Rusijos parlamentas ragina V. Putiną pripažinti separatistinių Ukrainos darinių nepriklausomybę
Papildyta skirsniu „Prancūzija: pripažinimas prilygtų „užpuolimui be ginklų“
Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad įstatymų leidėjai nusprendė paraginti valstybės vadovą pripažinti apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ „suvereniomis ir nepriklausomomis valstybėmis“.
„Kijevas nesilaiko Minsko susitarimų“, – susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ pranešė V. Volodinas, paminėdamas taikos susitarimą, kuriam tarpininkavo Vakarai.
„Donbase gyvenantiems mūsų piliečiams ir tėvynainiams reikia pagalbos ir paramos“, – sakė jis apie Rytų Ukrainą, kur ukrainiečių pajėgos nuo 2014 metų kovoja su prorusiškais separatistais. Per konfliktą jau žuvo daugiau kaip 14.000 žmonių.
Rusija yra išdavusi pasus šimtams tūkstančių žmonių separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose.
Ukrainos separatistų kontroliuojamų teritorijų pripažinimas nepriklausomomis valstybėmis būtų Vakarų remiamų susitarimų pažeidimas.
Kalbėdamas prieš pat balsavimą V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas nesakė, ar Kremlius tam pritartų.
„Negaliu atsakyti į šį klausimą. Žinote, kad šiuo klausimu oficialus sprendimas nepriimtas, nėra jokių oficialių diskusijų“, – sakė D. Peskovas, bet pridūrė: „Žmonių atstovai atspindi žmonių nuomonę. Mes į tai žiūrime supratingai.“
Minsko susitarimų pabaiga
Tuo metu ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba įspėjo, kad jei Maskva imsis veiksmų pripažinti separatistų kontroliuojamas Ukrainos teritorijas, „Rusija de facto ir de jure pasitrauks iš Minsko susitarimų su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“.
„Mes jau perspėjome savo partneres dėl šios pozicijos“, – sakė D. Kuleba, kalbėdamas prieš Rusijos parlamento balsavimą.
Rusijos sprendimas pripažinti Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę reikštų sąmoningą pasitraukimą iš Minsko susitarimų ir suduotų rimtą smūgį pastangoms politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis sureguliuoti konfliktą, paskelbė Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.
„Dėl Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos priimto nutarimo kreiptis į RF prezidentą su prašymu pripažinti vadinamąsias LDLR pareiškiame, kad Ukrainos pozicija lieka nepakitusi: Rusijos pripažinimas reikš sąmoningą pasitraukimą iš Minsko susitarimų“, – antradienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė O. Nikolenka, paminėdamas Ukrainos prorusiškų separatistų paskelbtas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“.
Pasak ukrainiečių ministerijos atstovo, toks žingsnis reikš rimtą smūgį pastangoms politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis sureguliuoti ginkluotą konfliktą Rytų Ukrainoje.
„LDLR pripažinimas neturės jokių teisinių pasekmių. Tačiau Rusijos prezidento parama Valstybės Dūmos nutarimui sukels daug didesnių niokojamų pasekmių tarptautinei teisėtvarkai ir pasaulinei saugumo architektūrai“, – pareiškė O. Nikolenka.
Pasak jo, Rusija turi pasirinkti: „arba eiti deeskalacijos ir diplomatinio dialogo keliu, arba patirti ryžtingą, konsoliduotą tarptautinės bendrijos atsaką“.
„Raginame Maskvą užimti konstruktyvią poziciją, kad būtų pasiekta pažangos esamais derybų formatais. Priešingu atveju Rusijai teks visa atsakomybė už Minsko susitarimų ir ginkluoto konflikto taikaus sureguliavimo proceso žlugimą“, – pridūrė atstovas.
Prancūzija: pripažinimas prilygtų „užpuolimui be ginklų“
Prancūzija antradienį pareiškė, kad bet koks Rusijos sprendimas pripažinti du Ukrainos separatistų įkurtus darinius prilygtų atakai prieš šios šalies suverenitetą, nors ir nenaudojant ginklų.
„Tai būtų visiškai nepriimtina padėtis, reiškianti užpuolimą be ginklų ir Ukrainos vienybės bei vientisumo ardymą“, – sakė užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas, kai Rusijos parlamentas paprašė prezidento Vladimiro Putino pripažinti separatistų įkurtas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“.
„Tai būtų puolimas prieš Ukrainos suverenitetą“, – ministras sakė Prancūzijos parlamentui.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį per vizitą Maskvoje sakė, kad Rusijos sprendimas pripažinti Ukrainos separatistų darinius būtų Minsko susitarimų pažeidimas ir politinė katastrofa.
„Jei parlamentas priims tai, kas buvo pasiūlyta, ir (pasiūlymas) taps realybe, tai bus Minsko susitarimų pažeidimas, tai reikš, kad procesas nutrūks, tai bus politinė katastrofa“, – sakė O. Scholzas spaudos konferencijoje po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Europos Sąjunga antradienį irgi pasmerkė tokį Rusijos įstatymų leidėjų sprendimą.
„ES griežtai smerkia Rusijos Valstybės Dūmos sprendimą paraginti prezidentą Putiną pripažinti vyriausybės nekontroliuojamas Ukrainos Donecko ir Luhansko sritis nepriklausomais subjektais“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Toks pripažinimas būtų akivaizdus Minsko susitarimų pažeidimas“, – sakė jis.
Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat perspėjo nepripažinti minėtų dviejų separatistinių teritorijų.
VERSLO TRIBŪNA
Nuo 2026 metų įsigaliosiantys Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) pakeitimai lemia, kad vis daugiau gyventojų ieško galimybių minimizuoti mokamus mokesčius, nepažeidžiant Lietuvoje galiojančių mokesčių įstatymų reikalavimų. Tai ypač aktualu gyventojams, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą ir gaunantiems iš šios veiklos ženklias pajamas. Nuo 2026 m. mokestiniu laikotarpiu gautos individualios veiklos pajamos ne tik bus apmokestintos 5 proc. punktais didesniu gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifu (minimalus tarifas didėja nuo 15 iki 20 proc.), tačiau, priklausomai nuo gautų pajamų dydžio, jos bus apmokestintos taikant progresinius pajamų mokesčio tarifus: 25 proc., jeigu metinės pajamos viršys 82 962 Eur, 32 proc. – metinėms pajamoms viršijus 138 270 Eur.
Kauno „Žalgiris“ prisijungė prie pasaulinių sporto komandų, išleidusių savo vardo mokėjimo korteles, klubo. „Manchester United“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“, Bostono „Celtics“ – tai sporto pasaulio vardai, kuriems nereikia papildomo pristatymo. Tai ne tik sporto klubai, bet ir galingi prekių ženklai, kurie savo sirgaliams siūlo daugiau nei tik rungtynes – jie atvėrė duris į finansų pasaulį, pristatydami mokėjimo korteles su klubo atributika.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Vilniuje miesto gyvenimo centre „Europoje“ atsinaujinęs „Lemon Gym“ kelia čia besikuriančio sporto, grožio ir sveikatingumo „hubo“ kartelę dar aukščiau. Sporto klubų tinklas modernizuoja esamus klubus, atveria naujus ir siūlo paslaugas, kurių iki šiol sporto klubų narystėse nebuvo. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – atnaujintas ir dar didesnis „Lemon Gym“ klubas „Europoje“. Per paskutinius kelerius metus į klubo atnaujinimą, praplėtimą, naujų paslaugų įvedimą buvo investuota beveik 400 tūkstančių eurų.
„Jeigu tai atsitiks, tai vėl bus akivaizdus Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto pažeidimas“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
„Nėra abejonių, kad Doneckas ir Luhanskas yra Ukrainos su tarptautiniu mastu pripažįstamomis sienomis dalis. Taigi, toks pripažinimas būtų tarptautinės teisės pažeidimas“, – nurodė jis.
Rusijos Valstybės Dūmos raginimas pasigirdo vykstant intensyvioms diplomatinėms pastangoms, kad būtų išvengta Rusijos invazijos į savo provakarietišką kaimynę. Maskvai prie Ukrainos sutelkus daugiau kaip 100.000 karių, buvo nuogąstaujama, kad invazija gali įvykti jau šią savaitę.
REKOMENDUOJAME
