O. Scholzas po susitikimo su V. Putinu: saugumas Europoje neįmanomas nedalyvaujant Rusijai
Papildymai – visame tekste
„Vokiečiams ir visiems europiečiams visiškai aišku, kad stabilaus saugumo negalima kurti prieš Rusiją – (jį galima užtikrinti) tik su Rusija“, – sakė O. Scholzas spaudos konferencijoje, surengtoje kartu su V. Putinu.
„Todėl turi būti galimybė surasti sprendimą; kad ir kokia sudėtinga būtų dabartinė situacija, aš nepasirengęs apibūdinti jos kaip beviltiškos“, – nurodė Vokietijos kancleris.
„Mano kartai karas Europoje tapo neįsivaizduojamas. Mums reikia padaryti, kad taip ir liktų. Mūsų, kaip valstybių ir vyriausybių vadovų, pareiga – užkirsti kelią karinės eskalacijos Europoje atsiradimui“, – pridūrė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „per mūsų derybas pasakojo apie savo konsultacijas su užsienio reikalų ministru ir gynybos ministru“, sakė O. Scholzas.
„Aš su tuo sutinku – diplomatinės galimybės dar neišnaudotos, dabar reikia kalbėti apie ryžtingą ir drąsų darbą siekiant taikiai išspręsti šią krizę“, – sakė kancleris spaudos konferencijoje.
O. Scholzas geru ženklu pavadino tai, kad kai kurie Rusijos pajėgų daliniai, kaip teigia pati Maskva, atitraukiami nuo Ukrainos sienų. „Tikimės, kad ši tendencija tęsis. Mes pasirengę drauge su mūsų partnerėmis ir sąjungininkėmis Europos Sąjungoje, NATO ir Rusija kalbėti apie abipusio, tiksliau, bendro saugumo konkrečius stiprinimo žingsnius“, – sakė jis.
Vokietijos kancleris atkreipė dėmesį, kad Aljansas jau pasiūlė konkrečias derybas per Rusijos ir NATO susitikimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO).
Šiais metais ESBO pirmininkaujanti Lenkija „pradėjo naują dialogo procesą aukščiausiu lygiu“, sakė O. Scholzas ir pridūrė: „Dialogas vyks tarpusavio supratimo ir principų, kuriuos drauge suderinome ESBO, abipusio pripažinimo dvasia.“
Ukrainos stojimo į NATO klausimą „nori išspręsti dabar“
Tuo metu V. Putinas sakė pasiruošęs tęsti darbą su Vakarais dėl saugumo klausimų, kad būtų deeskaluota įtampa dėl Ukrainos.
„Esame pasiruošę toliau dirbti kartu. Esame pasiruošę eiti derybų keliu“, – kalbėjo V. Putinas po derybų su O. Scholzu.
Kartu V. Putinas pareiškė, kad Rusija nori išspręsti Ukrainos stojimo į NATO klausimą dabar, vykstant derybų procesui, o pažadas artimiausiais metais jos nepriimti Rusijos netenkina.
„Jūs pasakėte nuostabią frazę: „Kalbama, kad artimiausiais metais Ukrainos nebus NATO“. Ką reiškia „kalbama“? Mes turime suprasti, ką reiškia „kalbama“ tarptautiniuose santykiuose. Mums jau 30 metų kalba, kad NATO plėtros nebus visai arba ji nė dienos nesiplės link Rusijos sienų, o šiandien matome NATO infrastruktūrą prie pat savo namų“, – sakė V. Putinas.
Jis taip pat priminė, kad aptarinėjami Ukrainos stojimo į NATO klausimai.
„Kalbama, kaip jūs sakėte, kad rytoj to nebus. O kada? Poryt? Ką tai mums keičia istorinėje perspektyvoje? Visiškai nieko“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.
„Rusija girdi, kad Ukraina šiandien nepasirengusi stoti į NATO – mes žinome šią tezę. Ir čia pat sako, kad jos nepriims rytoj, o priims, kai ją tam paruoš. Bet mums tai jau gali būti vėlu. Todėl norime šį klausimą išspręsti šiandien, tiesiog dabar, artimiausiu metu, vykstant derybų procesui, taikiomis priemonėmis“, – sakė V. Putinas.
Remdamasi šia teze Rusija labai tikisi, kad partneriai išgirs jos susirūpinimą ir į jį rimtai atsižvelgs, pridūrė Putinas.
O. Scholzas: Ukrainos separatistų darinių pripažinimas būtų katastrofa
Vokietijos kancleris antradienį per vizitą Maskvoje taip pat pažymėjo, kad Rusijos sprendimas pripažinti Ukrainos separatistų darinius būtų Minsko susitarimų pažeidimas ir politinė katastrofa.
„Jei parlamentas priims tai, kas buvo pasiūlyta, ir (pasiūlymas) taps realybe, tai bus Minsko susitarimų pažeidimas, tai reikš, kad procesas nutrūks, tai bus politinė katastrofa“, – sakė O. Scholzas.
Vokietijos kancleris taip pakomentavo Rusijos Valstybės Dūmos anksčiau antradienį balsavimu priimtą sprendimą paraginti prezidentą V. Putiną pripažinti Ukrainos separatistinių darinių – apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ – nepriklausomybę.
Prie to paties stalo
V. Putino ir O. Scholzo derybos Maskvoje – naujausias intensyvios pastarųjų savaičių diplomatijos bandymas sumažinti įtampą dėl Ukrainos.
O. Scholzas antradienį per vizitą Maskvoje atsisakė Kremliuje atlikti COVID-19 testą ir pageidavo, kad tepinėlį jam paimtų vienas iš Berlyno medikų, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Vokietijos vyriausybėje.
VERSLO TRIBŪNA
Nuo 2026 metų įsigaliosiantys Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) pakeitimai lemia, kad vis daugiau gyventojų ieško galimybių minimizuoti mokamus mokesčius, nepažeidžiant Lietuvoje galiojančių mokesčių įstatymų reikalavimų. Tai ypač aktualu gyventojams, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą ir gaunantiems iš šios veiklos ženklias pajamas. Nuo 2026 m. mokestiniu laikotarpiu gautos individualios veiklos pajamos ne tik bus apmokestintos 5 proc. punktais didesniu gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifu (minimalus tarifas didėja nuo 15 iki 20 proc.), tačiau, priklausomai nuo gautų pajamų dydžio, jos bus apmokestintos taikant progresinius pajamų mokesčio tarifus: 25 proc., jeigu metinės pajamos viršys 82 962 Eur, 32 proc. – metinėms pajamoms viršijus 138 270 Eur.
Kauno „Žalgiris“ prisijungė prie pasaulinių sporto komandų, išleidusių savo vardo mokėjimo korteles, klubo. „Manchester United“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“, Bostono „Celtics“ – tai sporto pasaulio vardai, kuriems nereikia papildomo pristatymo. Tai ne tik sporto klubai, bet ir galingi prekių ženklai, kurie savo sirgaliams siūlo daugiau nei tik rungtynes – jie atvėrė duris į finansų pasaulį, pristatydami mokėjimo korteles su klubo atributika.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Vilniuje miesto gyvenimo centre „Europoje“ atsinaujinęs „Lemon Gym“ kelia čia besikuriančio sporto, grožio ir sveikatingumo „hubo“ kartelę dar aukščiau. Sporto klubų tinklas modernizuoja esamus klubus, atveria naujus ir siūlo paslaugas, kurių iki šiol sporto klubų narystėse nebuvo. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – atnaujintas ir dar didesnis „Lemon Gym“ klubas „Europoje“. Per paskutinius kelerius metus į klubo atnaujinimą, praplėtimą, naujų paslaugų įvedimą buvo investuota beveik 400 tūkstančių eurų.
Į Maskvą atvykusiam O. Scholzui „testą atliko Vokietijos ambasados gydytojas“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Visi Vokietijos delegacijos nariai per keturias dienas iki išvykimo turėjo atlikti po tris polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testus.
Dienraštis „Bild“ pranešė, jog Maskva sutiko padaryti išimtį su sąlyga, kad PGR testas bus atliktas O. Scholzo vyriausybiniame lėktuve prižiūrint rusų gydytojui.
Anksčiau analogiškai pasielgė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kai praėjusią savaitę buvo atvykęs derybų į Rusiją. Dėl to per derybas Kremliuje su Vladimiru Putinu jis buvo pasodintas prie itin ilgo stalo.
O. Scholzas antradienį per susitikimą su V. Putinu buvo pasodintas prie to paties stalo.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sprendimą pasodinti E. Macroną prie itin ilgo stalo aiškino Prancūzijos vadovo atsisakymu leisti Kremliaus medikams atlikti jam COVID-19 testą.
„Tai susiję su faktu, jog kai kas laikosi savų taisyklių, jie nebendradarbiauja su priimančiąja šalimi“, – tąsyk kalbėjo jis. E. Macronas atsisakė rusų PGR testo baiminantis, kad Rusija gali taip surinkti jo DNR.
Lankėsi ir Kijeve
Prieš kelionę į Maskvą Vokietijos kancleris pirmadienį apsilankė Kijeve, kur pažadėjo, kad Berlynas ir jo Vakarų sąjungininkai toliau rems Ukrainos saugumą bei nepriklausomybę. Jis taip pat paragino Rusiją priimti pasiūlymus dėl dialogo.
Vokietija atlieka pagrindinės tarpininkės vaidmenį bandant išspręsti konfliktą tarp Kijevo ir Maskvos remiamų separatistų Ukrainos rytuose, jau pareikalavusį daugiau kaip 14.000 gyvybių.
Tačiau glaudūs Berlyno verslo ryšiai su Maskva ir didelė priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų importo kelia nuolatinį susirūpinimą provakarietiškiems Kijevo lyderiams ir J. Bideno komandai.
O. Scholzas susilaiko nuo nedviprasmiško pritarimo J. Bideno pažadui padaryti galą kontroversiškam dujotiekio „Nord Stream 2“ projektui.
Laukiant, kol diplomatija duos rezultatų, palei fronto liniją Rytų Ukrainoje, skiriančią Kijevo ir prorusiškų separatistų kontroliuojamas teritorijas, gyvenantys vaikai iš socialiai remtinų šeimų, globojami bažnyčios grupių, padeda rengtis karui.
„Kasame apkasus, kad ukrainiečių kariai galėtų greitai į juos įšokti ir gintis, jei rusai pultų“, – naujienų agentūrai AFP sakė 15-metis Mychailo Anopa.
Maskviečiai nelinkę kariauti.
„Žmonės Vakaruose nesupranta, kad esame viena tauta“, – AFP sakė 65 metų pensininkas Pavelas Kulešovas, turėdamas galvoje rusus ir ukrainiečius.
„Niekas nenori pilietinio karo“, – pridūrė jis.
Vis daugiau Vakarų šalių atšaukia darbuotojus iš savo ambasadų Kijeve ir ragina savo piliečius nedelsiant išvykti iš Ukrainos. Tuo metu Vašingtonas perkėlė savo ambasadą iš iš Kijevo į vakarinį Lvivo miestą.
Ragina atitraukti karius
„Padėtis yra itin pavojinga ir bet kurią akimirką gali paaštrėti“, – sakoma Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock pareiškime, paskelbtame prieš abiejų lyderių derybas Maskvoje.
„Atsakomybė už deeskalaciją neabejotinai tenka Rusijai: savo karius turi išvesti Maskva“, – pridūrė A. Baerbock.
„ES ir NATO vieningai palaiko Ukrainą“, – sakė ji ir pridūrė, kad „turime išnaudoti visas dialogo galimybes, kad pasiektume taikų sprendimą“.
O. Scholzo derybos su V. Putinu yra naujausias intensyvios pastarųjų savaičių diplomatijos bandymas įtikinti Rusijos prezidentą nepulti kaimyninės Ukrainos.
Vakarų lyderiai Rusijos pajėgų sutelkimą pasienyje su Ukraina laiko didžiausia grėsme žemyno saugumui nuo Šaltojo karo laikų ir parengė griežtų ekonominių sankcijų paketą tam atvejui, jei Maskva užpultų kaimynę.
Neatmeta deeskalacijos
Nors Vakarų žvalgybos pareigūnai įspėjo, kad įsiveržimas gali prasidėti trečiadienį, V. Putino ir jo užsienio reikalų bei gynybos ministrų komentarai rodytų, kad deeskalacija dar įmanoma.
Per kruopščiai surežisuotą pirmadienio susitikimą su V. Putinu Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas pareiškė, kad „visada yra galimybė“ pasiekti susitarimą su Vakarais dėl Ukrainos.
Ministras V. Putinui sakė, kad pokalbiai su lyderiais Europos sostinėse ir Vašingtone parodė, jog esama galimybių tęsti derybas su Vakarais.
„Mūsų galimybės dar toli gražu neišsemtos. Jos (derybos) tikrai neturėtų tęstis amžinai, bet aš siūlyčiau jas tęsti ir intensyvinti“, – sakė S. Lavrovas.
V. Putinas į tai atsakė: „Puiku“.
Rusijos lyderis ir jo aukščiausio rango patarėjai atkakliai tvirtina, kad dabartinė krizė kilo, nes Jungtinės Valstijos ir Vakarų Europa ignoruoja teisėtus Maskvos nuogąstavimus dėl saugumo.
Rusija neigia planuojanti pulti Ukrainą. Ji jau kontroliuoja Krymą, kurį atplėšė nuo Ukrainos 2014 metais, taip pat remia prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose esančiame Donbase.
Kremlius reikalauja iš NATO garantijų, kad Ukrainai ir kitoms buvusioms sovietinėms šalims nebus leista prisijungti prie Aljanso. Jis taip pat siekia, kad NATO pasitrauktų iš Rytų Europos valstybių, jau esančių Aljanso narėmis. Tai faktiškai reikštų Europos padalijimą į įtakos zonas. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje kategoriškai atmeta tokius reikalavimus.
