“, – sakė J. Razma.

Pasak jo, priėmus išvadas, Seimas turės spręsti, kokių veiksmų imtis, kaip keisti įstatymus, kelti VSD vadovo atsakomybės klausimą.

„Patvirtinkime išvadas ir judame į priekį pasiekę, kad VSD keistų savo darbo principus ir dirbtų teisėtai“, – prieš balsavimą sakė J. Razma.

Nepritarti komisijos išvadoms ragino Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius.

„Bet kurioje demokratinėje šalyje neįsivaizduojama, kad parlamentas vykdytų tyrimą pagal kažkieno parašytą romaną“, – sakė Seimo narys.

Konservatorius Paulius Saudargas sakė, kad išvados yra ne apie G. Nausėdą, o apie tarnybų skaidrumą ir efektyvumą.

„Tarsi akcija „Skaidrinam“, kuri atėjo ne tik į savivaldybes ir Seimą, bet atėjo į Prezidentūrą, VSD, kitas institucijas ir paklausė įvairių klausimų dėl finansų, dėl lobizmo, dėl asmens duomenų, dėl informacijos perdavimo. Taip, nemalonu, bet visi kartu tobulėjame ir skaidrėjame“, – kalbėjo P. Saudargas.

Liberalų frakcijos atstovas Eugenijus Gentvilas teigė, kad komisijos darbas buvo „prasmingas, atsakantis į kai kuriuos klausimus“.

„Komisijos išvados yra ir perspėjimas specialiosioms tarnybos Lietuvoje – neužsižaiskite galios žaidimuose, Seimas priešinsis tokiems dalykams, kaip galimam valstybės užvaldymui, jeigu būtų tokių intencijų“, – sakė liberalas.

„Tikiuosi, kad remiantis išvadomis (...) nebus daromi išpuoliai prieš ką tik išrinktą šalies prezidentą“, – pridūrė jis.

Bendravimas nesikeis

Premjerė Ingrida Šimonytė sako bendravimo su prezidentu nekeisianti.

„Visus klausimus, kaip iki šiol aptarinėjome, taip ir toliau aptarinėsime“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Ji pati balsavo už Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadas.

Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvados yra ne apie prezidentą, o apie valstybę.

„Manyčiau, kad šios išvados yra ne apie prezidentą, o apie valstybę, apie mūsų demokratinius pagrindus, apie pranešėjo institutą. Nesiečiau to su prezidento institucija, tikrai nevertinčiau to kaip kažkokių dviejų institucijų priešpriešos, anaiptol – tai yra apie pranešėjo institutą, nereikėtų suasmeninti nė vienam renkamam pareigūnui šių išvadų“, – žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo vadovės teigimu, šios išvados gali lemti ir įstatymų pokyčius.

„Yra visa eilė rekomendacijų dėl pranešėjo instituto stiprinimo, yra tam tikrų įstatymų, kuriuos galėtume peržiūrėti, įvertinti tai, kas nebuvo gerai prieš ketverius, penkerius metus su visa šia pranešėjo istorija“, – sakė Liberalų sąjūdžio lyderė.

„Tai – tam tikras taškas, kuris padėtas šioje konkrečioje istorijoje, bet tai yra ir signalas, kad pranešėjo institutas yra gyvas, kad žmonės, kurie mato negeroves savo darbovietėje, neturėtų jų ignoruoti ar bijoti kelti klausimus“, – kalbėjo parlamentarė.

„Tikrai ir mūsų frakcijos nariai dalyvaus tame, kad pranešėjo institutas būtų stiprinamas, kad iš šios istorijos būtų tam tikros pamokos išmoktos“, – pridūrė ji.

Dalis parlamentarų teigė, kad Seimas po šių išvadų turės kelti ir VSD vadovo atsakomybės klausimą.

„Aš tikrai neatmetu, kad vienas iš klausimų galėtų būti keliamas, jei bus tokios iniciatyvos“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

G. Nausėda: rinkimuose žmonės aiškiai pasakė savo nuomonę

Seimui pritarus vadinamosios pranešėjo komisijos išvadoms, prezidentas Gitanas Nausėda sako, prezidento rinkimuose žmonės parodė, kaip vertina šios komisijos darbą.

„Lietuvos žmonės praėjusiuose rinkimuose labai aiškiai pasakė savo nuomonę Bako komisijos pastangų klausimu. Šiek tiek juokinga ir graudu, kad institucija, kuria Lietuvos žmonių pasitikėjimas yra žemiausio lygio, vertina instituciją, kuria Lietuvos žmonių pasitikėjimas yra didžiausias, patys darykite išvadas“, – Lukiškių aikštėje žurnalistams antradienį sakė G. Nausėda.

G. Landsbergis: VSD, STT vadovai turėtų prisiimti atsakomybę

Tuo metu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad dauguma parlamentarų, palaikydami išvadas, parodė, kad nelabai pasitiki VSD ir STT direktoriais.

„Seimas pasakė savo poziciją, išvados, manau, yra ganėtinai aiškios, ir toliau bet koks vieno ar kito Seimo nario vertinimas su bet kokia kepure yra politizuotas“, – sakė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas.

„Dabar reikia žiūrėti, ką galima šitoje situacijoje daryti. Ar šie asmenys galėtų prisiimti atsakomybę patys, kas būtų teisingiausias dalykas? Aš manau, kad taip, galėtų. Ar jie tą padarys? Stipriai tuo abejoju“, – kalbėjo jis.

Pasak G. Landsbergio, klausimą dėl VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio ir STT vadovo Lino Pernavo tolesnio darbo turėtų kelti tie, kas juos skiria į pareigas.

„Ar gali žmonės, kurie juos skiria, pareikalauti jų atsakomybės? Galbūt taip, galbūt Seimas galėtų in corpore pradinės atsakomybės pareikalauti, bet tai vėlgi ne Seimo pradinė kompetencija, o kitų pareigūnų. Ar jie tą padarys? Aš vėlgi stipriai abejoju“, – teigė jis.

Tiek VSD, tiek STT vadovus skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

Pasak G. Landsbergio, jeigu nepasitikėjimo klausimą keltų Seimas, tai politizuotų klausimą.

STT ragina sulaukti KT verdikto

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sako gerbianti parlamento sprendimą, tačiau ragino sulaukti Konstitucinio Teismo (KT) išvados dėl komisijos sudarymo teisėtumo.

„Šiandien Seime išvados patvirtintos, gerbiame tokį sprendimą, tačiau Etikos ir procedūrų komisija nustatė tam tikrus pažeidimus, taip pat Konstitucinis Teismas dar sprendžia, ar nebuvo procedūrinių pažeidimų, sudarant komisiją. Dar reikia sulaukti galutinių sprendimų, dėl papildomų veiksmų kol kas detaliau pakomentuoti negalime“, – antradienį komentare BNS rašė STT.

Išvados: VSD vadovas talkino G. Nausėdai

 Komisijos išvadose teigiama, kad apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie šio komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

V. Bako teigimu, patvirtinus išvadas, dar šios kadencijos Seimas turėtų išviešinti komisijos išvadų priedus.

„Visa komisijos surinkta informacija, kuria dabar tarsi bandoma spekuliuoti įvairiai, tai tikrai svarbi informacija, kurią visuomenė tikrai turi teisę žinoti apie šio proceso dalyvius, jų darytą įtaką, apie jų interesus“, – tvirtino buvęs komisijos pirmininkas.

Pasak jo, taip pat reikia tobulinti su pranešėjų apsauga, su parlamentine žvalgybos įstaigų kontrole susijusius įstatymus.

„Mes turime apsaugoti mūsų pranešėją Tomą Gailių nuo tolesnio persekiojimo, turime padaryti viską, kad jam padaryta žala būtų atkurta. Ir turime apskritai apsaugoti pranešėjų institutą, taisant Pranešėjų apsaugos įstatymą, kad su žmonėmis, kurie praneša apie politinės korupcijos atvejus, piktnaudžiavimo atvejus nebūtų galima taip lengvai susidoroti kaip šį kartą buvo padaryta“, – kalbėjo V. Bakas.

Nors Seimas konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galbūt sulaužė priesaiką, anot parlamentaro, apie apkaltos procesą jam neverta kalbėti, nes to neleidžia Konstitucinio Teismo doktrina, numatanti, jog pažeidimas turi būti padarytas toje pačioje kadencijoje, tuo metu G. Nausėda liepą prisieks iš naujo.

„Lietuvoje yra valdžių pusiausvyra, jeigu viena valdžios grandis yra ar pažeidžiama, ar priima sprendimus, kurie neatitinka Lietuvos interesų, parlamentinėje valstybėje tą gali atsverti Seimas“, – svarstė V. Bakas.

Jis pabrėžė, kad didžiausias parlamentinio tyrimo privalumas – kad jis atskleidė tai, ko visuomenė iki tol nežinojo.

Šių išvadų tvirtinimas planuotas dar gegužės viduryje, tačiau dukart nukeltas: vieną kartą – dėl prezidento rinkimų, kad būtų išvengta kritikos, jog norima pakenkti prezidentui G. Nausėdai per rinkimų kampaniją, kitą – dėl balsų trūkumo.

G. Nausėda gegužės 26 dieną perrinktas Lietuvos prezidentu antrai kadencijai.

Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Institucijų vadovų skundą tyrusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad atliekant parlamentinį tyrimą pažeistas Seimo statutas, Politikų veiklos etikos kodeksas.

Komisijos sudarymo teisėtumas jau apskųstas Konstituciniam Teismui.

Komisija sudaryta po 2023 metų pradžioje išleistos knygos „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta VSD pranešėjo Tomo Gailiaus pasakojimais.

G. Nausėda komisijos sudarymą ir jos išvadas vadino politiškai motyvuotomis, siejo su prezidento rinkimais.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.