Vyriausybė atiduoda Seimui svarstyti valstybės tarnybos reformą

Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė, kad pagal naują darbo užmokesčio mechanizmą valstybės tarnautojams būtų mokama „ne už egzistavimą“, bet už pasiektus rezultatus. 

O atitinkami siektini tikslai bus nustatyti pasirašytuose kontraktuose su valstybės tarnybos įstaigų vadovais, kuriems būtų suteikta galimybė lanksčiai elgtis su asignavimais tarnautojų algoms. 

Pertvarka siūloma panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas, decentralizuoti valstybės tarnautojų atrankas, bet konkursus į įstaigų vadovų pareigas organizuoti centralizuotai.

Taip pat ketinama atsisakyti didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus – institucijų ir įstaigų vadovai patys spręstų, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti bei iškeltiems tikslams pasiekti.

Keisis ir algos

Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, be to, siūloma atsisakyti priedo už darbo stažą valstybės tarnyboje. 

Tiesa, siūloma jį palikti šiuo metu dirbantiems valstybės tarnautojams ir gaunantiems tokį priedą. Tokiu būdu, kaip tvirtino S. Ščajevienė, būtų užtikrintas konstitucinis principas, kad „negalima bloginti darbuotojų socialinės padėties“.  

Pakeitimai būtų aktualūs ne tik valstybės tarnybos įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, bet ir teisėjams, politikams.

[infogram id="18023910-bb78-4b54-bce7-f2179e98eec3" prefix="2ol" format="interactive" title="Planuojami pagrindiniai pokyčiai valstybės tarnyboje"]

Nauja tvarka numato ir atlyginimų kėlimą. Pvz., prezidento pareiginė alga didėtų nuo 9.900 Eur iki 10.200 Eur 2024 m., Seimo pirmininko – nuo dabartinių 4.600 Eur, neatskaičius mokesčių, iki 8.600 Eur, Seimo nario – nuo 3.500 Eur iki 6.300 Eur, premjero – nuo 4.600 Eur iki 8.600 Eur, ministro – nuo 4.300 Eur iki 7.700 Eur.

Pasak vidaus reikalų viceministrės, darbo užmokestis valstybės tarnyboje apie 40% atsilieka nuo privataus sektoriaus, o esminės reformos tikslai – sustiprinti vadovų korpusą, jų lyderystės kompetencijas. Vadovas taip pat turėtų daugiau teisių sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo.

Dar vienas numatomas pokytis – Valstybės tarnybos departamento perorganizavimas į Viešojo valdymo agentūrą. Ji vykdytų centralizuotą vadovų atrankų ir karjeros valdymą, vadovų ir valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, viešojo sektoriaus įstaigų stebėseną ir konsultavimą.

Profsąjungos turi daug pastabų

Prezidentas Gitanas Nausėda reformą vadino reikalinga, bet ragino numatyti saugiklius, kad didesnė laisvė vadovams spręsti dėl darbo apmokėjimo, komandos formavimo netaptų galimybe piktnaudžiauti.

Siūlymus didinti politikų atlyginimus jis pavadino nemoraliais, tačiau Vyriausybės atstovai pabrėžia, jog būtent politikams algų didėjimas įsigaliotų prasidėjus kitai Seimo kadencijai.

Tuo metu valstybės tarnautojus ir statutinius pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos nuogąstauja dėl planuojamos valstybės tarnybos reformos ir sako, kad ji blogins sąlygas, naikins socialines garantijas.

„Profesinės sąjungos reiškia susirūpinimą tiek dėl projekto nuostatų, kurios blogina valstybės tarnautojų darbo sąlygas, tiek dėl projekto rengėjų nekorektiško elgesio – visuomenei pateikiamos informacijos, bandančios sumenkinti valstybės tarnautojų gebėjimus“, – sakoma trečiadienį profesinių sąjungų išplatintame pareiškime.

Darbuotojų atstovai kritikuoja, kad projekte nėra garantijų profesinių sąjungų veiklai, taip pat nepritaria, kad bazinis dydis būtų peržiūrimas kas trejus metus: „Bazinis dydis privalo būti peržiūrimas kiekvienais metais. Vidaus reikalų ministerija teigia, kad projektu siūlomi pakeitimai būtini siekiant modernizuoti valstybės tarnybą ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus. Tačiau siūlymas bazinį dydį peržiūrėti kas trejus metus tik dar labiau skatins tarnautojus žvalgytis į privatų sektorių, kur atlygis kyla kasmet.“

Taip pat teigiama, kad projekte visiškai nėra sprendžiamas motyvacinės sistemos valstybės tarnautojams klausimas.

Profesinės sąjungos nepritaria siūlymui naikinti ilgesnės trukmės kasmetines valstybės tarnautojų atostogas ir kitas socialines garantijas. Anot jų, projekto rengėjai nenurodo jokių svarbių motyvų, kodėl naikinama praktiškai vienintelė tarnautojui likusi garantija, tiesiog „yra toks tikslas, kad valstybės tarnautojas neturėtų daugiau garantijų nei asmuo dirbantis pagal Darbo kodeksą privačiame sektoriuje“.

Tikimasi, kad startuos kitąmet

Šiuo metu šalyje dirba apie 27.000 valstybės tarnautojų.

Premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė tikinti, kad Seimas iki šių metų pabaigos pritars Vyriausybės pasiūlytiems valstybės tarnybos pertvarkos projektams, nors ir prognozavo, kad dėl jų gali kilti nemenkos parlamentarų diskusijos. 

Jeigu įstatymai bus priimti dabar vyksiančioje Seimo rudens sesijoje, reforma prasidės kitąmet ir užtruks bent kelerius metus, nes bus vykdoma keliais etapais.