Švęsdama dvidešimtmetį ES Lenkija vis dar nėra pasirengusi įsivesti eurą

Interviu televizijai TVN24 ministras pabrėžė, kad Lenkijos prisijungimas prie euro zonos šiuo metu neturėtų pagrindo.  

Pasak A. Domanskio, nuosavos valiutos, zloto, turėjimas padėjo Lenkijai išvengti ekonomikos nuosmukio per pasaulinę finansų krizę ir atlaikyti daugybę kitų ekonominių iššūkių.

VŽ primena, kad trečiadienį Lenkija ir dar devynios šalys, tarp jų ir Lietuva, mini 20-ąsias įstojimo į ES metines. Pagal stojimo į Bendriją sąlygas Lenkija įsipareigojo pakeisti zlotą bendra Europos valiuta – euru.

Nors Europos sutartys įpareigoja Lenkiją kada nors prisijungti prie euro zonos, tačiau sprendimą dėl prisijungimo priima nacionalinės vyriausybės. Tarp kitų atsisakiusiųjų yra Švedija ir Čekija.

Po to, kai ankstesnė dešiniojo sparno „Teisės ir teisingumo“ vyriausybė daugelį metų buvo įsitraukusi į politinę dvikovą su Briuseliu svarbiais teisinės valstybės klausimais, naujasis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas savo rinkiminėje kampanijoje žadėjo, kad Lenkija suartės su Europa. Tačiau prisijungimas prie pinigų sąjungos nebuvo jo rinkiminės kampanijos dalis. Ne visos jo koalicijos partijos sutaria šiuo esminiu klausimu. Be to, jam reikėtų pakeisti Konstituciją, o tam reikia dviejų trečdalių parlamento daugumos, kurios jis neturi. Be to, dauguma lenkų vis dar nepritaria zloto atsisakymui.

Kol kas D. Tuskas turi kitų prioritetų. Jis nori atšaukti keletą savo pirmtakų politikos krypčių, kurios sukėlė ES priešiškumą, pradedant lyčių ir abortų teisėmis ir baigiant teismų nepriklausomybe bei Katalikų bažnyčios vaidmeniu. D. Tuskas taip pat turi spręsti biudžeto deficito, kuris šiais metais turėtų siekti beveik 5% BVP suvaldymo klausimą.  ES fiskalinės drausmės taisyklės numato, kad valstybės narės biudžeto deficitas negali viršyti 3% BVP ribos.