Po E. Macrono siūlymo suteikti Rusijai saugumo garantijas – nauja Kyjivo ir Baltijos šalių kritikos banga
Kaip skelbia „Financial Times“, E. Macronas, kalbėdamas su Prancūzijos kanalu TF1, sakė, kad vizito JAV metu su Joe Bidenu, JAV prezidentu, kalbėjo apie tai, kad JAV ir Europa turi parengti regiono „rytojaus saugumo architektūrą“.
„Tai reiškia, kad vienas iš esminių dalykų, kuriuos turime spręsti, kaip visada sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, yra baimė, kad NATO artėja prie pat Rusijos durų, ir ginklų, kurie galėtų kelti grėsmę Rusijai, dislokavimas, – teigė prancūzų lyderis. – Ši tema bus taikos temų dalis, todėl turime pasirengti, ką žadame daryti, kaip apsaugoti savo sąjungininkus ir valstybes nares ir kaip suteikti garantijas Rusijai tą dieną, kai ji grįš prie derybų stalo.“
Šie komentarai sekmadienį sulaukė griežtos kritikos Kyjive.
„Kažkas nori suteikti saugumo garantijas teroristinei ir žudikiškai valstybei? – „Twitter“ rašė Oleksijus Danilovas, Ukrainos nacionalinio saugumo vadovas. – Vietoj Niurnbergo – pasirašyti sutartį su Rusija ir paspausti ranką?“
Mychailo Podoliakas, Ukrainos prezidento patarėjas, tviteryje rašė, kad pasauliui reikia saugumo garantijų iš Rusijos, kuri turėtų būti patraukta atsakomybėn: „Civilizuotam pasauliui reikia „saugumo garantijų“ nuo barbariškų postputininės Rusijos ketinimų.“
Kritikos negailėjo ir Baltijos šalys. Pavyzdžiui, Linas Linkevičius, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, tviteryje rašė: „Rusija turi visas saugumo garantijas, jei nepuola, neaneksuoja ir neokupuoja savo kaimynių. Jei kas nors nori sukurti naują saugumo architektūrą, kuri leistų teroristinei valstybei tęsti savo bauginimo metodus, turėtų pagalvoti dar kartą.“
Tuo metu Gabrielius Landsbergis, dabartinis Lietuvos užsienio reikalų ministras, pareiškė, kad Ukrainos pergalei nesiunčiamos visos reikalingos priemonės, nes vis dar vyrauja įsitikinimas, jog po karo visi galės grįžti į įprastą veiklą, „tarsi vasario 24 d. būtų tik nesklandumas“.
„Taktika palikti Rusiją nenugalėtą ir pasirengusią būsimai partnerystei yra toksiška. Ji skatina raginimus baigti karą derybomis, užuot jį užbaigus Ukrainos pergale. Kai kas net siūlo Ukrainos teritorines nuolaidas užpuolikams kaip dovaną“, – rašė G. Landsbergis savo „Twitter“ paskyroje.
Jis pažymėjo, jog dabartinė pasaulinių organizacijų saugumo infrastruktūra neveikia, nes jos visiškai nesugebėjo užkirsti kelio tokio masto konfliktui, kokio Europoje nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Bent jau turi įvykti pokyčiai tose organizacijose. Tačiau nereikėtų atmesti galimybės, kad kai kurios organizacijos išnyks, o naujos susikurs. Ankstesnių konfliktų Europoje metu, pasibaigus kovoms, saugumo architektūra buvo permąstyta, atsirado naujų struktūrų. Pavyzdžiui, Jungtinės Tautos atsirado po klaidų, padarytų Tautų lygos laikais“, – teigė G. Landsbergis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras pridūrė, kad Europa suinteresuota atremti ir nugalėti Rusiją. Tačiau, anot jo, Europai teks permąstyti savo saugumo strategiją, ir ją „turėtume pradėti kurti kartu su Ukraina, o ne su Putino Rusija“.
Artis Pabrikas, Latvijos ministro pirmininko pavaduotojas, leidiniui „Financial Times“ sakė: „Mintis, kad Rusijos invaziją į Ukrainą galima nutraukti Vakarams suteikus saugumo garantijas Rusijai, yra patekimas į V. Putino naratyvo spąstus, kad Vakarai ir Ukraina yra atsakingi už šį karą, o Rusija yra nekalta auka.“
Vienas Prancūzijos pareigūnas sekmadienį sakė, kad Prancūzijos prioritetas tebėra padėti Ukrainai atremti Rusijos išpuolius ir užtikrinti, kad išvedus Rusijos karius būtų atkurtas jos suverenitetas.
Pareigūnas atmetė mintį, kad E. Macronas yra minkštas Rusijos atžvilgiu, nurodydamas, kad Prancūzijos prezidentas pasmerkė žiaurumus, kuriuos įvykdė Rusijos kariuomenė, ir nusiuntė prancūzų tyrėjus padėti tirti karo nusikaltimus.
