Šiaip iš principo jūs teisus, bet tuomet valstybei reiktų mokėti atlyginimą, kuris būtų konkurencingas vadybininko ar projektų vadovo atlyginimui, kad skatintų sugrįžti. Klausimas ar valstybė tikrai to nori, ar paprasčiau palikti dalį švietimo privačiam sektoriui, kuris gaudamas finansavimą ir iš valstybės (mokinio krepšelis) ir mokestį iš tėvų gali pasiūlyti ir atlyginimą ir visai kitas darbo sąlygas. Kas nori kokybės susimoka, valstybė sutaupo, o privatus verslas dar ir uždirba ( nelabai norisi, bet tenka prisiminti, kad privačios mokyklos yra vienos iš valdančių partijų pirmininko šeimos verslas ir jų deleguota švietimo ministrė galimai gana artima šeimos draugė, vieno iš vaikų krikšto mama). Taigi kiek naivu tikėtis, kad būtų investuojama į valstybinį švietimą tuo pačiu sudarant konkurenciją privačiam švietimui dėl anksčiau jau minėtų priežasčių

Ziurint i absoliucius duomenis, "valdanciuju partiju pirmininko zmonos verslas" turi mazai, arba neturi beveik jokios itakos ugdymo finansavimui LT švietimo sistemoje. Sakykim, kokia nors opera žeiemos tema turi daugiau itakos sniego sluoksniui žiemą, negu Jūsų minimas atvejis. Tai pirma. Antra, investicija į švietimą iš esmės yra prioritetas, nes ne sienos ir ne kompiuterinė technika kuria pridėtinę vertę, o išsilavinę žmonės. Tačiau deja, ta supranta tik labai labai maža visuomenės dalis. Gaila, bet Jūs jai kolkas nepriklausot.

Nežinau, kiek Jūs susiįjęs su švietimo sistema, bet jos virtuvė man gana neblogai pažįstama iš vidaus, taigi visai gali būti, kad šiuo atveju mes situaciją ir jos niuansus mes matome ir interpretuojame skirtingai. Patys švietimui skiriami finansai, jų dalis nuo BVP žinoma, kad nepriklauso nei nuo valdančios partijos, nei nuo politikų norų ar nenorų, tačiau kaip finansiniai srautai skirstomi, kur nukreipiami, kokie finansavimo modeliai patvirtinami oi kaip priklauso nuo priimamų įstatymų, tos pačios ministrės įsakymų ir t.t. (pvz. jei jau taip žavimės skandinavišku modeliu, padarom kaip Suomijoj - privačios mokyklos galimos ( tiesa, jų yra tik keletas), bet jos finansuojamos taip pat tik valstybės ir rinkliavos iš tėvų negalimos. ). Dabar skiriamas privačiom mokyklom lėšas nukreipiam valstybinių mokyklų stiprinimui. Spėkit ar būtų pritarta tokiam įstatymui. Teisingai, ne. Ir manau nereikia aiškinti, kodėl ne.

Švietimas turėtų būti prioritetas, kaip ir minėjot, apie tai jau kalbama virš 20 metų, bet situacija niekaip nesikeičia, maži nemotyvuojantys atlyginimai, skurdi materialinė bazė, nuolatinės savitikslės reformos įsisavinant lėšas - visa tai jau dešimtmečius trunkanti valstybinio švietimo sektoriaus kasdienybė. Momentinė gaunama nauda užgožia valstybės 10-20 metų vystymosi perspektyvą

Aš "susijęs" su sveiku protu. Ir kiek žinau, lėšos skiriamos ne konkrečiai mokyklai, o mokiniui. LR konstitucijoje įtvirtinta žmonių lygybė. Jūs siūlote vaikams, kurių tėvai turtingesni, neskirti mokinio krepšelio? Tai gal ir dalies mokesčių iš jų tuomet neimkim. Jūs turbūt taip pat nenorit ir dauguma nesutiks, kad už tai, kad vaikui neskiriam švietimo krepšelio, neimam iš jų dalies mokeščių.

Bet matot, jei vienom mokyklom skiriame tik valstybinį finansavimą, o kitam valstybinį + tėvų mokestis už mokslą, kartais netgi labai solidus, tai jau automatiškai nelygios konkurencijos sąlygos (priminsiu, kad valstybinėse mokyklose bet koks tėvų lėšų skyrimas yra nelegalus ir neleidžiamas, buvo berods kažkokioj mokykloj tėvai įkūrę ala rėmėjų klubą, tai greitai saviveikla užsibaigė švietimo skyriui įsikišus). Kaip tuomet tada su lygiom galimybėm ir laisva konkurencija? Argumentas dėl mažesnių mokesčių šiek tiek populistiškas. Pagal tokią logiką vaikų neturintys irgi turėtų jų mažiau, o turintys 3 vaikus mokėti daugiau nei turintys 1 vaiką (gi ir vaikų švietimui ir PSD lėšas vaikam skiriam iš visų mūsų sunešto biudžeto)

"Jūs siūlote vaikams, kurių tėvai turtingesni, neskirti mokinio krepšelio?" Visiškai ne, jiems lankant valstybinę mokyklą automatiškai priklauso ir mokinio krepšelis, bet renkantis privačią mokyklą šią prabangą turėtų apmokėti patys tėvai. Kaip analogija mokykliniams autobusiukams - jie nuveža visus vaikus nemokamai į mokyklą, bet jei kažkam tai nepriimtina ir nori nuomotis limuziną su vairuotoju, kad kasryt nuvežtų nuo durų iki durų, tai viskas ok, bet už prabangą susimoka tada patys ir mokykla neturi dengti dalies limuzino nuomos išlaidų.

Mokyklinis autobusiukas ir limuzinas yra ne tas pats, kaip vaiko išsilavinimas. Šitoj vietoj Jūs neteisus. Konstitucija ( uz kuria balsavo mano tėvai ir seneliai) garantuoja nemokamą mokslą. Jūs siūlot tiems, kas turi pinigų ir leidžia vaikus į privačią mokyklą,-mokslą padaryti mokamu. Tai būtų Konstitucijos pažeidimas. Ir kaip rašiau, jeigu yra išimtis neteikti dalį valstybinių paslaugų,dėl to taip pat reikėtų dalį mokesčių netaikyti. Bet prieš visa tai pasikeisti Konstituciją,kad ne visi asmenys lygus, o tik neturtingi yra lygūs, o turtingi " mažiau lygūs".

kvaila skirt valstybines lėšas privačiai švietimo sistemai. Jeigu jau yra pinigų privačiai mokyklai, tai tegul tokie moka pilną kainą. Kodėl reikia finansuot prabangą, kai yra pasirinkimas, kurį suteikia valstybė, o ir pačiai valstybinei sistemai trūksta pinigų ? Tokiu atveju jokio tikslo valdžiai/elitui/turtingesniems, kuri tuos vaikus leidžia privačiai, rūpintis valstybine švietimo sistema. Kol valdžioj bus privačios švietimo sistemos magnatas - pokyčių nebus, nes jis nėra toks kvailas, kad šautų sau į kojas.

Apie ką ir kalbėjau savo ankstesniuose komentaruose, deja C3PO nuomonė kardinaliai kitokia, atrodo, kad socialinės atskirties didinimas visuomenėje, švietimo skirtymas į skirtą masėms ir skirtą pasiturintiems yra OK, tik tada nenustebkim, kad pradėsim panėšėti į kai kurias Lotynų Amerikos šalis su atitinkamom iš to išplaukiančiom pasekmėm

As nesuprantu kaip socialinę atskirti didina vaikas, kuris gauna savo numatyta finansavima mokslui. O kai turtingas žmogus esantis komoje guldomas i privačią ligoninę bei jungiamas prie gyvybēs palaikymo aparato ir dali paslaugų apmoka ligonių kasa,- tai taip pat didina socialinę atskirtį?

Jūs niekad nesusimąstėt, kodėl būtent švietimas ir sveikatos apsauga, kur gana sėkmingai klesti neoliberali ideologija (priminsiu, kad dabartinės švietimo sistemos modelis ir jo finansavimo pagrindai pradėti diegti p. Steponavičiaus, dabar jau nebeegzistuojančios ir kelis kartus skilusios Liberalų partijos deleguotam švietimo ministrui, palaipsniui padėčiai prastėjant vienintelis šūkis būdavo - tik daugiau liberalizmo, rinka sureguliuos ) susiduria su milžiniškom problemom. Bet atrodo priėjom liepto galą, bent jau švietime - lygis drastiškai smunka, ką rodo ir tarptautinių tyrimų rezultatai, mokytojų trūkumo problema tokia akivaizdi, kad jau nebenuslėpsi. Tai gal laikas pripažinti, kad turim visišką fiasko ir kad problemos sprendimas negali būti, jog galintys sau leisti susimokėti renkasi privačias mokyklas ir gauna kokybišką išsilavinimą, o visi kiti tegul gelbėjas kas kaip išmano, bet čia jau jų ir jų vaikų asmeninė tragedija, kad neturi iš ko susimokėti už mokslą, laisva rinka taip sakant. Su tokiu požiūriu valstybės perspektyvos nelabai kokios.

Jums tikriausiai taip pat žinoma statistika, kad valstybinių mokyklų skaičius ir mokinių skaičius jose nuolat mažėja (dėl optimizacijos uždarant mokylas, didinat mokinių skaičių klasėje ir t.t.), tuo tarpu privačių mokyklų skaičius ir juose besimokančių mokinių skaičius paskutinių metų duomenimis šovė drastiškai į viršų. Privačių mokyklų verslui tai aukso amžius. Kuo valstybiniam sektoriui prasčiau, tuo privačiam geriau ir kažkaip nesinori galvoti, kad tokia susidariusi situacija neatsitiktinė, prisimenant, kad švietimas vienos iš valdančiųjų partijų pirmininko šeimos verslas. Norisi tikėti, kad tai viso labo tik valdininkų nekompetencijos ir ministerijos neapgalvotų priimamų sprendimų rezultatas.

Pasirašau po kiekvienu Jūsų žodžiu.

nuostabus komentaras, švietimo sistema yra viena didelė tragedija. Kaip ir sveikatos.

kokia, kur čia tokia rezervato tipo gimnazija? ;-)

del paint ir kvadrato - susidure asmeniskai

tai gal ir kelti klausimus reikia asmeniškai, toje mokykloje, o ne daryti plačias išvadas ir skųstis VZ komentaruose? nes programose neparašyta paraidžiui ką perpiešti ar žaisti, jose daug laisvės. Kitas dalykas, kad tėvai laisvai gali patys pamokyti taisyklingai atsilenkimus daryti namuose, jei jiems tai atrodo svarbu. Esu matęs atvejį kai vyresnėse klasėse per kūno kultūrą veikia kas ką nori, mokytojas su tuo kovoti nesiima. Bet maniškis sportavo, nes norėjo. https://smsm.lrv.lt/uploads/smsm/documents/files/svietimas/ugdymo-programos/10_Kuno_kultura.pdf

Čia Vilniaus m. gimnazijose (t.y. ne vienoje gimnazijoje). Klausimai buvo kelti, deja, niekas nepasikeitė. Todėl galiu daryti išvadas ir netgi tas išvadas paskelbti vž, kad ir kaip tamstai tai nepatiktų:) Va ir pas patį - ok, kad jūsiškis mėgsta sportuoti, bet ar jūs bandėte ką nors pakeisti dėl kitų? Klausimas retorinis, jei ką:) Jei keliama problema dėl lankomumo, tai viena iš priežasčių yra motyvacijos trūkumas, ir kelias priežastis dėl ko krenta vaikų motyvacija aš įvardinau.

atleiskite, bet netikiu, kad Vilniaus m. gimnazijose viskas vienodai blogai, kaip rašote. Ir kad niekas nepasikeičia, kai kas nors atrodo neadekvačiai ir pasikalbate su mokytoju, auklėtoja, direktore taip pat. O gal jums tiesiog nepasisekė? Bandykite dar, o jei niekaip, gimnazijų Vilniuje daug ;-)

Aš nesuabsoliutinu visų Vilniaus gimnazijų. Vieni dalykai kartojasi visose gimnazijose, kiti - ne. Va, pvz. plačiai taikomas - namų darbų vertinimas. Pagal šm namų darbai vertinami kaupiamuoju balu, o dalis mokytojų vertina taip: padarei - kaupiamasis balas, nepadarei - 2 į dienyną iš karto. Ir pokalbis tuo klausimu, kartais dalyvaujant ir direktorei, baigiasi tuo, kad mokytoja tiesiai šviesiai sako, kad kitaip ji negali priversti mokinių padaryti namų darbus. O vaikai tai nedurni, visa tai mato, ir aišku motyvacija pradeda šlubuoti. Kartą teko praeiti mokytojus, pavaduotojus, direktorių, savivaldybės švietimo skyrių ir tik nuėjus iki vaikų teisių kontrolieriaus, pastarasis ėmėsi spręsti problemą ir ją išsprendė. Aišku, tai turėjo savo kainą. Taip kad prisitaikyti ir "laužyti" vaikus yra lengviau, nei pakeisti gimnazijos administracijos ir mokytojų požiūrį/mentalitetą. Bet yra dalykų, už kuriuos verta pakovoti.

ar norite pasakyti, kad vaikus demotyvuoja 2 už nepadarytą namų darbą? Kodėl? Ir kodėl manote, kad kaupiamasis balas kuris pasimato tik pabaigoje yra geresnis sprendimas motyvuojant daryti namų darbus ir vertinant pastangas, nei pažymys?

Pirma, ką norėjau pasakyti, kad galima mojuoti įvairiom nuorodom į šmsm nustatytą tvarką, bet tai nereiškia, kad ta tvarka realiai veikia švietimo įstaigose. Antra, aš nesakiau, kad sprendimas dėl kaupiamųjų balų yra geresnis nei pažymys, o atkreipiau dėmesį, kad jei laikomąsi kaupimo balų sistemos, tai ir reikia jos laikytis, o ne gerus pažymius rašyti į kaupimo eilutę, o blogus - iš karto į dienyną. Juk jei per mėnesį kaupimo balų eilutėje surinksit aštuonis 10 ir du 2, tai į dienyną mokytojas įrašys vidurkį 8. Tačiau jei kaupimo balų eilutėje surinksit aštuonis 10, o du 2 bus įrašyti į dienyną iš karto, tai (10+2+2)/3 vidurkis dienyne jau gausis 4 iš tų pačių namų darbų. Taigi, tokie mokytojų "gudravimai" akivaizdūs net mokiniams ir tikrai juos demotyvuoja.

Kas antroje mokykloje. Nera vieningo standarto. Del to direktoriai daro ka nori ir kaip nori. Bet ponas Mauras gins valstybine kreiva sistema ( nors ir zino kad ji kreiva). Ir kaltina visus aplink, tik ne kreivos sistemos palaikytojus.

patikslinsiu - nėra vienos tvarkos, šmsm duoda gaires, o kiekviena švietimo įstaiga yra apsirašiusi, kaip veikia jų vertinimo sistema. Jei realybė neatitinka - tai proga rodyti jiems ir klausti, kodėl. Kiti rašo paprastai - "Kaupiamojo balo vertinimą mokytojas gali naudoti (nenaudoti) savo nuožiūra." Nepatinka, nesirinkite. O jūsų vaikai mokosi dėl vidurkio, ir jei jis mažėja nes nepadaro namų darbo, krenta motyvacija?

O ko tėvam ten gaišti savo laiką? Tegul padaro susirinkimą per zoom'ą, ir ruošdami vakarienę pasiklausys, ką ten tauškia.