V. Čmilytė-Nielsen: kanclerio atleidimas nesusijęs su duomenų teikimu „Skaidrinam“ iniciatyvai

Taip ji kalbėjo reaguodama į iniciatyvos „Skaidrinam“ organizatoriaus Andriaus Tapino keliamas abejones.

Nutarimo projektą dėl Modesto Gelbūdos atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų nepasitikėjimo pagrindu teikia 74 Seimo nariai iš 141. Seimas dėl šio klausimo balsuos vėliau ketvirtadienį.

„Na, chronologija įvykių rodo ką kitą“, – ketvirtadienį Seime sakė politikė.

Pasak jos, kanclerio atleidimas yra susijęs su neįvykdytais ar per lėtai vykdomais darbais.

Parlamentarai kancleriui išsakė priekaištus dėl nesutvarkytų Seimo prieigų, Nepriklausomybės aikštės ir fontano, valstybės tarnybos reformos įgyvendinimo eigos, negebėjimo užtikrinti nepertraukiamos Seimo kavinės, medicinos punkto veiklos ir kitų stringančių darbų.

„Kuomet buvo kalbėta su M. Gelbūda apie jo galimybę būti teikiamam į kanclerius, vienas iš pagrindinių darbų buvo aplinkos aplink Seimą sutvarkymas, kai kurie praktiniai, ūkiniai dalykai. Priekaištų iš Seimo narių, iš (Seimo) valdybos atskirų narių kancleriui tikrai buvo nemažai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, pirmą kartą apie priekaištus prabilta dar „praeitų metų vasarą“, o gruodį Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis pareiškė, kad kancleriui laiko duodama iki kovo.

„Sausio 29 kreipėsi Skaidrinam į Seimą, tai akivaizdu, kad datos nesueina ir apie jokį kerštavimą ir apskritai susiejimą šių klausimų negali būti nė kalbos“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, teikti duomenis žiniasklaidai įpareigoja įstatymas, nepaisant to, kas eina kanclerio pareigas.

„Tai tikrai nėra kažkokia kanclerio prerogatyva“, – kalbėjo Seimo vadovė.

Tuo metu A. Tapinas socialiniame tinkle teigė, jog Seime „deginamas kancleris“.

V. Čmilytė-Nielsen teigimu, jei Seimas atleis M. Gelbūdą, bus ieškoma galinčiųjų pakeisti, tačiau konkrečių kandidatų neįvardino.

„Pavesime kažkam laikinai vadovauti, kad būtų užtikrintas funkcijų vykdymas, darbų tęstinumas“, – sakė ji.

Pagal Seimo statutą, sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

Kancleris pasigenda faktų

Seimo kancleris M. Gelbūda sako, kad jam išsakyti priekaištai nepagrįsti duomenimis ir faktais, daugiau kaip pusei parlamentarų pareiškus jam nepasitikėjimą.

„Pirmiausia noriu pakomentuoti priekaištus – jie nepagrįsti duomenimis ir faktais, aš labai norėčiau pamatyti, kurioj vietoj kancleris pablogino teisėkūros procesą“, – ketvirtadienį Seime pradėjus nepasitikėjimo procedūrą sakė M. Gelbūda.

Jis taip pat teigė, kad išsakyti priekaištai „smulkmeniški ir nepagrįsti faktais“, o dauguma jų nesusiję su kanclerio atsakomybe ir kertine Seimo veikla.

Seimo kancleris teigė gerbsiantis Seimo sprendimą, koks jis bebūtų, bet sakė besitikintis, kad nepasitikėjimo procedūra „paskatins diskusiją, koks turėtų būti santykis tarp politikų ir viešojo administravimo“.

M. Gelbūda taip pat sakė, jog atėjęs dirbti paveldėjo sudėtingą struktūrą, tvirtino turėjęs kelias dešimtimis sau tiesiogiai pavaldžių darbuotojų, ir pokyčiai buvo būtini.

„Jei tokioj struktūroj būtų dirbęs užsienietis, jis būtų išprotėjęs po dviejų dienų“, – sakė kancleris.

Demokratų atstovas Tomas Tomilinas klausė, ar tiesa, kad planuojama „išvalstybinti“ Seimo posėdžių sekretoriato darbuotojus, kad šioje struktūroje dirbtų darbuotojai pagal darbo sutartis, o ne valstybės tarnautojai.

M. Gelbūda sakė negalintis atsakyti į šį klausimą „taip“ arba „ne“, nes procesui nesibaigus būtų nekorektiška patiekti galutinį atsakymą.

„Čia yra, kaip pasakyti, vakarietiški procedūriniai dalykai. Aš esu pasižiūrėjęs į struktūras ir posėdžių sekretoriatai Vakaruose yra valstybės tarnybos dalis, bet jūs  įsivaizduokite, kaip man būti skaidriam, kai dar nepradėjus dirbti aš pradėsiu kalbėti garsiai, kur kokie darbuotojai galėtų būti išvalstybinti“, – kalbėjo kancleris.

M. Gelbūda taip pat neigė priekaištus dėl blogo mikroklimato ir pristatė savo trečiadienį atliktą internetinę kanceliarijos darbuotojų apklausą, kurios duomenimis, anot kanclerio, darbuotojai pasisako, kad  jis liktų poste.

Šios apklausos duomenimis, 45% darbuotojų pasisakė, kad jo kadencijos laikotarpiu mikroklimatas Seimo kanceliarijoje pagerėjo, 21% teigė, kad labiau sutinka, o 12% sakė visiškai nesutinkantys, septyni – labiau nesutinkantys. 

Apklausoje dalyvavo 206 kanceliarijos darbuotojai iš 420, tačiau parlamentarai kritikavo, kad ji negalėjo būti anoniminė, kaip skelbiama, nes norėdami joje dalyvauti darbuotojai turėjo jungtis prie vidinio Seimo tinklo per asmenines paskyras.

74 parlamentarų teikimą dėl nepasitikėjimo pristatęs Darbo partijos vadovas, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis teigė, kad atėjus M. Gelbūdai biurokratijos parlamento kanceliarijoje tik padaugėjo, tai sukėlė darbuotojų nepasitenkinimą.

„Įvestos įvairiausios naujos tvarkos, pagal kurias kanceliarijos darbuotojai šalia kasdienių funkcijų privalo pildyti įvairiausias ataskaitas, padidino betikslį darbo krūvį ir biurokratinius procesus, kur, man nuomone, efektyvus ir modernus kanceliarijos vadovas turėtų daryti priešingus žingsnius ir efektyvinti struktūrinių padalinių veiklą, o ne apkrauti betikslėmis funkcijomis“, – pažymėjo A. Mazuronis.

Anot parlamento vicepirmininko, dėl išaugusio biurokratizmo „kanceliarijoje atsirado labai daug demotyvacijos, kivirčų, labai daug įtampos, o pridėtinės vertės iš to nebuvo visiškai“.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius, tarptautinio verslo ir vadybos ekspertas M. Gelbūda Seimo kancleriu paskirtas 2021 metų balandį.

Seimo kanclerio kadencija – penkeri metai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.