Premjerė: vertinti pateikti keturi gynybos finansavimo modeliai
Pasiūlymai apima įvairių mokestinių lengvatų mažinimą, pelno ar pajamų mokesčių didinimą, naštos pasidalijimą su savivalda.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, Trišalės tarybos drauge su Nevyriausybinių organizacijų koalicija vertinimo bus laukiama maždaug porą savaičių ir tuomet, jeigu bus koks nors bazinis pasiūlymas, jį svarstys politikai.
„Jeigu po to matysime, kad jau turime rimtesnę bazę, ant kurios galime toliau dirbti pasitelkę ir politikus, tikiuosi, kad į tą laiką gal ir opozicija malonės grįžti išsisklaidžiusi savo abejones, kurias šeštadienį iškomunikavo, tada galėtume jau kalbėti apie kokį nors galbūt ir konkretų Vyriausybės pasiūlymą“, – pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė I. Šimonytė, susitikusi su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir profsąjungų atstovais.
[infogram id="f8493756-ebb0-4622-945b-9054a04c91a7" prefix="j8E" format="interactive" title="4 Gynybos finansavimo alternatyvos"]
Modeliai gali kisti
Jos teigimu, pirmadienį pateikti keturi galimi papildomo gynybos finansavimo modeliai.
Planuojama, kad jie leistų finansavimą gynybai padidinti iki 3% bendrojo vidaus produkto (BVP) vietoje dabartinių 2,5%.
„Jeigu kalbame apie 0,5% BVP, kas yra inkaras, prie kurio smulkesni dalykai kabinami, vienu atveju, tai yra Seimui pateikti pasiūlymai dėl gyventojų pajamų mokesčio keitimo, kitaip tariant, dėl individualios veiklos įvairių lengvatų ir progresinio pajamų mokesčio tarifo“, – tvirtino I. Šimonytė.
„Antru atveju, tai yra pridėtinės vertės mokestis, trečiu – pelno mokestis ir ketvirtu –naštos pasidalinimas su savivalda, bet ir papildomai mokestinės pajamos, plius įvertintos visos mokesčių lengvatos tos, apie kurias galime diskutuoti“, – teigė ji.
Vyriausybės vadovės teigimu, pateikti variantai yra darbiniai ir gali būti keičiami ar jungiami tarpusavyje.
Pasak premjerės, bazinis didesnio finansavimo poreikis siekia 3% BVP, tačiau jeigu konkrečiais metais gynybai reikėtų skirti daugiau lėšų, jas būtų galima skolintis.
„Kaip bedėliotum tuos prioritetus ir kaip juos bestumdytumei, yra labai sunku paneigti faktą, kad 0,5 procentinio punkto papildomo finansavimo poreikis yra ilgalaikis, jis yra mažiausiai dešimtmečiui, o tie 3 ar 3,4% BVP, kurie iškyla atskirais metais, nelygu kaip investiciniai sprendimai sudėlioti, galbūt tos bangos gali būti skolinimosi instrumentais nupjaunamos, kadangi jos apie 2030 metus (lėšų poreikis – BNS) grįžta į tvarų 3% lygį“, – sakė Vyriausybės vadovė.
I. Šimonytė vylėsi, kad dėl tvaraus papildomo krašto apsaugos finansavimo pavyks sutarti ir su dabartine opozicija.
Jos atstovai nedalyvavo pirmadienio pasitarime, teigdami nematantys prasmės tartis dėl lėšų gynybai, atsistatydinus krašto apsaugos ministrui, o naujo dar nepaskyrus. Be to, anot jų, pirma turi būti išsklaidytos Arvydo Anušausko mestos abejonės dėl galimo politikų spaudimo krašto apsaugos sistemos pareigūnams dėl viešųjų pirkimų.
Koalicijos partneriai tikisi, kad įsitrauks opozicija
Pasitarime dalyvavęs Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas nevertino pirmadienį pateiktų galimų gynybos finansavimo modelių.
„Tai pagrindas diskusijoms savo partijose. Kalbu apie keturis mokesčių variantus, kuriuos nusifotografavau, pareisime, analizuosime“, – teigė jis.
Pasak liberalo, variantai dėl mokesčių pakeitimų bus išsiųsti ir opozicijos atstovams, jis vylėsi, kad šie grįš prie diskusijų stalo.
Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė savo ruožtu sakė, kad būtų linkusi pritarti finansavimui, susijusiam su obligacijomis ir skolinimusi.
„Yra gal dvi dalys, logiškos, viena pastovi finansavimo dalis iš tvaresnių šaltinių, kita iš kintamųjų šaltinų, kaip obligacijos, skolinimasis, šita kryptis logiška, ir tada yra įvairūs pasiūlymai“, – žurnalistams teigė A. Armonaitė.
Anot jos, dabar svarbu grįžti į politines partijas, profsąjungas, verslo organizacijas ir aptarti pasiūlytus variantus, be to, norėtųsi, kad sprendimai būtų priimami su opozicija.
„Norėtųsi opozicijos, kad ji dalyvautų, kad tie sprendimai būtų bendri“, – teigė A. Armonaitė.
Politikai tariasi dėl papildomų lėšų gynybai, kad būtų galima finansuoti planus sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą.
Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75% BVP, tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52% BVP.
Finansavimo didinimui pritartų ir G. Skaistė
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, sako, kad norint įgyvendinti suplanuotus krašto apsaugos sistemos projektus, tvarus ir mokestinėmis priemonėmis pasiektas finansavimas gynybai turėtų būti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vietoje dabartinių 2,5%.
VERSLO TRIBŪNA
2025 m. spalio 23 d. Europos Sąjungos Taryba patvirtino 19-ąjį sankcijų paketą Rusijai, kartu atnaujindama ir sugriežtindama priemones Baltarusijai. Papildomi ribojimai išsiskiria mastu ir kryptingumu – jų priemonės apima energetikos, transporto, finansų ir technologijų sektorius, tiesiogiai paveikdamos tiek Europos, tiek Lietuvos verslo aplinką.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ruošiasi pristatyti vieningą platformą, kurioje klientai pirmu etapu galės rasti 10 paslaugų. Pasak VMI vadovės pavaduotojos Eglės Ramanauskienės, poreikį greitesnei, aiškesnei sistemai padiktavo keli faktoriai. Pats svarbiausias – VMI klientai, norintys įvairiomis paslaugomis naudotis vos kelių mygtukų paspaudimu.
Lietuvos įmonių patirtis ir besikeičianti verslo aplinka rodo, kad į tvarumą konkurencingos bendrovės turi žvelgti ne kaip į formalumą, o kaip į galimybę parodyti savo brandą. „Verslo žinių“ ir „Swedbank“ inicijuotas Tvarumo indeksas leidžia įmonėms nemokamai įsivertinti pažangą, palyginti ją su rinkos kontekstu ir viešai parodyti atsakomybę už poveikį aplinkai, darbuotojams ir visuomenei.
Vilniui pastarąjį dešimtmetį sparčiai plečiantis, miškų apsuptas netoli miesto centro esantis Burbiškių mikrorajonas iki šiol buvo tarsi pamirštas kampelis – mažai kas žino, kad čia buvo projektuojamas vienas pirmųjų didžiulių Vilniaus mikrorajonų, net su galimybe patekti į jį funikulieriumi. Šiandien Burbiškės atgimsta naujam gyvenimui – čia kuriami modernūs kvartalai, formuojantys naują Burbiškių veidą.
„Pastoviajai daliai finansuoti, tiems poreikiams, kurie išliks ilguoju laikotarpiu, reikia bent 3 proc. BVP, todėl siūlome tvarų finansavimą didinti nuo 2,5% iki 3% BVP, priimant tam tikrus pajamų sprendimus“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė.
„Kitai daliai, kintamajam finansavimui, kur poreikis svyruoja iki 2030 metų nuo 100 iki 450 mln. Eur per metus, skirtingais metais skirtingas poreikis, šitas poreikis yra virš 3% BVP. Siūlome taikyti priemones, kurios buvo diskutuotos viešojoje erdvėje, taip pat ir paramos teikimą“, – pridūrė ji.
Pasak G. Skaistės, kai kuriais metais gynybai reikės skirti daugiau nei 3% BVP, trūkstamas lėšas bus galima gauti skolinantis ar įgyvendinant vadinamąją „gynybos prenumeratos“ idėją.
Pasak ministrės, pastarajai idėjai įgyvendinti keisti įstatymų nereikia, pakanka tik sudaryti patogią platformą, kur būtų galima daryti periodinius ar vienkartinius mokėjimus.
Tuo metu kalbėdama apie skolinimąsi, ministrė pažymėjo, kad norint turėti didesnį lankstumą finansuoti krašto apsaugos investicinius poreikius, reikia keisti konstitucinį Fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymą.
„Fiskalinė drausmė ir nacionalinė fiskalinė drausmė nuo kitų metų grįžta į Lietuvą, todėl norint turėti tam tikrą lankstumą finansuoti krašto apsaugos investicinius poreikius, reikia pakeisti ir numatyti tam tikrą papildomą lankstumą konstituciniame įstatyme, kuriam reikalingas gana platus sutarimas Seime, daugiau negu šiaip paprasta Seimo narių dauguma“, – sakė G. Skaistė.
Pasak jos, siūloma įvertinti ir įvarius politinių partijų siūlymus, tarp kurių – išleisti tam tikras gynybos obligacijas ar gynybos lakštus. Ministrės vertinimu, tai būtų galima daryti pritaikant Vyriausybės taupymo lakštų sistemą.
„Tam įstatymų keisti nereikia, skolintumėmės ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui“, – sakė G. Skaistė.
Anot jos, diskusijai pateiktas klausimas dėl palūkanų normų, kurias būtų galima taikyti tokiems vertybiniams popieriams.
„Nuskambėjo pasiūlymai, kad būtų galima skolintis už mažesnius kaštus nei yra tarptautinėse rinkose, tai laukiam socialinių partnerių pozicijų ir įvertinę tai galėtume pasiūlyti tam tikrus Vyriausybės vertybinius popierius“, – sakė G. Skaistė.
REKOMENDUOJAME
