ES siekia įgaliojimų, apsunkinančių galimybes apeiti sankcijas

„Kol Rusijos agresija Ukrainoje tęsiasi, svarbiausia, kad ES ribojamosios priemonės būtų visiškai įgyvendinamos, o šių priemonių pažeidinėjimas negalėtų atsipirkti. Šiandienos pasiūlymais siekiama užtikrinti, kad ribojamąsias priemones pažeidusių asmenų ir subjektų turtas ateityje galėtų būti veiksmingai konfiskuojamas“, – sakoma Europos Komisijos (EK) pareiškime.

27 ES valstybės narės ekonomines sankcijas taiko labai skirtingai, todėl atsirado tam tikrų reguliavimo neatitikimų, sudarančių sąlygas asmenims, sulaukusiems sankcijų, išvengti jų poveikio.

„ES sankcijų pažeidimas yra sunkus nusikaltimas ir turi sukelti rimtų pasekmių. Kad tai būtų įtvirtinta, reikia bendrų taisyklių ES mastu“, – nurodė EK pirmininko pavaduotoja Vera Jourova.

Trūksta nuoseklumo 

Pasak pagrindinės ES vykdomosios valdžios struktūros, sankcijas saisto 40 teisinių režimų, labai skirtingai interpretuojančių sankcijų apėjimą – nuo sunkaus nusikaltimo iki paprasto administracinio nusižengimo.

„Nenuoseklus ribojamųjų priemonių taikymas kenkia ES gebėjimui kalbėti vienu balsu“, – pabrėžiama EK pareiškime.

Šiuo tikslu EK pasiūlė sankcijų pažeidimus įtraukti į ES nusikaltimų sąrašą. Toks žingsnis leistų valstybėms narėms sukurti bendrą taikymo standartą bei suderinti nuobaudas.

Kai dėl to būtų susitarta, Bendrija tiksliau apibrėžtų, kokie veiksmai tolygūs sankcijos pažeidimui. Tokiu atveju būtų lengviau patraukti baudžiamojon atsakomybėn pažeidėjus visoje Europoje, o teisėsaugos institucijos galėtų veiksmingiau bendradarbiauti.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ES paskelbė penkis sankcijų paketus ir šiuo metu derasi dėl šeštojo, kuris turėtų apimti draudimą importuoti rusišką naftą.

Kone daugiausiai diskusijų pakurstė naujausių siūlymų aspektas, numatantis galimybę iš sankcijomis nubaustų asmenų atimti turtą – ne tik jį areštuoti, kaip leidžia dabartinė tvarka.

Atsakydamos į atitinkamą Kyjivą raginimą, kai kurios ES valstybės narės nori, kad pajamos iš šio turto padėtų padengti didžiules karo nuniokotos Ukrainos atstatymo išlaidas.

Tačiau kitos ES narės, įskaitant Vokietiją, nerimauja, kad tokia priemonė galėtų pažeisti tarptautinius ir nacionalinius įstatymus, ribojančius valdžios galimybes nusavinti privačią nuosavybę.

Europos Komisijos siūlymai turėtų būti aptarti per neeilinį ES viršūnių susitikimą, vyksiantį pirmadienį Briuselyje.

Remiantis susitikimo išvadų projektu, su kuriuo trečiadienį susipažino naujienų agentūra AFP, vadovai pritartų, kad „būtų aktyviai nagrinėjamos kitos su tarptautine teise suderinamos galimybės, įskaitant variantus, nukreiptus į įšaldyto Rusijos turto panaudojimą Ukrainos atstatymui paremti“.