2023 m. – pražūtingiausi žiniasklaidai per beveik dešimtmetį
CPJ teigimu, jei ne mirtys Gazos Ruože, Izraelyje ir Libane, reporterių nužudymų skaičius per metus visame pasaulyje būtų sumažėjęs, nors mirčių skaičius Somalyje ir Filipinuose nepakito.
Šis skaičius – didžiausias nuo 2015 m. ir, palyginti su 2022 m. duomenimis, padidėjo beveik 44%.
„Per pirmuosius tris Izraelio pradėto karo Gazos Ruože mėnesius buvo nužudyta daugiau žurnalistų nei kada nors per visus metus vienoje šalyje“, – teigė CPJ.
Tarp 72 žurnalistų, žuvusių per Izraelio ir „Hamas“ karą, taip pat yra trys libaniečiai ir du izraeliečiai, nurodė organizacija.
„Žurnalistai Gazos Ruože liudija apie tai, kas vyksta priešakinėse linijose, – sakė CPJ vadovė Jodie Ginsberg. – Palestiniečių žurnalistai per šį karą patyrė milžinišką netektį, kuri turės ilgalaikį poveikį žurnalistikai ne tik palestiniečių teritorijose, bet ir visame regione bei už jo ribų. Kiekvienas žuvęs žurnalistas – dar vienas smūgis mūsų pasaulio supratimui.“
Vasario 7 d. ši Niujorke įsikūrusi žiniasklaidos laisvę prižiūrinti organizacija buvo pranešusi, kad per karą Gazos Ruože žuvusiųjų žurnalistų skaičius išaugo iki 85.
CPJ jau anksčiau pasmerkė tai, ką vadina Izraelio pajėgų vykdomu žurnalistų persekiojimu, ir šiuo metu tiria, ar keliolika karo Gazos Ruože metu nužudytų žurnalistų buvo sąmoningas Izraelio karių taikinys, o tai būtų „karo nusikaltimas“.
Daugiausia žurnalistų žūčių sumažėjo Ukrainoje ir Meksikoje – abiejose šalyse nužudymų skaičius nuo 13 sumažėjo iki dviejų.
Vienas iš Ukrainoje nužudytųjų – naujienų agentūros AFP žurnalistas Armanas Soldinas.
32 metų vyras žuvo, kai jo reporterių komanda buvo apšaudyta netoli Bachmuto šalies rytuose.
CPJ išskiria kelias šalis, kuriose žurnalistams dirbti ypač pavojinga, tarp jų Meksiką, Somalį ir Filipinus.
„Padėtį apsunkina tai, kad vyriausybės agentūros šnipinėja žurnalistus ir teisių gynėjus, o nemažai žurnalistų dėl smurto turėjo palikti savo namus ir atsisakyti savo profesijos“, – įspėjama CPJ ataskaitoje.
