S. Cichanouskaja: Minsko režimas jau nužudė penkis politinius kalinius, aukų bus daugiau
„(Aliaksandro – red. past.) Lukašenkos režimas jau nužudė penkis Baltarusijos politinius kalinius: Iharį Ledniką, Vitoldą Ašuraką, Vadimą Krasko, Alesį Puškiną, Mikalajų Klimovičių“, – penktadienį žurnalistams sakė baltarusių opozicionierė.
„Ir jis toliau žudo – įkalintieji lėtai žudomi kalėjimuose“, – pridūrė ji.
S. Cichanouskaja ir keliolika aktyvistų penktadienį priešpiet surengė protesto akciją prie Baltarusijos ambasados Vilniuje, siekdami atkreipti dėmesį į įkalintus kolegas. Baltarusių opozicija skaičiuoja, kad tokių yra apie pusantro tūkstančio.
„Praėjo metai, kai pastarąjį kartą buvau susisiekusi su savo vyru. Nuo tada – tyla, – kalbėjo moteris. – Gavau tik anoniminį laišką, kad jis mirė.“
S. Cichanouskajos vyras Siarhejus įkalintas dar 2020-aisiais, kai paskelbė ketinantis siekti Baltarusijos prezidento posto.
Pasak jos, jau metus susisiekti nepavyksta ir su kitais žinomais kalinčiais aktyvistais: Marija Kolesnikova, Viktoru Babaryka, Maksimu Znaku, Ihariu Losiku.
„Atimta galimybė susisiekti yra tam tikra kankinimo forma. Ji veikia ne tik mūsų politinius kalinius, bet ir jų šeimas“, – sakė S. Cichanouskaja.
Buvusi A. Lukašenkos varžovė per 2020 m. vykusius prezidento rinkimus tvirtino, kad Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtis turėjo išjudinti tarptautinę bendruomenę, bet kol kas girdimas tik „pasmerkimas ir susirūpinimas“.
Ji paragino Jungtines Tautas kuo sparčiau spręsti šį klausimą, nes jis – humanitarinis, o ne politinis.
„Turime imtis veiksmų, kad išvengtume tolesnių tragedijų. Žmonių kankinimas kalėjimuose turi liautis“, – sakė opozicionierė.
S. Cichanouskajos teigimu, baltarusių opozicijos atstovai su Vakarų šalimis svarstė, kaip išlaisvinti bent dalį įkalintųjų, tačiau kol kas nesėkmingai.
„Mes kreipėmės į popiežių, politikus, diplomatus, bet iki šiol net nežinome, ko nori režimas. Lukašenkos režimui politiniai įkalinimai nėra problema. Mes turime padaryti, kad tai būtų jų problema, ir tada jie patys ieškotų galimybių, kaip apsikeisti (įkalintaisiais – red. past.)“, – kalbėjo ji.
Pasak S. Cichanouskajos, tam reikia daugiau politinės valios, būtinos sankcijos ir didesnis spaudimas Minsko režimui.
Po prezidento rinkimų 2020 m. Baltarusijoje kilo protestų banga, tačiau nuo 1994 m. šaliai vadovaujančio A. Lukašenkos režimas brutaliai numalšino visas nepaklusnumo apraiškas. Dalis opozicionierių sulaikyti arba buvo priversti palikti šalį.
Vakarų valstybės šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Žvalgybai įspėjus apie baltarusių grėsmes – prašo to neišnaudoti politikai
S. Cichanouskaja penktadienį taip pat prašė Lietuvos institucijų nenaudoti nuo režimo bėgančių baltarusių politiniame gyvenime.
Taip ji kalbėjo, reaguodama į ketvirtadienį paviešintą grėsmių nacionaliniam saugumui 2023 metais vertinimo apžvalgą, kurioje įvardijama, kad grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kelia į Lietuvą atvykę Baltarusijos piliečiai, kurių ryšys su Baltarusijos žvalgyba nėra nutrūkęs.
„Norėčiau, kad Lietuvos valdžia ir slaptosios tarnybos nenaudotų baltarusių gedulo ir skausmo politiniame gyvenime. Mes laukiame ir ieškome solidarumo, mokame didžiulę kainą už savo laisvę ir nepriklausomybę. Norėčiau, kad lietuviai visų pirma tai suprastų“, – sakė S. Cichanouskaja.
„Aišku, kad Lietuvos žvalgyba turi nustatyti tuos asmenis, kurie gali dirbti KGB. Bet aš labai abejoju, kad tokių žmonių yra daug“, – pridūrė ji.
S. Cichanouskaja tikino, kad jos komanda padeda Lietuvos žvalgybai identifikuoti galimus šnipus.
„Iš savo pusės, mes darome viską, ką galime, kad padėtume Lietuvos slaptosioms tarnyboms rasti tokius žmones“, – tvirtino ji.
Baltarusijos opozicijos lyderė tikino, kad jos biure nėra Minsko režimui šnipinėjančių asmenų, kadangi norintys patekti į jį turi praeiti griežtą patikrinimo procedūrą.
Visgi iš pradžių paklausta apie Lietuvos žvalgybos institucijų ataskaitą, S. Cichanouskaja pradėjo kalbėti apie Minsko ir Kremliaus režimų propagandą ir siekį supriešinti lietuvius ir baltarusius.
„Jie tyčia ėmėsi šios informacinės atakos prieš Lietuvos žmones, jie nori parodyti baltarusius kaip tokius, kurie Lietuvoje ieško geresnio gyvenimo, bet, patikėkite manimi, dauguma mūsų patyrė represijas. Žmonės ieško saugaus prieglobsčio jūsų nuostabioje šalyje“, – kalbėjo Baltarusijos opozicijos lyderė.
VERSLO TRIBŪNA
Prestižinis daugiabučių projektas Pervalkoje, ikoniško teismo pastato konversija Klaipėdos senamiestyje, aštuonių hektarų ploto prekybos miesto statybos prie Jakų žiedo, Motociklų muziejus. Nestandartinius ir pajūrio veidą keičiančius projektus vystanti „Antai Group“ siekia prisidėti prie sparčios Klaipėdos krašto transformacijos. O artimiausi grupės tikslai - projektai Vilniuje ir Kaune bei atskiros statybų įmonės „Antai Statyba“ raumenų auginimas.
Lietuvos verslas vis drąsiau žengia į užsienio rinkas, tačiau teisinių ar mokestinių klaidų dažnai pasitaiko pačiu netikėčiausiu metu. Plėtra į užsienį – tai ne tik pardavimų didinimas ar naujų klientų paieška. Tai kompleksinis procesas, apimantis struktūrinius, mokestinius ir teisinius sprendimus.
Daugiau negu 100 mln. peržiūrų. Viena įspūdinga kalba JAV psichologę dr. Amy Cuddy išgarsino visame pasaulyje. Buvusi Harvardo verslo mokyklos profesorė įtikinamai išdėstė, kaip mūsų laikysena ir kalba nulemia ne tik aplinkinių požiūrį į mus, bet ir formuoja mūsų pačių tapatybę, nuostatas apie save. Šias įžvalgas galima pritaikyti ir verslo organizacijai, siekiančiai didinti atsparumą ir lankstumą.
Praėjusiais metais Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo daugiau nei 10 tūkst. ginčų tarp vartotojų ir verslininkų. Bendra jų piniginė vertė viršijo 2,6 mln. eurų. Konfliktų sąraše – nuo nepavykusio internetinio užsakymo iki lūkesčių neatitikusios kelionės. Ekspertai ragina verslą suklusti – vartotojų nepasitenkinimas dažnai tikslingai beda į sritis, kuriose vertėtų pasitempti.
Ji ragino lietuvius būti kritiškiems tam, ką išgirsta viešojoje erdvėje apie į Lietuvą atvykusius baltarusius.
Kalbėdama apie į Lietuvą gyventi atvykusius, bet į Baltarusiją vis grįžtančius baltarusius, S. Cichanouskaja pabrėžė, kad dėl represijų į Lietuvą atvykę žmonės negali grįžti į gimtinę, o tiems, kurie į Lietuvą atvyko dirbti, turėtų būti leista keliauti į Baltarusiją.
„Kurie pabėgo nuo represijų, jie negali sugrįžti atgal, bet yra daug, kurie atvyko čia dirbti, bet jie turi šeimas, vaikus likusius Baltarusijoje. Aišku, jie turi turėti galimybę keliauti. Abejoju, kad dauguma tų, kurie turi humanitarinį leidimą (gyventi Lietuvoje – red. past.), keliauja“, – pasakojo Baltarusijos opozicijos lyderė.
Vasarį LNK žinios skelbė, kad su Rusijos žvalgyba siejama ir dėl to prieglobsčio Lietuvoje negavusi Baltarusijos aktyvistė, organizacijos „Mano namai“ vadovė Olga Karač tapo Baltarusijos opozicijos Koordinavimo tarybos nare.
Visgi S. Cichanouskaja tikina, kad O. Karač yra ne Koordinavimo tarybos narė, o priklauso „platesnei žmonių grupei“. Paklausta, ar neprieštarauja, kad prie Baltarusijos opozicijos prisideda su Kremliaus žvalgyba siejamas asmuo, S. Cichanouskaja tikino paliekanti Lietuvos institucijoms įvertinti O. Karač veiksmus.
„Aš noriu tikėti, kad šitas žmogus nori pokyčių Baltarusijoje, demokratinių pokyčių ir mūsų valstybės nepriklausomybės. Aš negaliu būti atsakinga už įrankius, kuriuos ji pasirinko“, – sakė ji.
Pernai rugpjūtį Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti O. Karač prieglobsčio, nes Valstybės saugumo departamento (VSD) teigimu, jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl ryšių su Rusijos žvalgyba.
Visgi tuo pačiu Migracijos departamento sprendimu organizacijos „Mūsų namai“ vadovei suteiktas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu.
Lietuvoje baltarusių diasporą sudaro daugiau nei 60 tūkst. žmonių, per metus ji padidėja apie 15,5 tūkst. asmenų.
Ketvirtadienį paskelbtoje Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentų grėsmių vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose, o galimybių tokiai tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo Baltarusijos valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.
Anot Lietuvos žvalgybos, pastaruoju metu taip pat fiksuojama tendencija, kai Baltarusijos žvalgybos darbuotojai kontaktus su diasporos atstovais Lietuvoje mezga ir juos verbuoja nuotoliniu būdu.
„Baltarusių diasporos Lietuvoje didėjimas, be kontržvalgybinių grėsmių, kelia ir kitų rizikų. Tarp šios diasporos atstovų yra radikalias politines ideologijas propaguojančių asmenų“, – įspėjama dokumente.
Kaip to pavyzdys nurodytas litvinizmo – radikalios baltarusių šovinizmo atšakos – pasireiškimas. Šie asmenys neigia Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdžiusių kunigaikščių baltišką kilmę ir kvestionuoja Vilniaus krašto priklausomybę Lietuvai.
Žvalgyba akcentuoja, kad Baltarusijos režimas naudojasi litvinizmu siekiant skatinti priešpriešą tarp Lietuvoje prisiglaudusių baltarusių ir Lietuvos gyventojų, o tokių nuostatų didesnis plitimas baltarusių diasporoje narių kenktų jų integracijai į Lietuvos visuomenę, skatintų etninės įtampos augimą.
Žvalgyba taip pat įvardija, kad tarp baltarusių diasporos atstovų yra ir dešiniojo ekstremizmo ideologijų rėmėjų, pavyzdžiui, 2023 m. Lietuvoje inicijuotas tarptautinio dešiniųjų ekstremistų grupių tinklo „Active Club“ baltarusiško padalinio kūrimas. Šis judėjimas idėjas ir propagandą derina su kovos menais ir kita sporto veikla.
