Viešųjų pirkimų laukia pokyčiai – centralizavimas ir „lubų“ pakėlimas
Už įstatymo pataisų priėmimą balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo tik 1, susilaikė 12 parlamentarų.
Pataisos numato, kad nuo 2022 m. Lietuvoje veiks viena centrinė perkančioji organizacija – „CPO LT“, kuri paslaugas teiks visoms įmonėms ir institucijoms, privalėsiančioms pirkti iš jos elektroninio katalogo, jei ten bus reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.
Seimas priimtuoju įstatymu paliko Vyriausybei teisę spręsti, kada ministerijų ir įstaigų pirkimus centralizuoti, o savivaldybėms leisti pačioms spręst dėl pirkimų centralizavimo.
Naujuoju įstatymu leista savivaldybėms lanksčiau centralizuoti pirkimus: bus galima steigti CPO vienoje savivaldybėje, sukurti bendrą CPO kelioms savivaldybėms arba pasirašyti pirkimų veiklos paslaugų sutartį su CPO.
Valdančioji Laisvės partija siūlė neskubėti su visuotiniu viešųjų pirkimų centralizavimu, paliekant įstaigoms ir savivaldybėms kuo daugiau instrumentų atliekant tokius pirkimus, kas, šios partijos atstovų nuomone, galėtų nulemti didesnę konkurenciją ir geresnes kainas. Bet dauguma Seimo narių nepritarė tokiai pozicijai, tvirtindami, kad ir taip naujasis įstatymas numato pakankamai lanksčias sąlygas savivaldybėms atlikti viešuosius pirkimus, tačiau, kaip teigė Ekonomikos komiteto pirmininkas, konservatorius Kazys Starkevičius, „vis viena dera žengti centralizavimo keliu ir tai yra daroma naujuoju įstatymu“.
Nustatyta, kad nuo 2023 m. pirkimų komisijoje turėtų būti bent vienas atestuotas specialistas. Jų nariams pažymėjimus penkeriems metams išduotų Viešųjų pirkimų tarnyba. Pratęsti jų būtų galima dar penkeriems metams.
Seimas taip pat nustatė, kad nuo 2023 m. pradžios didės mažos vertės viešųjų pirkimų „lubos“ – nuo 10.000 iki 15.000 Eur, o žodinių sutarčių „lubos“ – nuo 3.000 iki 5.000 Eur.
Mažos vertės sandorių metinė vertė siekia beveik 1 mlrd. Eur.
Visų viešųjų pirkimų apimtys per metus siekia 5–6 mlrd. Eur.
[infogram id="e007f9c3-51a5-4512-b4dd-48031c4b16e7" prefix="wDu" format="interactive" title="Viešieji pirkimai Lietuvoje 2012-2020 m."]
Pagrindinis Ekonomikos komiteto pranešėjas apie šį projektą konservatorius Andrius Kupčinskas įsitikinęs, kad jeigu „naujasis įstatymas įsigalios, tai jau po poros metų bus matomi dideli ir teigiami pokyčiai viešųjų pirkimų srityje“.
Pataisas Viešųjų pirkimų įstatyme dar prieš pusantrų metų pasiūlė prezidentas G. Nausėda. Bet svarstymo Seime metu jos buvo gerokai pakoreguotos.
Pagal prezidentūros teiktą projektą, pirkimus pasiūlyta centralizuoti, privalomai įsteigiant CPO – kompetencijų centrus, su kuriais visos pirkėjos turėtų sudaryti sutartis ir per juos įsigyti reikalingus darbus, prekes ar paslaugas.
Prezidento teigimu, įgyvendinus šiuos pasiūlymus valstybė galėtų kasmet sutaupyti bent 0,5 mlrd. Eur.
Svarstant Seime prezidento projektas buvo pakoreguotas, priimant Audito komiteto pasiūlymą, kad viena perkančioji organizacija – CPO LT – šalies mastu paslaugas teiktų visoms savivaldybių perkančiosioms organizacijoms, nustatant joms pareigą pirkti per CPO LT elektroninį katalogą, jei ten yra prekių, paslaugų ar darbų, kurie atitinka jų poreikius.
Seimui galutinai balsavus dėl Viešųjų pirkimų įstatymo projekto priėmimo, prezidentas dabar turės per 10 dienų apsispręsti, ar sutikti su parlamentarų daugumos priimtu variantu, ar vetuoti šį teisės aktą ir grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti su savo siūlomomis korekcijomis.
Norint atmesti prezidento veto, reikėtų, kad už tai balsuotų mažiausiai 71 Seimo narys.
