Bendrijos žaliasis kursas prieš EP rinkimus – dezinformacijos taikiklyje
Vienas svarbiausių Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen, siekiančios antrosios kadencijos, projektų – tai plataus užmojo įsipareigojimas iki 2050 metų pasiekti nulinį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Taip Europa taptų pirmuoju neutralų poveikį klimatui darančiu žemynu.
Tačiau ji sulaukė iškastinio kuro pramonės ir žemės ūkio sektoriaus, taip pat dešiniosios pakraipos politikų kritikos.
Vienas iš opozicijos įrankių – socialiniai tinklai, kuriuose kraštutiniai dešinieji, klimato kaitos skeptikai ir sąmokslo teorijų šalininkai naudojasi dezinformacija, siekdami sumenkinti Žaliąjį kursą, sakė Arnaud Mercier, informacijos ir komunikacijos mokslų profesorius iš Paryžiaus Pantheon-Assas universiteto.
Padrąsinti tokios tendencijos, socialinių tinklų naudotojai, kurie ir taip įtariai vertina Europą arba klimato mokslą, jaučiasi galintys teisybės labui dalytis melagingais ar klaidinančiais teiginiais, naujienų agentūrai AFP teigė jis.
Ekspertai nurodė, kad tokios valstybės kaip Rusija taip pat siekia pakenkti Europos Sąjungai per jos žaliąją iniciatyvą.
„Kremlius aktyviai skleidžia dezinformaciją, susijusią su Žaliuoju kursu, – sakė Sofijos demokratijos studijų centro direktorius Martinas Vladimirovas, atkreipdamas dėmesį į propagandą apie vėjo turbinų keliamą pavojų.
Priešprieša socialiniuose tinkluose
Faktus patikrinę AFP žurnalistai pastaraisiais mėnesiais paneigė nemažai melagingų ar klaidinančių teiginių, susijusių su Žaliojo kurso aspektais tokiose srityse kaip transportas, energetika, žemės ūkis ir biologinė įvairovė.
Viename melagingame teiginyje, plačiai paskleistame rumunų kalba, buvo teigiama, kad Briuselis netrukus įves „anglies dioksido pasus“ matuoti kiekvieno asmens išmetamam anglies dvideginio kiekiui, o viršijus nustatytą ribą neva bus ribojamos jo kelionės.
Šalies kraštutinių dešiniųjų partijos AUR atstovė Gianina Serban pakurstė dezinformaciją, skųsdamasi, kad ES, „atrodo, virsta savotišku sovietiniu komisariatu, kuris taiko apribojimus“.
Ji paragino rumunus pasipriešinti ir birželio 6–9 dienomis vyksiančiuose rinkimuose balsuoti už, jos žodžiais, patriotus ir remiančius šalies suverenitetą.
Rinkėjus taip pat jaudina klausimas dėl jų automobilių.
Siekdama sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, ES nori iki 2035 metų palaipsniui nutraukti naujų benzinu varomų transporto priemonių pardavimą ir pakeisti jas elektromobiliais.
Daugybė žmonių tai įvertino kaip išpuolį prieš asmens laisves, o socialinių tinklų naudotojai visoje Europoje dalijosi klaidinančiais teiginiais, kad Briuselis nori uždrausti remontuoti senesnes nei 15 metų transporto priemones arba net jas konfiskuoti ir atiduoti į metalo laužą.
Iš tikrųjų Europos Komisija 2023-iųjų liepą pasiūlė peržiūrėti tekstą dėl vadinamųjų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kad būtų galima geriau tvarkyti jų perdirbimą.
Kitas pavyzdys – vasario pabaigoje EP priimtas gamtos atkūrimo įstatymas. Švedijoje socialinių tinklų naudotojai reikalavo, kad jų šalis išstotų iš ES po melagingų teiginių, kad įstatymas uždraus bet kokį ūkininkavimą saugomose teritorijose.
Trūksta diskusijos
„Didelė dalis melagingų naujienų yra hiperbolizuotos ir pateikiamos be konteksto“, – sakė A. Mercier.
Jo teigimu, tokie metodai tuo labiau gali būti nukreipti į „tokį sudėtingą aparatą kaip Europos Sąjunga su keliais valdžios lygmenimis, daugybe suinteresuotųjų šalių ir lobistų grupių“.
Vienas iš metodų – pateikti pasiūlymą ar priemonę, kuri vis dar nagrinėjama ES sprendimų priėmimo procese, kaip konkretų EP jau priimtą teisės aktą.
Apskritai politinėje retorikoje tiksliai nepasakoma, kokie yra tikrieji klausimai, kad būtų pasiektas tam tikras kompromisas, sakė A. Mercier. Ir tai netyčia skatina dezinformaciją, nes „atveria erdvę, kurią užpildo alternatyvios istorijos“.
Briuselio universiteto „Universite Libre de Bruxelles“ tyrėjas Alvaro Oleartas teigė, kad U. von der Leyen ir Žaliojo kurso šalininkų diskursas yra pernelyg technokratiškas ir nepakankamai politizuotas.
„Geriausias būdas kovoti su dezinformacija yra ne tiek tikrinti faktus, kiek skatinti kairiosios ir dešiniosios pusių politines diskusijas“, – sakė A. Oleartas. Anot jo, šių klausimų politizavimas atskleistų laimėtojus ir pralaimėtojus, todėl rinkėjams būtų lengviau.
REKOMENDUOJAME
