Pradėjusi karą Rusija 80% Baltijos jūros regione sutelktų karių perkėlė į Ukrainą

Kaip skelbia leidinys „Foreign Policy“, anksčiau Rusija prie Baltijos jūros buvo sutelkusi maždaug 30.000 karių. Du Europos gynybos pareigūnai apskaičiavo, kad Kaliningrade ir visame Baltijos jūros regione gali būti likę tik 6.000 Rusijos sausumos pajėgų.

Pasak leidiniui kalbėjusio Šiaurės šalių gynybos pareigūno, Rusijos oro pajėgos regione nepasikeitė ir Rusijos Šiaurės laivynas, kuris yra įsikūręs Kolos pusiasalyje, išliko palyginti nepaliestas.

Tačiau Rusija kartu su savo kariais iš regiono į Ukrainą perkelia kitą aukštos klasės karinę techniką, įskaitant priešlėktuvines sistemas ir raketas, pavyzdžiui, iš Sankt Peterburgo buvo išvežtas keletas priešlėktuvinių sistemų S-300.

„Priežastys yra dvejopos ir gana paprastos. Šios pajėgos iš pradžių buvo naudojamos siekiant sukurti pakankamą kovinę galią pradinei invazijai vasarį. Bet Rusijos pajėgoms patyrus didelių nuostolių mūšiuose, joms reikėjo pasilikti ten kovoti su ukrainiečiais“, – aiškina Arvydas Anušauskas, Lietuvos krašto apsaugos ministras.

Nors Rusija permetė nemažai savo pajėgų į Ukrainą, su „Foreign Policy“ kalbėję JAV bei Europos gynybos pareigūnai pabrėžė, kad Rusija tebekelia ilgalaikę grėsmę regionui, ypač Baltijos šalims, ir manoma, kad Maskva ilgainiui atkurs savo karinę galią prie Baltijos jūros, nepriklausomai nuo to, kaip klostysis karas Ukrainoje.

„Jie metė į Ukrainą beveik viską, ką turėjo. Dėl to tiesioginė karinė grėsmė Baltijos regionui šiuo metu akivaizdžiai yra maža, nes prie mūsų sienų nėra profesionalių karinių pajėgų. Tačiau tai nereiškia, kad Rusija nėra pavojinga“, – sako Jonatanas Vseviovas, Estijos užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius.

„Rusija yra nepaprastai pavojinga ir ilgalaikis jos pavojus priklausys nuo šio karo baigties. Jei bus taip, kad rusai bent iš dalies gaus tai, ko siekė Ukrainoje, tuomet prognozuojame itin sunkius laikus mums visiems Europoje“, – tęsė Estijos pareigūnas.

Visgi Baltijos šalių ministrai viliasi, jog greitu metu prie Aljanso prisijungs Suomija ir Švedija, taip sustiprindamos visą Baltijos jūros regiono saugumą.

„Baltijos jūrą su Suomija ir Švedija galime paversti „NATO ežeru“, o bet kokio Rusijos puolimo iš jūros, iš Vakarų, galimybė nebegresia. Su šiomis šalimis kaip sąjungininkėmis mūsų kiemas yra daug saugesnis“, – tikina Artis Pabrikas, Latvijos gynybos ministras.

A. Anušauskas pritarė, sakydamas, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO aljanso „keičia visą NATO ir Rusijos operacijų zonos geometriją“.