Antrojo rinkimų turo reikės: nustebtų, jei išeitų G. Nausėda ir I. Vėgėlė

„Pirma skaičiuojami mažųjų apylinkių balsai, o kai pradės plaukti didesnių apylinkių balsai, kuriose, kaip ir rodė sociologinės apklausos, pasiskirstymas yra truputį kitoks ir palaikymas gali būt aukštesnis ir kitų kandidatų. Tikėtina, kad vis dėlto antro turo prireiks. Na, bet čia pamatysime po poros valandų“, – VŽ pirmuosius prezidento rinkimų rezultatus komentavo politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė. Šiuo metu pirmauja prezidentas G. Nausėda.

„Manau, kad jo reikia ir net negalima, o reikia tikėtis. Būtų sensacija, jeigu nebūtų antro turo“, – antrino politologė Dovilė Jakniūnaitė. Ji neabejoja, kad į antrąjį turą išeis G. Nausėda ir I. Šimonytė.

„Aš visada sakiau ir dabar sakau, kad I. Šimonytė turėtų išeiti. Asmeniškai aš nustebčiau, jeigu išeitų I. Vėgėlė“, – sakė D. Jakniūnaitė.

Trys rinkėjų aktyvumo priežastys

Politologė I. Petronytė-Urbonavičienė išskyrė tris priežastis, kodėl prezidento rinkimų pirmame ture rinkėjai balsavo aktyviausiai nuo 1997-ųjų. Anot jos, kad ir nedidelė konkurencija dabartiniam prezidentui skatina žmones išreikšti savo nuomonę.

Rinkimų rezultatus sekite su VŽ šioje įvykių juostoje.  

„Lyg ir tikimybė didžiausia, ir pagal apklausas atrodo, kad dabartinis prezidentas bus perrinktas ir laimės. Vis dėlto, tikimybė yra tokia, kad išrinks ne pirmajame ture. Konkurencijos visgi jam yra. Ir tas galimas pasirinkimas sutraukia rinkėjus, paskatina juos ateiti ir balsuoti“, – analizavo rinkėjų aktyvumą politologė.

Antra priežastis, pasak I. Petronytės-Urbonavičienės, yra jau ne pirmus rinkimus stebimas vis didėjantis aktyvumas. Tokią tendenciją ji sieja su augančiu žmonių susidomėjimu politika.

„Tai  gali būti susiję ir su tuo, kad per paskutinį dešimtmetį Lietuvos visuomenėje mes matome augantį domėjimąsi politika. Galbūt susiję gali būti ir su tuo, jog jaunimas po truputį vis daugiau įsitraukia. Tai tiesiog tam tikras suaktyvėjimas gali būti ilgalaikės tendencijos tąsa“, – aiškino politikos mokslų daktarė.

Trečioji didesnio rinkėjų aktyvumo priežastis – kartu su prezidento rinkimais vykstantis referendumas dėl pilietybės išsaugojimo praplėtimo.

„Pirmasis faktorius, kodėl vis dėlto žmonės ateina, yra prezidento rinkimai. Bet dalį žmonių, kad ir nedidelę, būtent referendumas paskatina ateiti labiau negu prezidento rinkimai. Ir čia galbūt galime kalbėti tuos jaunus žmones, apie užsienyje gyvenančius lietuvius“, – teigė I. Petronytė-Urbonavičienė.  

Antrajame ture galimas toks pats aktyvumas

Antrajame prezidento rinkimų ture rinkėjai turėtų balsuoti taip pat aktyviai, kaip ir 2019 m. Visgi prie balsadėžių po 2 savaičių neateis tiek žmonių, kiek atėjo šį sekmadienį.

„Atsižvelgiant į prieš tai įvardintas priežastis, atkristų referendumo faktorius. Liktų tik ilgalaikė aktyvumo augimo tendencija ir konkurencija“, – kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.

Ji pridūrė, kad jei antrasis rinkimų turas įvyktų, jį bet kokiu atveju laimėtų G. Nausėda.

„Rinkėjai kartais įsivaizduoja, kad pirmame ture išreiškus solidarumą, savo paramą kandidatui, nebebūtina eiti į antrą turą. Tai galbūt konkurencinis motyvas ir nebeveiktų, bet kas gali suveikti, tai būtent ilgalaikė aktyvumo augimo tendencija“, – aiškino politologė.

„Antrajame ture mes esame linkę dalyvauti ir labiau jį pastebėti apskritai. Tai galbūt to aktyvumo galima irgi tikėtis panašaus, bent jau kaip 2019 m. antrame ture. Aišku, jis bus mažesnis negu pirmojo turo“, – pridūrė I. Petronytė-Urbonavičienė.