Vienintelis Anušauskas normaliai pasakė. Visi kiti čia giria koks buvo inovatorius. Šiūdo gabalas buvo, tik kad Sovietų sajungos išardymą pasirašė, kai nelabai pasirinkimo kito turėjo.

Banditui vieta

Teko man jį pamatyti per kelis metrus, gyvai, kai VLN lankėsi, buvau jaunas bachūras, gyvenau gerame rajone - Naujininkuose, pėdinau į troleibuso sustojimą palei Dariaus ir Girėno aveniu, kai į oro uostą poną vežanti kavalkada nusprendė sustoti netoli tos vietos kur dabar Maksima, nes ponas ir ponia nusprendė su paprastais žmonėmis pabendrauti, iššoko iš mašinos abu, tai kiek paemu abu labai neaukšto ūgio, šiek tiek virš automobilio stogo.

Buvo nesėkmingas Rusijos imperatorius. Kaip ir Putinas. Paskutinius 100 metų nesiseka Rusijai su vadovais.

dek pragare

M.G. buvo toks pats imperialistas, kaip ir kiti SSRS vadovai-patvaldžiai iki jo, kaip ir Rusijos carai bei carienės. Vienintelis jo skirtumas nuo kitų "raudonųjų carų" buvo tas, kad jis suvokė, jog tokia raudonoji imperija (SSRS), kokia buvo 1980 metais, yra nebetvari ir ekonomiškai, ir dvasiškai, ir politiškai. Nes tada jau net ir už geležinės uždangos uždarytųjų daugumai jau darėsi visiškai aišku, kad tas ideologiškai rožinėmis spalvomis dabinamas "karalius yra nuogas". Gorbačiovas pabandė sekti Deng Siao Ping'o pėdomis ekonomikoje ir kartu išvėdinti ideologiškai suplėkusią politinę-socialinę sistemą - tokiu būdu įpučiant tai SSRS imperijai gyvybingumo. Tačiau paaiškėjo, kad jo reformų kilstelėtas vožtuvas išleido ne tik garo perteklių, bet ir laisvės siekio "džiną". Pradžioje - laisvės siekio Rytų Europoje, o netrukus - ir pačioje SSRS. Tad sovietinė imperija sugriuvo ir jos grėsmė pasauliui sumenko NE todėl, kad Gorbis būtų to sąmoningai siekęs, bet todėl, kad jo siekiams nebuvo lemta išsipildyti: jis apsiskaičiavo. (Ir ačiū Dievui, kad apsiskaičiavo:)>