NATO nemato būtinybės didinti branduolinių pajėgų parengties

Naujas antras skyrius.

Jis su naujienų agentūra „The Associated Press“ kalbėjosi po susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda Lasko oro pajėgų bazėje centrinėje Lenkijoje, kur dislokuoti NATO narių Lenkijos ir JAV naikintuvai F–15 ir F–16.

„Visada darysime viską, kad apgintume ir apsaugotume savo sąjungininkus, bet nemanome, kad dabar reikia keisti NATO branduolinių pajėgų parengties lygį, – sakė J. Stoltenbergas.

Pirmadienį Rusija pranešė apie savo sausumos, oro ir jūrų branduolinių pajėgų parengties padidinimą vykdant prezidento Vladimiro Putino įsakymą.

Nors NATO aljansas branduolinio ginklo neturi, tačiau jam priklauso trys branduolinės valstybės – JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija.

„Tvirtai tikime, kad Rusijos požiūris į branduolinius ginklus yra neapgalvotas ir neatsakingas“, – sakė J. Stoltenbergas.

NATO vadovas pabrėžė, kad Rusija pasirašė daugybę susitarimų, sutikdama, kad branduolinis karas negali būti laimėtas ir neturi įvykti.

JAV neseniai sustiprino NATO rytinį flangą, į Lenkiją ir Rumuniją perkėlusios apie 5.000 papildomų karių. Abi šios šalys turi sieną su Ukraina, kuri NATO nepriklauso. 

Antradienį Prancūzija taip pat išsiuntė karių į Rumuniją, stiprindama regiono gynybą, nurodė J. Stoltenbergas.

NATO ketina aptarti tolesnį savo gynybos pajėgumų didinimą kitame viršūnių susitikime birželį Madride.

 „NATO pareiga yra užtikrinti, kad nesulauktume tokios įvykių raidos, kai konfliktas Ukrainoje tampa nevaldomas ir perauga į visavertę NATO ir Rusijos konfrontaciją Europoje“, – perspėjo J. Stoltenbergas.

Pasak jo, Aljanso vadai tikina „galintys ir toliau išvengti konflikto su Rusija“.

Penktadienį neeilinis posėdis

NATO užsienio reikalų ministrai penktadienį Briuselyje rengia neeilinį posėdį dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, sakoma Aljanso pranešime.

NATO pirmą kartą istorijoje aktyvavo savo greitojo reagavimo pajėgas, kad jos prisidėtų prie tūkstančių karių, kuriuos sąjungininkai jau išsiuntė į rytines gynybinio bloko nares.

Aljansas sulaukia raginimų padėti užtikrinti neskraidymo zoną virš Ukrainos, Rusijos aviacijai pradėjus smūgiuoti į civilius taikinius Ukrainoje.

Šią idėją NATO atmeta teigdamas, kad tokie jo veiksmai galėtų priversti iki branduolinio konflikto su Maskva.

„Turime pripažinti realybę, kad tai apimtų ir Rusijos lėktuvų numušinėjimą. Tai labai, labai didelis žingsnis, kurio tiesiog nėra nė vienos NATO šalies darbotvarkėje“, – antradienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, vykdamas į Estiją kartu su NATO vadovu J. Stoltenbergu.