Netoli Reikjaviko išsiveržė ugnikalnis
Per naktį seisminis aktyvumas suintensyvėjo, ir Grindaviko gyventojai apie 3 val. vietos (5 val. Lietuvos) laiku buvo evakuoti, pranešė Islandijos nacionalinis transliuotojas.
Išsiveržimas prasidėjo 8 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku, kelios valandos po to, kai buvo evakuoti gyventojai.
Skrydžių tai nepaveikė.
„Islandijos pakrančių apsaugos sraigtasparnio matavimai rodo, kad lavos perimetras yra apie 450 metrų nuo šiauriausių miesto namų“, – nurodo Meteorologijos tarnyba.
Pareigūnai atidžiai stebi teritorijoje esančią Sartsengi jėgainę, kuri tiekia elektrą ir vandenį 30.000 Reikjaneso pusiasalio gyventojų. Darbininkai nuo lapkričio stato sieną jai apsaugoti.
Tiesiogiai transliuojamuose vaizduose matyti, kaip tamsaus žiemos dangaus fone trykšta žėrinčios oranžinės lavos čiurkšlės.
Vėlų šeštadienio vakarą tarnybos nurodė dėl didėjančio seisminio aktyvumo ir jo poveikio mieste jau esantiems dideliems plyšiams žemėje iki pirmadienio baigti skubią evakuaciją. Grindavikas – nedidelis žvejų kaimelis, kuriame gyvena apie 4.000 žmonių.
Tai penktasis Islandijos ugnikalnio išsiveržimas per dvejus metus. Ankstesnis vulkaninis išsiveržimas įvyko gruodžio 18 d. tame pačiame regione į pietvakarius nuo sostinės Reikjaviko.
Islandijoje yra 33 aktyvios ugnikalnių sistemos – daugiausia Europoje.
Iki 2021 m. kovo Reikjaneso pusiasalyje aštuonis amžius nebuvo išsiveržimų. Nauji išsiveržimai įvyko 2022 m. rugpjūtį bei 2023 m. liepą ir gruodį, tad vulkanologai teigia, kad tai tikriausiai naujos regiono aktyvumo eros pradžia.
Šiaurės Atlante esanti Islandija yra išsidėsčiusi ties Vidurio Atlanto kalnagūbriu – vandenyno dugno plyšiu, skiriančiu Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektonines plokštes.
