Trišalės tarybos partneriai nesutarė ir dėl kompromisinio MMA dydžio
Trišalėje taryboje atstovaujamų darbdavių ir profsąjungų teigimu, susitarimą būtų buvę galima pasiekti, jei Lietuvos bankas (LB) savo pasiūlymą būtų pateikęs anksčiau – dar iki socialinių partnerių derybų.
„Jeigu būtume anksčiau matę ant stalo tuos tris LB variantus, būtų daug aiškiau, apie ką kalbame, kokie bus pasiūlymai išnešti ir tarp ko rinktis galime“, – antradienį Tarybos posėdyje sakė šiai institucijai pirmininkaujanti Aurelija Maldutytė, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė.
Pasak Vytauto Šilinsko, socialinės apsaugos ir darbo viceministro, Vyriausybės pateiktas siūlymas yra kompromisinis, tikėtina, jis padės peržengti skurdo rizikos ribą.
„Yra kompromisas MMA didinti apie 15% atitinkamai siekiant, kad didėtų pajamos žmonėms į rankas – neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimas. Gera žinia, tikiuosi, jei pavyks pirmą kartą per ilgą laiką su tokiu padidinimu, kad ir kompromisiniu ir mažesniu nei pagal formulę, pavyktų peržengti skurdo rizikos ribą“, – posėdyje sakė viceministras.
Ričardas Sartatavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas, apgailestavo, kad socialiniams partneriams nepavyko susitarti. Anot jo, darbdavių atstovai liks prie savo pozicijos MMA didinti iki 800 Eur.
„Mes visi suinteresuoti, kad išgyventume tą sunkų laiką, kuris bus rudenį, žiemą, pirmąjį 2023 m. ketvirtį, dėl to siūlėme mūsų variantą. Gaila, nesusitarėm su profsąjungomis“, – teigė jis.
Andrius Romanoviskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, taip pat teigė, kad socialiniai partneriai buvo arti susitarimo. Anot jo, LB atnaujintas siūlymas dėl MMA didinimo buvo „pastatytas prieš faktą“ ir šalys grįžo prie savo buvusių pozicijų.
„Neabejoju, kad tai nebuvo tyčinis centrinio banko išėjimas, bet tas pasiūlymų pateikimas daugelį pastatė prieš faktą. Kalbant apie kompromisą, atėjote, ant stalo padėjote, bet tai, deja, ne kompromisas“, – sakė A. Romanovskis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Vyriausybės siūlymą, MMA didinimas yra vienas didžiausių tuo metu, kai vyksta karas ir situacija yra neapibrėžta.
Kristina Krupavičienė, profesinių sąjungų „Solidarumas“ pirmininkė, taip pat teigė, kad jei LB būtų pasiūlęs savo tris variantus kur kas anksčiau, galbūt būtų buvę galima sutarti.
Bet Dalia Jakutavičė, Profesinių sąjungų federacijos pirmininkė, pabrėžė, kad profsąjungos savo pozicijos nekeičia ir siekia, kad MMA augtų 21,6% iki 888 Eur: „Susitarimų turėtume laikytis ir auginti darbuotojų pajamas tokiu sunkiu laikotarpiu būtina, nes darbuotojams irgi reikia išgyventi ir sąskaitas apmokėti.“
Atnaujinęs skaičiavimus LB rugsėjo viduryje Trišalės tarybos posėdyje teigė, kad MMA kitąmet galėtų augti pagal sutartą šio dydžio nustatymo formulę, t. y. 21,6% iki 888 Eur. Tačiau kartu bankas teigė labiau palaikantis jos didinimą du kartus per metus – 9,4% arba 69 eurais iki 799 Eur, o vėliau jos kėlimas priklausytų nuo ekonomikos būklės. Jei ji būtų gera, MMA nuo birželio galėtų didėti dar 11% iki 888 Eur.
Tuomet Taryboje atstovaujami socialiniai partneriai taip pat nepriėmė sprendimo dėl MMA.
Vyriausybė praėjusią savaitę iš esmės pritarė, kad MMA nuo kitų metų būtų didinama tik vienąkart iki 840 Eur, o NPD – beveik 16% arba 85 eurais iki 625 Eur.
Premjerė Ingrida Šimonytė tuomet teigė, kad pasiūlymas dėl MMA kaip kompromisinis dabar bus teikiamas Trišalei tarybai, o joje neradus susitarimo MMA didinimas būtų įteisintas Vyriausybės nutarimu. Ji taip pat sakė tikinti, kad socialinių partnerių diskusija vyks rimtai ir jiems pavyks susitarti.
[infogram id="f7ee3c21-0683-4252-96f4-3208f6dd6132" prefix="WRD" format="interactive" title="Minimali mėnesio alga 2023 m. 2022 09 20"]
