Naujas karinis poligonas bus steigiamas Šalčininkų rajone, Rūdninkuose
Dėl to, kad naujasis karinis poligonas turėtų rastis Rūdninkuose, pirmadienio posėdyje nusprendė prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama aukščiausius šalies pareigūnus vienijanti Valstybės gynimo taryba (VGT).
Pirmiausia vertins poveikį aplinkai
Artimiausiu metu bus pradėtas Rūdninkų teritorijos poveikio aplinkai vertinimas, kuris, atsižvelgiant į tai, kad ten yra ir draustinių, gali užtrukti iki pusantrų-dviejų metų.
Preliminariais skaičiavimais, naujo karinio 150 kv. km ploto poligono su multifunkcine šaudykla įrengimas ir išlaikymas per dešimtmetį gali kainuoti kelis šimtus milijonų eurų.
Bet krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį po VGT posėdžio tikino, kad tikslesnės investicinės sumos paaiškės gerokai vėliau, kai bus atlikti visi vertinimai ir studijos, priimti visi teisiniai sprendimai: „Šalčininkų meras dar prieš VGT posėdį buvo informuotas apie planus dėl Rūdninkų, jis atkreipė dėmesį į būtinybę infrastruktūrai skirti lėšų, stiprinti tam finansavimą. Pilnai su tuo sutinkam – kelių finansavimui tikrai reikės skirti pakankamai dėmesio. Kartu bus ir teigiamas poveikis vietos gyventojams – atsiras naujos darbo vietos.“
Neatmetama, kad į poligono teritoriją teks atvesti maždaug 15 km geležinkelio atšaką, kuri kainuotų apie 20 mln. Eur.
Naujas karinis poligonas, skaičiuojama, leis regione įsteigti iki 100 naujų darbo vietų.
Tikimasi, kad galbūt baigiantis 2024 m. naujame poligone jau galėtų įvykti pirmosios, bent simbolinės pratybos.
Kita vertus, kaip sakė A. Anušauskas, „parengiamieji darbai nėra tokie greiti, socialinis-ekonominis-aplinkosauginis-finansinis vertinimas užtruktų iki kitų metų rudens, vėliau teisinių dalykų dėl žemės perėmimo tvarkymas iki 2024-ųjų ir tik tuo metu prasidėtų poligono steigimas“.
Yra 7 aplinkosauginės zonos
Poligonas bus pritaikytas bataliono dydžio karinio vieneto pratyboms.
Pasak A. Anušausko, karinio poligono buvimas šiame Lietuvos regione yra „svarbus faktorius nacionalinio saugumo, šalies apginamumo ir atgrasymo prasme“.
Sovietų kariuomenė pokaryje Rūdninkuose įsteigė tankų poligoną, kuris buvo uždarytas iškart po to, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. 1993-aisiais ši teritorija buvo atiduota naudoti VST, nemenka jos dalis paversta saugoma aplinkosaugine teritorija. Iš viso joje yra 7 aplinkosauginės zonos.
Bet, aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, poligono steigimas nepalies daugumos jų. Be to, saugojamų zonų ribų keitimas bus suderintas su Europos Komisija, biudžete bus numatytos atitinkamos kompensacijos.
„Vystant ir atkuriant šį poligoną šioje teritorijoje reikės išspręsti ir aplinkosauginius klausimus, nes mes siekiame, kad būtų padaryta kuo mažesnė įtaka gamtai. Kariuomenė įvertino ir kitų šalių patirtį, vystant poligonus panašose vietose“, – tvirtino ministras A. Anušauskas.
„Noriu pabrėžti dar kartą – poligono steigimas nepadaro tų teritorijų uždaromis, jos kaip ir buvo, taip ir bus atviros vietos žmonėms, kurie nori susipažinti su gamta“, – pridūrė jis.
Įtikinės vietinę bendruomenę
Š. m. vasarą Rūdninkų poligonas atsidūrė visuomenės dėmesio centre, nes ten buvo įsteigtas palapinių miestelis, kuriame buvo laikinai apgyvendinta didelė grupė nelegalių migrantų. Jų apgyvendinimo procesas lydėtas vietinių gyventojų protestų, kuriuos malšinant teko panaudoti jėgą.
Krašto apsaugos sistemos specialistai neneigia, kad Rūdninkuose steigiant naują karinį poligoną teks įtikinti vietinę Šalčininkų bendruomenę šio projekto nauda regionui, taip pat jo svarba visai valstybei.
Svarbi aplinkybė, pasirenkant Rūdninkus kaip naujojo poligono steigimo vietą, pasak A. Anušausko, buvo ta, kad toje teritorijoje nėra gyventojų, nėra gyvenamųjų namų ar sklypų, kuriuos reikėtų perimti valstybės reikmėms.
Projektas taps ypatingai svarbiu valstybei
Iki kitų metų rudens planuojama Seimui pateikti nutarimą, kuriuo naujo karinio poligono steigimas būtų paskelbiamas ypatingai svarbiu valstybės projektu.
VGT pirmadienio posėdyje svarstytos iš viso trys galimos alternatyvos, kur galėtų rastis naujasis poligonas, tačiau Rūdninkai pripažinti geriausiu variantu, pirmiausia dėl to, kad ten jau yra buvęs poligonas, teritorijoje nėra gyventojų, ji toli nuo gyvenviečių ir ta žemė formaliai yra krašto gynybai paskirties.
Kiti svarstytieji variantai buvo teritorijos Alytaus ir Varėnos rajonai.
VERSLO TRIBŪNA
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
Advokatų kontora COBALT įvertinta kaip viena iš lyderių Baltijos šalyse. Prestižiniuose „Prospera Tier 1 Law Fim Review“ advokatų kontorų reitinguose skelbiama, jog Baltijos šalių jurisdikcijose COBALT – tarp trijų geriausių.
24 apartamentų projektas „Basanavičiaus“ įneša avangardo į Vilniaus prabangaus nekilnojamojo turto rinką. Daugiau nei šimtmetį istorijos menantis pastatas, kūrybinės NT vystymo kompanijos „reefo“ rankose atgimsta į kokybiškam gyvenimui pritaikytą, meno galeriją primenantį ir moderniais sprendimais stebinantį naują prabangos standartą rinkoje.
Maksimalus dėmesys klientams, greitis ir atidumas klientui – štai, kaip pasikeitusį prekės ženklą pristato „MaxZaliuzes.lt“. Iki šiol klientams šis ženklas buvo pažįstamas kaip „123zaliuzes.lt“. Įmonę, kuriai taip pat priklauso ir „Domus Lumina“, įsigijo ilgametę patirtį tarptautinėje verslo arenoje sukaupęs, pastaruosius dvejus metus įmonių grupei vadovavęs airis Murray Clark. Šiandien „MaxZaliuzes.lt“ atstovai atskleidžia, kad klientų laukia ypatingos naujovės ir dar geresnė paslaugų kokybė.
Lietuvoje didžiausi yra Pabradės ir Gaižiūnų poligonai, bet stiprėjant Lietuvos kariuomenei ir augant sąjungininkų karių skaičiui jų ima nebepakakti, o dabartinių plėtra jau praktiškai nebeįmanoma.
Pernai svarstyta naują poligoną rengti vakarinėje šalies dalyje, netoli Kuršėnų ir Telšių, bet sulaukus vietinių gyventojų pasipriešinimo planų atsisakyta.
Apsispręsta dėl dalyvavimo misijoje Malyje
VGT posėdyje taip pat apsispręsta dėl Lietuvos karių siuntimo į Malį bei aptarta atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija.
Prancūzija jau kurį laiką prašo Lietuvos siųsti specialiųjų operacijų karių į Malį. Jie dalyvautų europinėje pajėgų grupėje „Takuba“, padedančiai vietos ginkluotosioms pajėgoms kovoti su džihadistais.
Vasarą su šiuo prašymu į G. Nausėdą kreipėsi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
VGT posėdyje nuspręsta sutikti su Prancūzijos prašymu ir į Malį deleguoti iki 30-ties Lietuvos karių.
Diskusijos dėl Malio VGT kils aptariant Seimo suteikiamą mandatą Lietuvos kariams dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose 2022–2023 m.
Pagal Konstituciją, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus.
Į Tarybą pagal pareigas įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
