2022-11-18 08:00

Ukraina: Rusija iš Chersono srities perkelia savo karius į okupuotą Novoaidarą Luhansko srityje

„Scanpix“ nuotr.
„Scanpix“ nuotr.
  • Britų žvalgyba: Rusijos pajėgos prioritetą teikia persiginklavimui, persigrupavimui ir pasiruošimui gynybai, o nauji apkasai kasami prie Krymo ir palei Siversky Doneco upę.
  • Ukrainoje nuo minų ir likusių nuo karo sprogmenų nukentėjo 277 civiliai.
  • Rusai atnaujino puolimą prie Bachmuto ir Avdijivkos, teigia Ukrainos pajėgos.
  • Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba sako, kad šalies ekspertai dirba raketos nukritimo vietoje Lenkijoje.
  • Beveik pusei Ukrainos energetikos sistemos reikia remonto dėl rusų atakų prieš infrastruktūrą, pranešė premjeras D. Šmyhalis.
  • ES yra įšaldžiusi Rusijos turto už maždaug 68 mlrd. Eur.

Ketvirtadienio įvykių juostą galima rasti čia.

[infogram id="0dbd65f0-b8f8-4f58-b332-8eb9ec0b88e0" prefix="V4k" format="interactive" title="2022-11-17 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

Baigiame pildyti penktadienio naujienų juostą. Naujausias žinias pranešime šeštadienį ryte.

21:27 Suomija tvorą pasienyje su Rusija pradės statyti kitų metų pradžioje

Suomijoje tvyrant nerimui dėl besikeičiančios saugumo aplinkos Europoje, šalies pasienyje su Rusija planuojamos spygliuotos vielos tvoros statyba bus pradėta kitų metų pradžioje, penktadienį pranešė Suomijos pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai.

Pradinis tvoros 3 kilometrų ilgio segmentas bus įrengtas sienos kirtimo punkte rytiniame Imatros mieste iki 2023 metų vasaros. Tęsiant statybą, galiausiai bus įrengta iki 200 km bendro ilgio užtvara.

Suomija turi daugiau kaip 1.300 km ilgio bendrą sieną su Rusija.

Tvoros statyba, apytikriais vertinimais, kainuotų apie 380 mln. Eur, o projektas būtų užbaigtas iki 2026 metų.

20:34 Elektros tiekimas atkurtas beveik visoje Ukrainoje

Ukrainos Energetikos pramonės tyrimų centro direktorius Oleksandras Charčenka pranešė, kad elektros tiekimas atkurtas beveik visoje Ukrainoje po to, kai ketvirtadienį dėl rusų atakų elektros buvo netekę daugiau kaip 10 mln. vartotojų.

„Galbūt beveik 300 vartotojų vis dar neturi, bet dauguma jų yra netoli fronto linijos“, – penktadienį žurnalistams sakė O. Charčenka, pateikdamas naujausią informaciją apie tiekimo atkūrimo darbus. 

Jo teigimu, padėtis gerėja su kiekviena valanda, ir pridūrė, jog reikėtų bent 10–12 dienų pauzės be atakų, kad „galėtume atkurti tinklo tvarumą“.

O. Charčenka taip pat sakė, kad elektros energijos tiekimo nutrūkimai turi įtakos jėgainių darbui, mobiliojo ryšio tinklams, siurbliams, naudojamiems vandeniui tiekti ir atliekoms valyti. Keliuose miestuose, įskaitant Kyjivą, vandens nebuvo nuo 4 iki 10 valandų.

19:55 Rusų kariai iš Chersono srities perkeliami į Novoaidarą Luhansko regione

Rusija iš Chersono srities perkelia savo karius į okupuotą Novoaidarą Luhansko srityje, pranešė Ukrainos pajėgų Generalinis štabas.

„Turimais duomenimis, Luhansko srities Novoaidaro mieste užfiksuotas atskirų Rusijos okupacinės kariuomenės dalinių judėjimas iš Chersono krypties“, – rašoma Generalinio štabo pranešime.

19:38 Rusija kaltina Ukrainos pajėgas nužudžius per 10 karo belaisvių

Rusijos gynybos ministerija penktadienį pareiškė, kad Ukraina įvykdė egzekuciją daugiau kaip 10-čiai belaisvių rusų karių, ir apkaltino Kyjivą vykdant karo nusikaltimus, kuriuos, pasak Maskvos, Vakarai ignoruoja.

Ministerija rėmėsi Rusijos socialinėje žiniasklaidoje platinamu vaizdo įrašu, kuriame, anot jos, matyti, kaip nužudomi rusai karo belaisviai.

19:07 V. Zelenskis pasikalbėjo su Turkijos prezidentu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu pasikalbėjo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.

„Kalbėdamiesi (...) palankiai įvertinome susitarimo dėl grūdų pratęsimą. Padėkojau jam už paramą mūsų iniciatyvai „Grūdai iš Ukrainos“. Užtikrinau, kad Ukraina ir toliau bus maisto stabilumo garantas. Taip pat aptarėme bendradarbiavimą saugumo ir energetikos srityse“, – tviteryje parašė V. Zelenskis.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Anksčiau penktadienį Kremlius pranešė apie Rusijos prezidento V. Putino pokalbį su R. T. Erdoganu, kuriame aptartas grūdų susitarimo pratęsimas, taip pat idėja Turkijoje sukurti dujų centrą.

18:34 A. Navalnas pasmerkė jam pakeistas kalinimo sąlygas Rusijos kalėjime

Įkalintas Rusijos opozicijos politikas Aleksejus Navalnas teigia, kad buvo perkeltas į mažą izoliuotą kamerą ir negali matytis su šeima, socialiniuose tinkluose pranešė jo teisininkų komanda.

A. Navalnas teigė, kad buvo patalpintas į „ankštą kamerą“, į kokias siunčiami kaliniai, kaltinami blogu elgesiu. Pasak jo, sugriežtintomis kalinimo sąlygomis jam viso labo leidžiama turėti dvi knygas, o ilgesni šeimos narių vizitai yra uždrausti.

Likus keturioms dienoms iki pasimatymo, jam buvo pranešta, kad jis perkeliamas į patalpą, kurioje „ilgalaikiai pasimatymai neegzistuoja“, sakoma pranešime. Jame priduriama, kad vyras jau kelis mėnesius nematė savo žmonos, vaikų ir tėvų.

Per ilgalaikius pasimatymus įkalintiesiems Rusijos pataisos kolonijose leidžiama praleisti iki trijų dienų su savo artimaisiais įstaigos, kurioje jie laikomi, teritorijoje. „Jie tai daro, kad mane nutildytų. Tai reiškia, kad mano pagrindinė pareiga yra kas? Būtent! Nebijoti ir netylėti“, – pareiškė politikas.

18:02 Lenkija sako neįsileisianti Rusijos delegacijos į ESBO derybas

Lenkija neleis Rusijos delegacijai, vadovaujamai užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, dalyvauti kitą mėnesį vyksiančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime, penktadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija.

Ministerijos atstovas spaudai Lukaszas Jasina teigiamai atsakė į naujienų agentūros AFP klausimą, ar Maskvos atstovams nebus leidžiama atvykti į gruodį centrinėje Lenkijoje vyksiantį ESBO, kurios narė yra Rusija, susitikimą.

17:17 Pareigūnas: užminuota beveik 30% Ukrainos teritorijos

Šiuo metu užminuota beveik 30% Ukrainos teritorijos, teigia šalies Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovas Serhijus Krukas.

Jo teigimu, išlaisvintose Chersono ir Mykolajivo sričių teritorijose vyksta aktyvus išminavimas. Čia išminuojama daugiau kaip 8.000 kv. km – apie 7.000 kv. km Chersono srityje ir iki 1.500 kv. km – Mykolajivo regione.

16:51 Kanada išleis obligacijų emisiją Ukrainai paremti

Kanados bankas penktadienį paskelbė, jog išleis penkerių metų 500 mln. USD vertės obligacijų emisiją, kuri suteiks kanadiečiams galimybę tiesiogiai paremti Ukrainą, praneša „Reuters“.

Obligacijų emisija bus denominuota Kanados doleriais ir išleista lapkričio pabaigoje.

16:23 D. Šmyhalis: beveik pusė Ukrainos energetikos sistemos išvesta iš rikiuotės

Beveik pusei Ukrainos energetikos sistemos reikia remonto dėl Rusijos raketų atakų prieš energetinę infrastruktūrą. Taip pareiškė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis per bendrą pasitarimą su Europos Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu, praneša „Unian“.

Pasak D. Šmyhalio, tokiomis sąlygomis Ukrainai reikia papildomos Europos partnerių paramos energetikos sektoriuje tiek suteikiant papildomos įrangos, tiek finansinės paramos papildomiems dujų kiekiams pirkti.

16:12 Nyderlandai iškvietė Rusijos ambasadorių dėl MH17 bylos

Nyderlandai penktadienį iškvietė Rusijos ambasadorių po to, kai Maskva apkaltino olandų teismą politiškai motyvuotu nuosprendžiu dėl 2014 metais numušto oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo.

„Taip Rusija diskredituoja Nyderlandų konstitucinę valstybę. Tai absoliučiai nepriimtina“, – sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos pareiškime dieną po to, kai teismas nuteisė du Rusijos piliečius ir vieną Ukrainos pilietį kalėti iki gyvos galvos. Plačiau skaitykite čia.

16:00 Ukraina: rusai atnaujino puolimą prie Bachmuto ir Avdijivkos

Rusija atnaujino smūgius prieš Ukrainos fronto pozicijas Donecko regione, teigia Ukrainos kariuomenė.

„Priešas sutelkia pastangas, kad sutrukdytų mūsų gynybos pajėgoms tam tikrose teritorijose, pradėdamas puolimo veiksmus Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlivkos kryptimi“, – penktadienį sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovas spaudai Oleksandras Štupunas.

Dėl Bachmuto ir Avdijivkos jau kelis mėnesius vyksta įnirtingos kovos, tačiau jie tebėra ukrainiečių rankose.

Anot O. Štupuno, daug kitų Ukrainos pozicijų Donbase, kurį sudaro Donecko ir Luhansko regionai, ketvirtadienį taip pat buvo apšaudytos.

Pasak JK gynybos ministerijos, Rusija tikriausiai sustiprins savo puolamąsias operacijas Rytų Ukrainoje, perskirstydama karius iš pietų, po to, kai praėjusią savaitę jie buvo priversti trauktis iš Chersono miesto ir kitų Dnipro vakarinio kranto teritorijų.

15:26 Žuvusiųjų per vakarykštę ataką Zaporižioje padaugėjo iki 10

Zaporižios srities prokuratūra pranešė, kad žuvusiųjų per vakarykštę rusų ataką raketomis Vilniansko miestelyje skaičius padidėjo iki 10. Prokuratūrą cituoja „Ukrinform“. 

15:14 D. Kuleba: Ukrainos ekspertai jau dirba Lenkijoje

Ukrainos specialistai jau dirba Pževodo kaime Lenkijoje – toje vietoje, kur antradienį nukrito raketa ir pražudė du vietos gyventojus, tviteryje parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Ukrainiečių ekspertai jau dirba Pževodo tragedijos, kurią sukėlė Rusijos raketų teroras prieš Ukrainą, vietoje. Esu dėkingas Lenkijos pusei, kad suteikė jiems prieigą. Toliau bendradarbiausime atvirai ir konstruktyviai, kaip tai daro artimiausi draugai“, – teigė ministras.  

Pirminiai duomenys rodo, kad Lenkijoje nukrito Ukrainos oro gynybos raketa, paleista į atskriejančią Rusijos raketą. 

15:02 V. Putinas kalbėjosi su R. T. Erdoganu

Penktadienį Kremlius pranešė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu per pokalbį telefonu aptarė idėją Turkijoje sukurti dujų centrą.

V. Putinas pirmą kartą pasiūlė sukurti tokį centrą spalio mėnesį kaip priemonę nukreipti tiekimą iš pažeisto „Nord Stream“ dujotiekio ir eksportuoti jas į Europos rinką. Šią idėją R. T. Erdoganas palaikė.

Kremlius sakė, kad abi šalys taip pat aptarė sutartą Juodosios jūros grūdų susitarimo pratęsimą. Abu vadovai pabrėžė, kad svarbu šį susitarimą įgyvendinti visapusiškai.

14:37 Kremlius: Vakarų šalys galėtų būti „vadovaujantis elementas“ derybose su Kyjivu

Kremliaus teigimu, Vakarai galėtų būti „vadovaujantis ir stiprinantis elementas“ bet kokiose Kyjivo ir Maskvos derybose dėl karo Ukrainoje.

Nedalyvaujant Vakarams, Kyjivo pozicija yra „labai permaininga“, penktadienį kalbėjo Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Anot jo, Kyjivas „labai skrupulingai įgyvendina“ Vakarų šalių „direktyvas“.

Kremlius vis kaltina Ukrainos valdžią, kad ši esą pasitraukė iš derybų su Maskva ir demonstruoja nenorą jas atnaujinti.

14:23 Slovakai Ukrainai perdavė dar vieną savaeigę haubicą „Zuzana 2“

Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nagy tviteryje pranešė, kad Ukrainą pasiekė septinta jo šalies perduota savaeigė haubica „Zuzana 2“.

„Zuzana 2“ haubicos, priklausomai nuo šovinių tipo, gali pataikyti į objektus, esančius už 40–50 km.

14:07 ES įšaldė Rusijos turto už maždaug 68 mlrd. Eur 

Europos Sąjunga jau yra įšaldžiusi Rusijos turto už maždaug 68 mlrd. Eur , penktadienį skelbia „Deutsche Welle“.

Tai tvirtindama Vokietijos visuomeninė transliuotoja remiasi JAV leidiniu „Politico“, kuris teigia, jog turi atitinkamo Europos Komisijos vidaus dokumento kopiją.

Skelbiama, jog apie 50 mlrd. Eur įšaldyto Rusijos turto yra Belgijoje, o dar 5,5 mlrd. Eur – Liuksemburge. Šioms ES valstybėms narėms, taip pat Italijai, Vokietijai, Airijai, Austrijai ir Prancūzijai tenka daugiau kaip 90% viso įšaldyto turto.

Rusijos nacionalinės atsargos ES, kurios taip pat įšaldytos dėl sankcijų už agresiją Ukrainoje, preliminariai vertinamos 33,8 mlrd. Eur. Plačiau skaitykite čia.

13:58 EP balsuos dėl Rusijos priskyrimo prie „terorizmą remiančių“ valstybių

Europos Parlamentas lapkričio 23 dieną balsuos dėl Rusijos priskyrimo prie „terorizmą remiančių“ valstybių.

Kiek anksčiau Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos parlamentai panašias rezoliucijas priėmė valstybiniu lygiu.

13:50 V. Orbanas: ES sankcijos – žingsnis karo link

Viktoras Orbanas, Vengrijos premjeras, penktadienį pareiškė, kad ES sankcijos Rusijai yra „žingsnis karo link“ ir pavadino Bendrijos politiką „pavojinga“, rašo „Al Jazeera“.

„Tai yra žingsnis karo link, jei kažkas ekonomiškai kišasi į karinę situaciją“, – sakė V. Orbanas ir teigė, kad poziciją priėmusi pusė gali greitai tapti „kovojančia puse“.

Anot jo, teikdama ginklus, mokydama karius ir sankcionuodama energiją, Europa kelia grėsmę pati sau.

13:32 V. Putinas pirmąkart nuo invazijos pradžios gyvai dalyvavo Saugumo tarybos posėdyje

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, primą kartą nuo invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną pradžios, Saugumo tarybos posėdyje dalyvavo gyvai, o ne jungdamasis vaizdo ryšiu, rašo portalas „Meduza“.

13:14 Suomijos valdžios institucijos konfiskavo tris privačius Rusijos orlaivius

Skolų išieškojimo agentūra konfiskavo tris privačius Rusijos lėktuvus. Tokio sprendimo priežastis – įtarimas, kad orlaiviai priklauso sankcionuotiems asmenims arba jie jais naudojasi, penktadienį skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“.

Lėktuvus eksploatuojanti Suomijoje registruota bendrovė „Polar Aviation“ įtraukta Suomijos orlaivių registrą kaip konfiskuotų lėktuvų naudotoja. Viešai skelbiamuose sprendimuose Suomijos skolų išieškojimo valdyba neatskleidžia, kuo remiantis įtariama, kad lėktuvais naudojasi asmenys, kuriems taikomos sankcijos.

„Yle“ tiriamosios žurnalistikos padalinio duomenimis, šie lėktuvai oficialiai priklauso Rusijos verslininkui Sergejui Griščenkai, o įtarimai gali būti pagrįsti „Polar Aviation“ ryšiais su į JAV ir Europos Sąjungos sankcijų sąrašus įtrauktu Kremliui artimu oligarchu Genadijumi Timčenka, kuris turi Rusijos ir Suomijos pilietybes.

Bet kokias sąsajas su G. Timčenka neigianti „Polar Aviation“ atsisakė pateikti Suomijos valdžios institucijoms 2021-2022 metais šių lėktuvų atliktų skrydžių keleivių sąrašus. Skolų išieškojimo tarnybos sprendime teigiama, kad bendrovė atsisakė patenkinti pirmąjį prašymą, o po antrojo prašymo pateikė neišsamius sąrašus.

13:06 Pirmadienį šaukiama Valstybės gynimo taryba

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybą, BNS patvirtino jo atstovas Ridas Jasiulionis.

Jis teigė, kad tarybos darbotvarkė bus paskelbta kiek vėliau.

Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, antradienio vakarą nukritus raketai, žuvo du vietos gyventojai. Į tai reaguodama Lietuvos kariuomenės oro gynybos vienetuose padidintas parengties lygis.

12:57 V. Kara-Murzai įteiktas žmogaus teisių apdovanojimas

Įkalintas rusų opozicijos aktyvistas, kurį apdovanojo žmogaus teisių gynimo grupė, savo apdovanojimą skyrė tūkstančiams žmonių, kurie Rusijoje buvo suimti ar sulaikyti už protestus prieš prezidento Vladimiro Putino karą Ukrainoje.

Ženevoje įsikūrusi organizacija „UN Watch“, kovojanti už žmogaus teises ir siekianti, kad tai darytų ir Jungtinės Tautos, Vladimirui Kara-Murzai skyrė aukščiausią žmogaus teisių apdovanojimą. Morisso Abramo apdovanojimas įsteigtas grupės įkūrėjo – pilietinių teisių gynėjo, diplomato ir delegato JT – atminimui.

V. Kara-Murzos žmona Jevgenija ketvirtadienį vėlai vakare per ceremoniją jo vardu priėmė apdovanojimą ir perskaitė vyro laišką, kuriame sveikino žurnalistus, teisininkus, menininkus, kunigus, politikus, kariškius ir kitus asmenis, „kurie atsisakė tylėti prieš šį žiaurumą, net ir asmeninės laisvės kaina“.

„Nuo vasario mėnesio policija visoje Rusijoje sulaikė daugiau kaip 19.000 žmonių, dalyvavusių antikariniuose protestuose, – sakoma laiške. – Šį apdovanojimą noriu skirti jiems visiems.“

41 metų V. Kara-Murza nurodė naujausius Rusijos žmogaus teisių gynimo grupės „Memorial“, kuriai šiemet paskirta Nobelio taikos premija, duomenis, kad Rusijoje šiuo metu yra apie 500 politinių kalinių.

„Kai pats buvau įkalintas, turėjau galimybę iš arti pamatyti, koks nepilnas yra šis skaičius, – rašė jis. – Ir sparčiausiai augantis segmentas Rusijos politinių kalinių sąraše yra Putino karo su Ukraina priešininkai.“

12:38 Rusijos URM neatmeta tolimesnių kalbų su JAV

Sergėjus Riabkovas, Rusijos užsienio reikalų ministerijos viceministras, penktadienį teigė, kad Rusija neatmeta aukšto lygio atstovų pokalbių su JAV po to, kai CŽA vadas Williamas Burnsas pirmadienį Stambule susitiko su Rusijos užsienio žvalgybos agentūros vadovu Sergejumi Naryškinu.

Abejų šalių atstovai teigė, kad siekta sumažinti branduolinio ginklo panaudojimo riziką.

S. Riabkovas tikino, kad susitikimai „strateginio stabilumo“ klausimu įmanomi ir toliau.

„Jei amerikiečiai rodys pasirengimą ir interesą, mes neatsisakysime“ – S. Riabkovą cituoja „Sky News“.

Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atmetė galimybę suorganizuoti dvišalį susitikimą tarp Vladimiro Putino ir Joe Bideno.

12:15 Atnaujintas traukinių susisiekimas Kyjivas-Chersonas

Ukrainos geležinkelių kompanija „Ukrzaliznytsia“ penktadienį atnaujins susisiekimą maršrutu Kyjivas-Chersonas, pranešė regiono administracijos vadas Serhijus Chlanas.

Pirmasis traukinis šiuo maršrutu Kyjivą paliks vėlų penktadienio vakarą ir gabens apie 200 keleivių, o Chersoną turi pasiekti šeštadienio rytą.

12:04 Kremlius: JAV ir Rusijos lyderių derybos neplanuojamos

Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, penktadienį pareiškė, kad Vladimiro Putino, Rusijos diktatoriaus, ir Joe Bideno, JAV prezidento, susitikimas nėra planuojamas, rašo „Reuters“.

11:55 Ukraina skelbia Rusijos nuostolius

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad per pastarąją parą nukovė 350 rusų karių, o nuo karo pradžios – 83.460.

11:53 Rusija teigia „įtvirtinanti“ aneksuotą Krymo pusiasalį

Rusija penktadienį pareiškė, kad stiprina pozicijas 2014 m. iš Ukrainos aneksuotame Krymo pusiasalyje, ukrainiečių pajėgoms susigrąžinant teritoriją kaimyniniame Chersono regione.

„Mano kontroliuojamoje Krymo teritorijoje vykdomi įtvirtinimo darbai, siekiant užtikrinti visų Krymo gyventojų saugumą“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Sergejus Aksionovas, Maskvos paskirtas regiono gubernatorius.

11:31 Ukraina: Rusija paleido sparnuotąją raketą su branduolinės galvutės imitatoriumi

Ketvirtadienį Rusija virš Ukrainos paleido sparnuotąją raketą su branduolinės galvutės imitatoriumi, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos centras.

„Viena iš lapkričio 17 d. paleistų raketų buvo „Kh-55“ tipo sparnuotoji raketa, kuri visai neturėjo kovinės galvutės. Vietoje kovinės galvutės į šią raketą „įsuktas“ blokas, kuris veikė kaip branduolinės kovinės galvutės imitacija. Paprasčiau tariant – šiam smūgiui orkai iš savo „branduolinio arsenalo“ paėmė bent vieną X-55, „atsuko“ iš šios raketos branduolinę kovinę galvutę, pakeitė ją tuščiu „bloku“ ir paleido į Ukrainą. Nors neatmetame galimybės, kad šiandien atsiras bent kelios tokios raketos“, – teigė Strateginės komunikacijos centras savo „Telegram“ kanale.

11:19 Kyjivo gyventojai raginami kaupti maistą ir vandenį

Kyjivo miesto administracija išplatino prašymą gyventojams kaupti maisto ir vandens atsargas baiminantis, jog nesiliaujant Rusijos smūgiams energetikos infrastruktūrai, gali tekti kurį laiką praleisti be vandens ir elektros tiekimo.

Prašyme raginama pasiruošti, jei paslaugų tiekimas sutriktų ilgesniam laikui. Gyventojai taip pat raginami pasidomėti, kur yra artimiausias vandens gręžinys, jei vandens pritrūktų. Skelbiama, kad gręžiniai sostinėje bus pumpuojami generatoriais, todėl jais naudotis bus galima visada.

Žmonės raginami sukaupti negendančio ir lengvai sandėliuojamo maisto atsargų, rašo naujienų agentūra „Unian“.

10:39 Švedijos saugumas patvirtino, kad „Nord Stream“ nuotėkius sukėlė sprogimas

Švedijos saugumo agentūra Säkerhetspolisen paskelbė rezultatus iš tyrimo dėl dujotiekių „Nord Stream“ nuotėkių, kuriuose teigiama, jog tyrėjams pavyko patvirtinti „rimto sabotažo“ aktą.

Netoli incidento vietų rasta pašalinių objektų ir sprogmenų pėdsakų, teigiama švedų agentūros išplatintame pranešime.

„Tyrimo metu apžiūrėjus įvykio vietą Baltijos jūroje nustatyta didelė žala dujotiekiams ir aplinkai, kurią sukėlė sprogimai“, - teigiama ataskaitoje.

Rugsėjo 26 dieną užfiksuoti dujų nuotėkiai abejuose „Nord Stream“ dujotiekiuose.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

10:17 Žuvusiųjų per vakarykštę ataką Zaporižioje padaugėjo iki 9

Kyrylo Tymyšenko, Ukrainos prezidento patarėjas, pranešė, kad ištraukus dar du kūnus iš griuvėsių Vilniansko miestelyje Zaporižios regione, žuvusiųjų per vakarykštę ataką raketomis skaičius padidėjo iki 9.

09:43 E. Macronas: karas Ukrainoje taip pat yra ir Azijos problema

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paragino Azijos šalis prisijungti prie „didėjančio konsensuso“ prieš karą Ukrainoje, sakydamas, kad šis karas yra ir „jūsų problema“.

E. Macronas Ramiojo vandenyno regiono šalių aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose verslo lyderiams sakė, kad Prancūzija stengiasi „pasiekti vis didesnį sutarimą, kad pasakytų, jog šis karas yra ir jūsų problema, nes jis sukels daug destabilizacijos“.

09:32 Lietuva Ukrainos energetikos objektų atstatymui skyrė 5 mln. Eur vertės paramos

Rusijos griaunamos Ukrainos energetikos infrastruktūros atstatymui Lietuva jau suteikė paramos už 3 mln. Eur, o netrukus bus suteikta dar 2 mln. Eur vertės pagalbos, penktadienį pranešė Energetikos ministerija.  

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Rusija sąmoningai naikina Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

„Mūsų žiniomis, 40% infrastruktūros yra sugadinta – tai yra daugiau nei 400 kritinės paskirties objektų visoje Ukrainoje“, – pranešime cituojamas D. Kreivys.

Pasak jo, Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje vis dar galima rasti Ukrainoje naudojamos rusiškos įrangos. 

Pasak pranešimo, nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvos energetikos įmonės šaliai perdavė 12 įvairaus galingumo generatorių, per 130 tonų kuro, didžioji dalis iš 550 tonų gaisrų gesinimui reikalingo putokšlio. Be to, netrukus numatoma perduoti dar 250 transformatorių ir 160 generatorių. 

09:22 Britų žvalgyba: rusai kasa gynybinius apkasus toliau nuo fronto linijų

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos naujausioje ataskaitoje apie Rusijos karą Ukrainoje rašoma, jog Rusijos pajėgos kasa apkasus ir rengia įtvirtinimus okupuotose teritorijose dešimčių kilometrų atstumu nuo dabartinių fronto linijų.

Tai daroma ne tik likusioje Chersono regiono dalyje, kurią tebekontroliuoja Rusija ir kaip skelbė Karo studijų institutas, tačiau ir kitose kontroliuojamose teritorijose.

Skelbiama, kad po pasitraukimo iš dešiniojo Dniepro kranto, Rusijos pajėgos prioritetą teikia persiginklavimui, persigrupavimui ir pasiruošimui gynybai.

Rusų pajėgos ruošia naują apkasų ir įtvirtinimų liniją prie patekimo į Krymo pusiasalį, taip pat palei Siversky Donecų upę tarp Luhansko ir Donecko regionų. Kai kurios iš šių vietų yra apie 60 km atstumu nuo dabartinės fronto linijos.

Britų žvalgyba taip pat neatmeta, kad iš Chersono aptrauktos pajėgos gali būti naudojamos puolimui prie Bachmuto stiprinti.

08:49 TATENA išreiškė didelį susirūpinimą dėl Rusijos ir Ukrainos branduolinių objektų

Ketvirtadienį Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdytojų taryba priėmė rezoliuciją, kurioje išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl to, kad Rusija neatsižvelgė į raginimus nutraukti veiksmus prieš branduolinius objektus karo draskomoje Ukrainoje.

TATENA 35 šalių valdytojų taryba paragino Maskvą „atsisakyti nepagrįstų pretenzijų į Zaporižios atominės elektrinės nuosavybę“.

TATENA pareiškime taip pat paragino Maskvą „nedelsiant išvesti savo karinį ir kitą personalą iš elektrinės ir nutraukti visus veiksmus prieš elektrinę ir bet kurį kitą branduolinį objektą Ukrainoje“.

Kanados ir Suomijos pateiktai rezoliucijai pritarė 24 iš 35 agentūros valdybos narių, naujienų agentūrai AFP sakė du diplomatai. Rusija ir Kinija balsavo prieš.

Pakistanas, Indija, Pietų Afrika, Namibija, Kenija, Vietnamas ir Saudo Arabija susilaikė, o dvi šalys nedalyvavo.

08:38 Lvive atkurtas elektros, vandens, šildymo tiekimas

Andryjus Sadovyj, Lvivo meras, penktadienį ryte savo „Telegram“ paskyroje pranešė, kad didelėje miesto dalyje vėl atnaujintas svarbiausių komunalinių paslaugų tiekimas.

„Elektros tiekimas atstatytas beveik visam miestui, taip pat atnaujintas vandens tiekiams ir šildymas. Yra ir šiltas, ir šaltas vanduo“, – rašė meras.

07:58 Nikopolyje – nauji smūgiai raketomis

Naktį į penktadienį Rusijos pajėgos į Nikopolį Dnipropetrovsko regione vėl paleido raketų, pranešė regiono administracijos vadas Valentinas Rezničenko.

Apgadinti keletas gyvenamųjų namų, tarp jų – ir daugiaaukščiai.

Kaip skelbia V. Rezničenko, šaudyta buvo iš salvinių artilerijų sistemų, o smūgių – apie 40, rašo „BBC Russian“.

07:35 Lenkija žada užbaigti tyrimą dėl raketos kaip įmanoma greičiau

Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Varšuvoje teigė, kad šalis sieks kaip įmanoma greičiau ištirti aplinkybes dėl pasienyje su Baltarusija nukritusios raketos, pražudžiusios du žmones.

Lukaszas Jasina, Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas, interviu CNN teigė, kad tyrimas juda į priekį, o rezultatų tikimasi artimiausiomis dienomis.

Anot jo, ukrainiečių tyrėjams taip pat bus suteikta prieiga, tačiau dar būtina užbaigti keletą teisinių formalumų.

07:00 V. Zelenskis: daugiau nei 10 mln. žmonių neturi elektros

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktiniame kreipimesi į šalį teigė, kad šalyje daugiau nei 10 mln. žmonių neturi elektros dėl Rusijos nuolatinio energetikos sistemos apšaudymo raketomis.

Kyjivas stengiasi kaip įmanoma greičiau pašalinti technines kliūtis tiekimui atnaujinti.

Anot prezidento, labiausiai pažeisti tinklai buvo Vinycios, Odesos, Sumų regionuose ir sostinėje, rašo „Sky News“.

V. Zelenskis taip pat paragino Vakarų sąjungininkus padėti stiprinti oro gynybą ir minėjo, kad per paskutinę parą buvo numuštos 6 sparnuotosios raketos ir 5dronai-kamikadzės.

06:55 „Landmine Monitor“: Rusijos minos Ukrainoje – didžiausias iššūkis draudimo sutarčiai

Rusijai Ukrainoje naudojant sausumos minas, įskaitant naujai pagamintus modelius, kyla grėsmė, kad per pastaruosius 25 metus pasiekta pažanga nenaudojant šių ginklų gali būti sustabdyta, ketvirtadienį pareiškė minų naudojimą stebinti organizacija „Landmine Monitor“.

Jos teigimu, Maskva kuria naujas prieštankines minas ir savo kare Ukrainoje naudojo 2021 metais pagamintus sprogmenis.

Stebėtojas teigė, kad minų naudojimas Ukrainoje, taip pat Mianmare, aptemdė 1997 metais Otavoje sudarytos minų draudimo sutarties 25-ąsias metines.

Organizacijos metinėje ataskaitoje nurodoma, kad per pirmuosius devynis 2022 metų mėnesius Ukrainoje nuo minų ir likusių nuo karo sprogmenų nukentėjo 277 civiliai – beveik penkis kartus daugiau nei 2021 metais, kai nukentėjusiųjų skaičius siekė 58.

„Rusų pajėgos Ukrainoje panaudojo mažiausiai septynių tipų prieštankines minas nuo tada, kai Rusija įsiveržė į šią šalį vasario 24 dieną“, – teigiama ataskaitoje.

Organizacija taip pat teigė turinti patvirtintų įrodymų, kad Rusijos pajėgos nuo 2022 metų vasarį daugelyje Ukrainos vietų prieš atsitraukdamos ir apleisdamos savo pozicijas yra padėjusios „aukos aktyvuojamus spąstus ir savadarbius sprogstamuosius įtaisus“.

Be to, keliuose regionuose, kurių daugelį Rusija kontroliavo ilgesnį laiką, buvo naudojamos „mėtomosios minos“.

„Didžiausias iššūkis besiformuojančiai normai prieš šiuos ginklus yra naujas jų naudojimas“, – sakė organizacija.
 

52795
130817
52791