Mirė M. Gorbačiovas

„Michailas Sergejevičius Gorbačiovas mirė šį vakarą po ilgos ir klastingos ligos", – agentūrai sakė ligoninės atstovai.

„Jis periodiškai palikdavo ligoninę laikantis visų saugumo reikalavimų“, – teigė ligoninės atstovai.

„Koronavirusas nepaveikė jo. Jį paveikė senas amžius ir ligos“, – atstovus cituoja „BBC Russian“.

„Ligoninėje jis buvo gydomas pastaruosius metus nuo užsitęsusios ligos“, – Maskvos Centrinės klinikinės ligoninės atstovai sakė agentūrai.

Jis buvo devintasis ir paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis, iki jos žlugimo ėjęs Aukščiausios Tarybos prezidiumo pirmininko bei TSRS prezidento pareigas. M. Gorbačiovas Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi dirbo nuo 1985 iki 1991 metų.

Jo pradėti sąjungos pertvarkos procesai galiausiai atvedė iki jos žlugimo, o 1990 metais jis tapo Nobelio taikos premijos laureatu.

M. Gorbačiovas 1955 metais Maskvos valstybiniame universitete baigė teisės studijas, 1974 metais tapo Aukščiausios tarybos pirmuoju sekretoriumi, 1979 metais buvo paskirtas politbiuro nariu.

1985 M. Gorbačiovas buvo išrinktas eiti Generalinio sekretoriaus pareigas. Savo veikloje jis pasižymėjo pertvarkos ir atvirumo politikos skatinimu, kuri įnešė daugiau žodžio laisvės ir leido atviriau kritikuoti TSRS valstybę bei jos istoriją. Jam vadovaujant TSRS įvyko pirmieji rinkimai, kuriuose galėjo dalyvauti ne tik Komunistų partijos kandidatai.

M. Gorbačiovas vadovavo sąjungai jos byrėjimo metu, kai TSRS keturis mėnesius 1990-aisiais taikė ekonominę blokadą Lietuvai dėl jos nepriklausomybės paskelbimo bei po to sekusių tragiškų 1991 metų Sausio 13-osios įvykių metu.

Per juos žuvusių aukų artimieji siekė M. Gorbačiovo atsakomybės iki pat jo mirties.

Šiemet keturi žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimieji kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, siekdami įrodyti, kad tuo metu M. Gorbačiovas turėjo kariuomenės kontrolę, tačiau nesiėmė priemonių užkirsti kelią agresijai Lietuvoje bei taip nesustabdė tarptautinio nusikaltimo vykdymo.

A. Anušauskas: M. Gorbačiovas buvo nusikaltėlis 

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad M. Gorbačiovas buvo nusikaltėlis, įsakęs žiauriai malšinti taikius protestus Vilniuje ir kitur.

„Prisimenu, kai 1982–1985 m. vienas po kito buvo nuo deguonies atjungiami generaliniai sekretoriai, Michailas Gorbačiovas Vakaruose sukėlė euforiją. Ne iškart, bet sukėlė. Bet jis buvo nusikalstamos partijos lyderis ir prigimties nepakeisi net su Glasnost. Nors ir prisidėjo prie partinio monolito suskaldymo. O lietuviai ir kiti sumaniai pasinaudojo situacija nepriklausomybei atkurti“, – feisbuke rašė A. Anušauskas.

„Jis buvo nusikaltėlis, įsakęs žiauriai malšinti taikius protestus Vilniuje, Tbilisyje, Alma Atoje, Baku ir kituose miestuose. Atgailos nebuvo. Tai toks prisiminimas, nors apie mirusius kalbama gerai arba nieko. Na ne šį kartą. Vienintelis finalinis pliusas – pasirašė Sovietų Sąjungos kapituliaciją“, – teigia A. Anušauskas. 

J. Bidenas: tai buvo „retas lyderis“, daręs pasaulį saugesnį

Tuo metu Vakarų lyderiai M. Gorbačiovą prisimena palankiau. 

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį gyrė buvusį Sovietų Sąjungos vadovą kaip „retą lyderį“, padariusį pasaulį saugesnį.

„Tai buvo darbai, atlikti reto lyderio – turinčio vaizduotės įžvelgti, kad įmanoma kitokia ateitis, ir drąsos surizikuoti visa savo karjera, kad jos siektų“, – sakoma J. Bideno pranešime, turint omenyje M. Gorbačiovo vykdytas demokratines reformas.

„Rezultatas buvo saugesnis pasaulis ir daugiau laisvės milijonams žmonių, – pridūrė JAV lyderis. – Michailas Gorbačiovas buvo žmogus, turėjęs nepaprastą viziją.“

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pareiškusi užuojautą dėl M. Gorbačiovo mirties, pavadino jį „patikimu ir gerbiamu lyderiu“.

„Jis suvaidino kertinį vaidmenį pabaigiant Šaltąjį karą ir sugriaunant geležinę uždangą. Tai atvėrė kelią laisvai Europai. Šio palikimo mes nepamiršime“, – tviteryje parašė ji.

V. Putinas pareiškė užuojautą 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė gilią užuojautą dėl paskutinio Sovietų Sąjungos lyderio mirties, pranešė jo atstovas spaudai.

„Prezidentas Putinas reiškia gilią užuojautą dėl M. Gorbačiovo mirties. Ryte jis išsiųs užuojautos telegramą jo šeimai ir draugams“, – Rusijos naujienų agentūroms trečiadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Pastarąjį dvidešimtmetį M. Gorbačiovas praleido politiniame užribyje, bet vis paragindavo JAV ir Rusiją gerinti santykius po 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir šiemet vasarį pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje.

Paskutiniuosius gyvenimo metus jis gyveno tarp ligoninės ir namų, sunkiai sirgo, buvo karantinavęsis dėl baimės susirgti koronavirusu.

V. Landsbergis apie M. Gorbačiovą: jis buvo tik sistemos sraigtelis, ne asmenybė

Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas buvo tik „sistemos sraigtelis ir aktorius“, negalėjęs veikti savarankiškai, sako pirmasis Lietuvos vadovas po atkurtos nepriklausomybės Vytautas Landsbergis.

„Numirė kalinys. Tai apie Michailą Gorbačiovą. Jam taip ir nebuvo leista nei pačiam galvoti, nei savo mintimis kalbėti, – savo „Facebook“ paskyroje paskelbus apie M. Gorbačiovo mirtį trečiadienį rašė V. Landsbergis. – Net sausio 13-osios naktį, kai kažkas jame krustelejo, ir pats liepė parengti pasisakymą Vilniuje – jeigu skristų, – iš ryto jau jam buvo jo viršininkų pasakyta, kaip turi elgtis, kaip meluoti“.

„Taip ir liko tik sraigteliu, aktorium, ne asmenybe. Gaila žmogaus, nepajėgusio tapti oriu žmogum. Neadekvatumas užimamai padėčiai. Arba – kalinio padėtis. Gyveno ir mirė zonoje“, – tvirtino jis.

V. Landsbergis, visuomet laikęs SSRS lyderį atsakingu už Sausio 13-osios įvykius, ragino Lietuvą iškelti bylą jo atžvilgiu.

Vokietija dėkinga M. Gorbačiovui už galimybę vėl susivienyti

Vokietijos prezidentas trečiadienį padėkojo paskutiniam Sovietų Sąjungos lyderiui, apie kurio mirtį buvo pranešta ankstesnę dieną, už jo vaidmenį vėl suvienijant Vokietiją 1990 metais, baigiantis Šaltajam karui.

„Vokietija lieka susaistyta dėkingumo jam už jo lemiamą indėlį Vokietijos vienybei, pagarbos jo drąsai atverti kelią į demokratiją ir statyti tiltus tarp Rytų ir Vakarų, taip pat prisiminimo apie jo didžią taikių Europos namų viziją“, – sakoma prezidento Franko-Walterio Steinmeierio pranešime.

Tačiau jis pridūrė: „Šiandien ši svajonė virtusi griuvėsiais, sunaikinta Rusijos brutalaus puolimo prieš Ukrainą.“

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas taip pat atidavė pagarbą M. Gorbačiovui už jo vaidmenį suvienijant Vokietiją, bet pripažino, kad velionio pastangos užtikrinti tvarią demokratiją Rusijoje „žlugo“.

„Demokratiniams judėjimams Vidurio ir Rytų Europoje buvo naudingas faktas, kad jis tuo metu buvo valdžioje Rusijoje“, – sakė Vokietijos vyriausybės vadovas.

Vis dėlto M. Gorbačiovas „mirė tokiu laiku, kai demokratija Rusijoje žlugo“.

Rusijos Nobelio premijos laureatas D. Muratovas giria M. Gorbačiovą

Praėjusių metų Nobelio taikos premijos laureatas rusų žurnalistas Dmitrijus Muratovas antradienį mirusį Michailą Gorbačiovą pavadino žmogumi, kuris taiką vertino labiau nei asmeninę valdžią.

Pasak nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja gazeta“ vyriausiojo redaktoriaus D. Muratovo, M. Gorbačiovas „labiau mylėjo moterį nei savo darbą, žmogaus teises iškėlė aukščiau už valstybę ir taikų dangų vertino labiau nei asmeninę valdžią“.

„Jis niekino karą. Jis niekino realpolitik. Jis buvo įsitikinęs, kad laikas spręsti pasaulio tvarkos klausimus jėga jau praėjo“, – rašė D. Muratovas.

„Jis padovanojo šaliai ir pasauliui neįtikėtiną dovaną – trisdešimt taikos metų. Be pasaulinio ir branduolinio karo grėsmės. Kas kitas galėtų tai padaryti“, – pridūrė jis.

„Novaja gazeta“, kurio vienu iš įkūrėjų 1993 metais tapo M. Gorbačiovas, yra vienintelis likęs pagrindinės srovės leidinys, kritikuojantis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo politiką šalyje bei už jos ribų.

„Novaja gazeta“ kovą buvo priversta sustabdyti savo veiklą Rusijoje, kai po Kremliaus pajėgų įsiveržimo Ukrainą objektyvioms žiniasklaidos priemonėms buvo nustatytos neįgyvendinamos sąlygos darbui tęsti. 

G. Nausėda: M. Gorbačiovas atliko kalėjimo prižiūrėtojo vaidmenį

Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas atliko „kalėjimo prižiūrėtojo“ vaidmenį, o iš šio kalėjimo buvusios bloko šalys išsivadavo be jo pagalbos, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Mano nuomone, jis atliko vaidmenį kalėjimo prižiūrėtojo, nusprendusio pradėti tam tikras dalines reformas kalėjime: perdažyti fasadą, suteikti kaliniams galimybę skaityti laikraščius, ilgiau laikyti įjungtą elektros lemputę ir panašiai“, – komentare BNS trečiadienį teigė G. Nausėda.

„Bet tai buvo tik tokio pobūdžio reforma – tuo tarpu kaliniai norėjo išsiveržti į laisvę. Jie tai ir padarė, bet padarė prieš Michailo Gorbačiovo valią. Taigi, jis pradėjo reformas, kurių vėliau nebegalėjo suvaldyti“, – tvirtino šalies vadovas.

Vakarų lyderiams trečiadienį reiškiant užuojautą dėl paskutiniojo Sovietų Sąjungos vadovo mirties, G. Nausėda taip pat pabrėžė, jog M. Gorbačiovas „didžiausia klaida“ įvardijo Sovietų Sąjungos žlugimą, taip stojęs į vieną gretą su dabartinės Rusijos, jau pusmetį vykdančios karą prieš Ukrainą, vadovais.

„Pasakymas, kad ir jo požiūriu didžiausia klaida ir bėda buvo tai, kad Sovietų Sąjunga iširo, mano akyse pastato jį šalia (Rusijos prezidento) Vladimiro Putino. Todėl aš tikrai negalėčiau jo vertinti kaip reformatoriaus, kuriam mes turėtume atiduoti didžiausią pagarbą“, – akcentavo G. Nausėda.

Anot jo, būtent M. Gorbačiovas dėl savo vadinamosios reformų politikos ir tam tikrų iliuzijų sudarymo „apie neva kitokį Sovietų Sąjungos“ veidą lėmė tai, kad Vakarai ilgą laiką tęsė bendradarbiavimo ir partnerystės su Rusiją politiką, „kuri vėliau išsiliejo į „Nord Stream 1“, „Nord Stream 2“ projektus.

„O dabar tenka labai brangiai mokėti už tas iliuzijas, kurias Vakarai puoselėjo 20, 30 ar net dar daugiau metų. M. Gorbačiovo vaidmens vertinimas priklauso nuo to, kas vertina. Šalys, kurios nebuvo tame kalėjime, matė fasadą, kurį Sovietų Sąjunga mėgino perdažyti – o mes, būdami kalėjime, matėme jį iš vidaus“, – sakė jis.

A. Navalnas giria M. Gorbačiovą už taikų pasitraukimą iš valdžios

Įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį gyrė paskutinį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą, kuris mirė sulaukęs 91 metų, už taikų pasitraukimą iš valdžios.

„Jis paliko valdžią taikiai ir savanoriškai, gerbdamas savo rinkėjų valią. Jau vien tai yra didelis žygdarbis pagal buvusios SSRS standartus“, – sakoma A. Navalno paskyroje paskelbtame pranešime socialiniame tinkle „Twitter“.

Mirus M. Gorbačiovui, teismas spręs dėl jo teisių perėmėjo Vilniuje iškeltoje byloje

Maskvoje antradienį mirus paskutiniam Sovietų Sąjungos lyderiui Michailui Gorbačiovui, Vilniaus teismas spręs dėl jo teisių perėmėjo civilinėje byloje dėl atsakomybės už Sausio 13-ąją.

„Bus sprendžiama pagal Civilinio proceso kodekso 48 straipsnį, dėl teisių perėmimo“, – BNS trečiadienį sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Aurimas Žukauskas.

Šis straipsnis numato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, viena iš tokių priežasčių yra fizinio asmens mirtis, teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

„Jei teisių perėmimas negalimas, tokiu atveju byla nutraukiama“, – BNS teigė teismo atstovas. 

Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Paprastai teisių perėmėjais Lietuvoje tampa mirusioji giminaičiai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas gegužę Rusijos užsienio reikalų ministerijai išsiuntė minimo civilinio ieškinio dokumentus, kad jie būtų perduoti M. Gorbačiovui.

„Apie dokumentų įteikimą duomenų nėra“, – BNS sakė teismo atstovas A. Žukauskas.

Sausio įvykių aukų artimieji teigia, kad M. Gorbačiovo vaidmuo jų metu Lietuvoje taip ir liko neįvertintas ir tinkamai neištirtas.

Prokuratūra atsisakydavo suteikti M. Gorbačiovui specialiojo liudytojo statusą baudžiamojoje Sausio 13-osios byloje.

2017 metais Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs Sausio 13-osios bylą, išsiuntė šaukimą M. Gorbačiovui apklausti jį byloje kaip specialųjį liudytoją, tačiau Rusija atsisakė jį įteikti.