2024-03-12 11:46

V. Čmilytė-Nielsen nepalaiko visiško lošimų reklamos draudimo

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Seime antradienį pristatant siūlymą nuo 2025 metų visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nepalaikanti visiško draudimo, tačiau, anot jos, reikėtų griežtinti ir stiprinti prevenciją.

„Mano manymu, nereikėtų visiškai drausti, bet reikėtų griežtinti ir stiprinti prevenciją“, – žurnalistams Seime antradienį sakė V. Čmilytė-Nielsen. 

Ji teigė, kad dalies Seimo narių pasiūlymas turėtų sulaukti palaikymo po pateikimo, bet esant daugiau įvairių pasiūlymų dėl jų bus diskusijų. 

„Šiandieną projektas, kuris bus teikiamas, greičiausiai sulauks palaikymo po pateikimo, tačiau taip pat yra labai daug registruota kitų pasiūlymų, daliai jų dar nėra Teisės departamento išvadų. Jei tos išvados atsiras, tai dar ir šiandien atsiras jie darbotvarkėje“, – sakė Seimo pirmininkė.

„Racionalus yra Liberalų sąjūdžio frakcijos narių užregistruotas pasiūlymas, kuriuo siūloma dalį iš reklamos gaunamų lėšų skirti prevencijai, taip pat žinau, kad ir Vyriausybė yra parengusi, manau, kad turėsime diskusiją. Šiandien yra tik pirmasis etapas, kaip galutinai atrodys priimtas pasiūlymas, matysime ne šiandien“, – sakė ji. 

Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų iniciatoriaus Mindaugo Lingės parengtas pataisas parašais parėmė maždaug pusšimtis parlamentarų – daugiausia iš valdančiosios daugumos. Jomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis. 

Jei pataisos būtų priimtos, nebeliktų statymų, lažybų, kazino reklamos televizijoje, laikraščiuose, žurnaluose ar portaluose, gatvių stenduose. Ant sportininkų marškinėlių, arenose, vykstant krepšinio, rankinio, futbolo ar lengvosios atletikos bei kitoms varžyboms nebeliktų nei lošimo organizatorių pavadinimų, nei logotipų.   

Įmonės informaciją apie lošimų rūšis galėtų skelbti tik lošimų vietoje ar įmonės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente.

Lošimų bendrovėms siūloma leisti informaciją apie lošimus skelbti tik leidiniuose, skirtuose šio verslo specialistams. Jos galėtų reklamuoti savo pavadinimą ir prekės ženklą ant buveinės pastato ar lošimų pastato, taip pat prie pat įėjimo. 

M. Lingė: nereikėtų delsti

Tuo tarpu siūlymų nuo 2025 metų visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą iniciatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad nereikėtų ilgai laukti priimant sprendimus. Pasak jo, dabartinė sistema ir reklamos sklaida daro žalą žmonėms, priklausomiems nuo lošimų, ir neskatina jų sveikti. 

„Reklama ir dabar yra draudžiama, tik įstatyme palikta išimtis, kuri leidžia informuoti. Tai visa tai, kas vadinasi informuoti, turime apie 12-13 mln. Eur investicijų iš sektoriaus į informavimo priemones, kurios pagal įstatymą vadinasi ne reklama. Toks nesisteminis požiūris į priklausomybes yra ydingas“, – žurnalistams Seime antradienį sakė M. Lingė. 

Jo teigimu, lošimų verslo reguliavimo pakeitimus rengia Finansų ministerija, tačiau jie neapima reklamos problemos. 

„Suprantame, kad ir rudenį gali būti papildomų reguliavimo momentų, dar vieną dozę gali padiktuoti pasibaigęs „BaltCap“ tyrimas. Turbūt nėra tikslinga visko laukti ilgą laiką, kad galėtume kažkokiu būdu viską supaketavę bandyt spręsti, tai kaip tik komplikuotų atskirų segmentų svarstymą, kada būtų sukabinta kuo daugiau dalykų“, – kalbėjo jis.  

M. Lingė pabrėžė, kad reklama nebūtų visiškai draudžiama – galėtų likti iškabos fizinių kazino prieigose arba internetinėse svetainėse. 

Parlamentaro vertinimu, pataisos padėtų spręsti didelę priklausomybių problemą turinčių žmonių situaciją. 

„Ką rodo apsiribojusių lošti registras – tokių žmonių Lietuvoje turime apie 16.000. Matant kiekvieną atvejį, iššokant skatinančias lošti reklamas, jiems tai nepadeda sveikti. Yra ir sudėtingesnės formos, Priklausomybių ligų centro duomenys rodo, kiek žmonėms pripažinta diagnozė dėl probleminio lošimo, tokių jau pernai buvo 176 atvejai diagnozuoti, kai 2020 metais siekė apie 50“, – sakė M. Lingė. 

„Reklama yra ne tas veiksnys, kuris padės jiems, o kaip tik skatina ir greitesnius atkryčius, ir problemos gilinimo mastą“, – teigė jis. 

M. Lingė taip pat mano, kad reklamos draudimas neturėtų paveikti žiniasklaidos ar sporto, kurie iš jos gauna didelę dalį pajamų. Anot jo, vieno sektoriaus priklausomybė nuo kito kaip tik yra žalinga.

„Panašias diskusijas esame turėję, kai buvo diskutuojama dėl tabako, alkoholio reklamos – alkoholio išėmimas iš degalinių taip pat buvo lydimas, kad bankrutuos degalinės. Vertinimų ar baimių galima girdėti prieš svarstant projektus, manome, nėra prievolės, kad būtų nuo vieno sektoriaus visiškai priklausomybė kitų sektorių, ypač žiūrint ir į sporto sritį, kartais neaišku, kas ugdoma, ar sportininkų, ar lošėjų karta“, – sakė M. Lingė.

„Priklausomybės faktorius nuo šito sektoriaus kenkia netgi ir žiūrint į prevenciją, kaip sporto, ugdant jaunąją kartą“, – teigė jis.

Anot parlamentaro, lošimų priežiūros finansavimas galėtų būti keičiamas – kaip pavyzdį jis pateikė Lietuvos banko finansinių įstaigų priežiūrą, kai ją išlaiko rinkos dalyviai. 

„Jeigu toks modelis būtų priimtinas ir galėtume susitarti dėl tokio modelio, galėtų formuotis ir atitinkamas didesnis paketas prevencijai, o tą dalį, kuri yra žalingos reklamos poveikį darančios sklaidai, galėtų būti pakeista didesniu paketu per prevencijas ir socialines reklamas“, – sakė M. Lingė. 

Socialdemokratai nesutaria

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad frakcijos nariai nesutaria, ar reikia visiškai uždrausti lošimų reklamą, tačiau, jos manymu, didesnė dalis jų tokiam siūlymui nepritars. 

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

R. Budbergytė teigia, kad pasiūlymas teikiamas skubotai, būtina išnagrinėti visas kylančias rizikas.

„Mūsų frakcija apsisprendė balsuoti laisvai šiuo atveju, nes suprantame, kad bet kokia reklamos draudimo kampanija duoda savo vaisių ir tuo metu, kai turime grėsmingus skaičius, kad yra labai daug prasilošusių žmonių, auga pelnas biznio šioje sferoje, yra narių, kurie galvoja, kad draudimas, koks pasiūlytas šiuo metu, galbūt prisidėtų prie žmonių apsaugos“, – žurnalistams Seime antradienį sakė parlamentarė. 

Anot jos, dalis frakcijos narių mano, kad tokios įstatymo pataisos turi būti svarstomos kompleksiškai. 

„Tas skubotumas, kaip šiandien per seniūnų sueigą nuspręsta, kad galbūt (Seimo – BNS) kanceliarijos Teisės departamentas gali pateikti jau išvadas dėl projektų, kurie registruoti atskirų Seimo narių, kuriuos įtraukti į rezervinius klausimus, rodo tam tikrą skubotumą“, – teigė parlamentarė.

„Mūsų frakcija skilo nuomonėmis per pusę, tikriausiai ir daugiau bus tokių, kurie nepalaikys, nes šitas klausimas turi būti svarstomas neskubant, kompleksiškai išnagrinėjant visas rizikas, kurios kyla, o jų yra pakankamai“, – pridūrė ji. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791