Rinkimų naktis Vokietijoje: socialdemokratai užsitikrino minimalią persvarą, A. Merkel partija nusivylusi

Svarbiausi faktai:

• Preliminarūs rezultatai rodo, kad socialdemokratai turi minimalią persvarą prieš konservatorių bloką.
• Valdančioji koalicija, remiantis prognozėmis, bus marga, greičiausiai sudaryta iš trijų partijų. Vokietijai žadama kur kas labiau įtempta situacija vyriausybės viduje negu buvo A. Merkel vadovavimo metais.
• A. Merkel konservatorių bloko pasirodymas, remiantis preliminariais rinkimų rezultatais, istoriškai prasčiausias. Socialdemokratai savo rezultatą nuo 2017 m. pagerino.
• Koalicijos formavimas, kaip prognozuojama, užtruks ne vieną mėnesį, visą šį laikotarpį Angela Merkel ir toliau eis kanclerės pareigas.
• Žaliųjų ir/arba laisvųjų demokratų partijos (FDP) parama greičiausiai bus svarbiausia užtikrinant valdančiąją koaliciją.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1076?placement=

23:41 Gyvą transliaciją baigiame

Ką sužinojome? Pirmosios rinkimų projekcijos rodo, kad tarp centro kairiųjų socialdemokratų (SPD) ir A. Merkel Konservatorių bloko (CDU/CSU) surinktų balsų skirtumas yra labai nedidelis.

Naujausi preliminarūs rezultatai rodo, kad SPD surinko apie 25,7% balsų, o CDU/CSU ir jų kandidatas į kanclerio postą Arminas Laschetas – apie 24,5%.

SPD buvo jaunesniąja partnere trijose iš keturių A. Merkel vyriausybių, o 2017 metais surinko tik 20,5% balsų. Tad šiuose rinkimuose rezultatą pagerino. Tačiau A. Lascheto į rinkimus vestas CDU/CSU blokas kol kas atrodo pademonstravęs prasčiausią rezultatą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos laikų.

Kol kas tikėtiniausia atrodo Šviesoforo (SPD, Žalieji, liberalai FDP) koalicija, arba Jamaikos koalicija (CDU/CSU, Žalieji, liberalai FDP). Tikimasi, kad susitarti dėl naujos valdančiosios koalicijos pavyks iki Kalėdų. Iki to laiko šaliai vadovaus A. Merkel.

Socialdemokratų partijos kandidatas į kanclerius Olafas Scholzas dar vakaro pradžioje teigė, kad šalis suteikė jam mandatą būti kancleriu, tačiau svarbiausia po rinkimų Vokietijoje yra suformuoti valdančiąją koaliciją, jeigu O. Scholzui tai nepavyks, o pavyks A. Laschetui, tai jis vis dar turi galimybę užimti kanclerio postą.

Vokietijos kancleris nėra renkamas tiesiogiai, už jo kandidatūrą po Vyriausybės suformavimo balsuoja žemutiniai parlamento rūmai, Bundestagas.

Daug kas priklausys nuo mažesniųjų liberalų ir žaliųjų partijų pasirinkimo. Išsamesnę galimų koalicijų analizę rytoj kviečiame skaityti VŽ.lt portale. Šiandien gyvą transliaciją baigiame. Ačiū, kad skaitote!

23:04 Socialdemokratai veržiasi į priekį

„DW“ skelbia atnaujintas rinkimų rezultatų projekcijas. Remiantis naujausiais duomenimis, socialdemokratai (SPD) didina atotrūkį nuo CDU/CSU bloko. Tiesa, atotrūkis vis dar išlieka minimalus.

Remiantis naujausiomis rinkimų rezultatų projekcijomis ir balsavusių rinkėjų apklausomis, CDU/CSU užsitikrino 24,5% balsų, o socialdemokratai – 25,7%.

22:57 Tikisi susitarti iki Kalėdų

Abu kandidatai užimti Vokietijos kanclerio pareigas po sekmadienį vykusių rinkimų sako, kad tikisi savo ruožtu pasiekti susitarimus dėl koalicijos iki gruodžio pabaigos.

„Padarysime viską, ką galime, kad užtikrintume susitarimą iki Kalėdų“, – visuomeninio transliuotojo ARD eteryje sakė socialdemokratų kandidatas vadovauti Vyriausybei Olafas Scholzas, paklaustas apie Vyriausybės formavimą.

Toje pačioje laidoje dalyvavęs dešiniųjų CDU-CSU aljanso kandidatas Arminas Laschetas teigė taip pat siekiantis šio tikslo: „Taip, neabejotinai iki Kalėdų“.

22:56 Kas vyks po rinkimų?

Abu pagrindiniai konkurentai perimti Vokietijos kanclerio pareigas po Angelos Merkel eros sekmadienį pareiškė, kad sieks formuoti naująją šalies Vyriausybę.

Pirminiai rinkimų rezultatai rodo, kad dešiniųjų CDU ir CSU sąjunga bei socialdemokratai (SPD) žengia koja kojon, o tai lems anksti prasidedančias derybas dėl valdančiosios koalicijos.

Vokietijos kancleris nėra renkamas tiesiogiai, už jo kandidatūrą po Vyriausybės suformavimo balsuoja žemutiniai parlamento rūmai, Bundestagas.

A. Merkel gali likti pareigose dar kelias savaites, o galbūt netgi mėnesius, kol partijos sieks sudaryti koaliciją.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

21:14 FDP mato koaliciją su Žaliųjų partija

Liberaliosios Laisvųjų demokratų partijos (FDP) lyderis Christianas Linderis teigė, kad nori derėtis su visomis demokratinėmis partijos, tačiau teigė, kad koalicija su konservatorių bloku CDU/CSU ir Žaliųjų partija „labiausiai atitiktų partijos rinkiminę kampaniją“.

Tokį vertinimą FDP lyderis išsakė Vokietijos ZDF televizijai.

21:08 Socialdemokratai didina atotrūkį

Naujausia rinkimų rezultatų projekcija rodo, kad socialdemokratų partija didina atotrūkį nuo konservatorių bloko CDU/CSU. Naujausia prognozė rodo, kad centro kairieji atsiplėšė 0,6 procentinio punkto.  

Preliminarūs rezultatai atrodo taip – CDU/CSU – 24,6%, SPD – 25,2%. AfD -10,8%. Liberali FDP -11,6%. Kraštutiniai kairieji „Linke“ – 5%. Žalieji  — 14,3%. Kiti – 8,5%.

20:24 A. Laschetas nepasiduoda

Konservatorių bloko CDU/CSU kandidatas pakeisti Angelą Merkel Vokietijos kanclerio pareigose Arminas Laschetas sako, kad vis dar siekia vadovauti koalicinei Vyriausybei nepaisant istoriškai nesėkmingo partijos pasirodymo rinkimuose.

„Padarysime viską, ką galime, kad suburtume Vyriausybę, vadovaujamą (konservatyviosios) sąjungos“, – partijos šalininkams Berlyne sakė A. Laschetas.

20:21 O. Scholzas: rinkėjai nori mane matyti kancleriu

Centro kairiųjų partijos SPD kandidatas į kanclerius Olafas Scholzas kalbėdamas susirinkusiems partijos rėmėjams teigė, kad yra patenkintas šiandieniniu partijos pasirodymu.

„Aš džiaugiuosi, kad šios šalies piliečiai balsavo taip, kaip balsavo. Partija gavo daugiausiai balsų per pastarąją eilę metų“, – teigė O. Scholzas.

Ir pridūrė, kad toks rezultatas rodo, kad rinkėjai nori jį matyti kanclerio poste.

20:01 Preliminarūs rezultatai: skirtumas minimalus

Paskelbti ir pirmieji preliminarūs balsavimo rezultatai, remiantis jais, socialdemokratų partija prieš konservatorių bloką pirmauja labai minimaliu skirtumu. Į pirmąsias projekcijas įtraukti ir jau suskaičiuoti realūs balsai.

Preliminarūs rezultatai atrodo taip – CDU/CSU – 24,7%, SPD – 24,9%. AfD -11,3%. Liberali FDP -11,2%. Kraštutiniai kairieji – 5%. Žalieji  - 14,8%. Kitos partijos – 8,1%.

19:44 Istorinis nusivylimas A. Merkel partijai

Kol kas prognozuojamas 25-56% rezultatas A. Merkel konservatorių blokui CDU/CSU būtų blogiausias partijos pasirodymas visuotiniuose rinkimuose per visą partijos istoriją.

BBC analitikai tikina, kad prastą partijos rezultatą galėjo lemti nepopuliarus CDU/CSU kandidatas į kanclerius Arminas Laschetas. CDU/CSU partijos generalinis sekretorius rezultatus apibūdino kaip „karčius“.

„Pralaimėjimai kartūs, palyginus su praeitais rinkimais“ 2017 metais, kai CDU ir jos partnerė Bavarijoje – Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) kartu surinko daugiau kaip 30% balsų, žurnalistams sakė A. Merkel centro dešiniosios Krikščionių demokratų sąjungos (CSU) generalinis sekretorius Paulis Ziemiakas.

Jei pirmieji skaičiavimai pasitvirtins, sekmadienio rezultatas būtų blogiausias CDU/CSU istorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

nuotrauka::1

19:10 SPD: gavome aiškų mandatą

Vokietijos centro kairioji Socialdemokratų partija turi „aiškų mandatą valdyti“, sekmadienį pareiškė jos sekretorius Larsas Klingbeilis, balsavusių rinkėjų apklausoms parodžius, kad socialdemokratai per visuotinius rinkimus gavo 25–26% balsų.

Tačiau apklausos taip pat rodo, jog konservatorių blokas gavo beveik tiek pat – 24–25% balsų.

„Išsikovojome, kad sugrįžtume kaip SPD – SPD sugrįžo, SPD aiškiai turi mandatą valdyti“, – visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė L. Klingbeilis.

19:08 ZDF apklausa: socialdemokratai priekyje

Vokietijos visuomeninės televizijos ZDF apklausa socialdemokratams prognozuoja 26%, o CDU/CSU blokui – 24% balsų.

Žaliųjų partija, remiantis ZDF skelbiama apklausa, gali tikėtis maždaug 15% balsų.

Dėl ketvirtos vietos kovoja kraštutinė dešinioji „Alternatyva Vokietijai“ ir liberali Laisvoji demokratų partija (FDP), galbūt surinksiančios apie 11% balsų. Kraštutinė kairioji „Die Linke“ balansuoja ant patekimo į parlamentą ribos su 5% palaikymu.

19:07 Balsavusiųjų apklausos: laimėtojas neaiškus

Paskelbtos balsavusiųjų apklausos (exit poll- angl.) rodo, kad dvi pagrindinės partijos Socialdemokratų partija (SPD) ir konservatorių blokas (CDU/CSU) užsitikrino 25% balsų. Balsavusiųjų apklausos rodo, kad Žalieji surinko 15% balsų, kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) – 11% balsų. Liberali „Laisvųjų demokratų partija“ (FDP) – 11%. Kraštutinių kairiųjų partija „Linke“ – 5%.

Kitos partijos-8% balsų.

[infogram id="69bc272f-478b-4537-8d20-b9d31b553f81" prefix="RoG" format="interactive" title="Balsavusiųjų apklausos: Vokietijos parlamento rinkimai "]

Tiesa, ekspertai perspėja, kad šiais metais labai daug rinkėjų balsus atidavė paštu iš anksto, todėl į balsavusiųjų apklausas reikėtų žiūrėti atsargiai. VŽ taip pat primena, kad su AfD nesutinka dirbti nei viena politinė partija, todėl jie dirbs opozicijoje, nepriklausomai nuo jų rezultatų.

Šie rinkimai buvo vadinti vienais labiausiai neprognozuojamų per naujausią šalies istoriją.

Daugiausiai gyventojų turinčioje Europos Sąjungos šalyje ir jos didžiausioje ekonomikoje vykstančius visuotinius rinkimus teisę balsuoti turėjo 60,4 mln. žmonių nuo 18 metų amžiaus.

Prieš rinkimus apie 40% šių rinkėjų yra sakę, jog dar neapsisprendė, kaip balsuos. Maždaug tokia pat dalis rinkėjų, tarp kurių buvo ir A. Merkel, jau balsavo paštu.

19:00 Balsavimas baigtas

Vokietija baigia balsuoti parlamento rinkimuose. Netrukus turėtų būti paskelbti balsavusiųjų rinkėjų apklausų rezultatai. 

18:00 Liko viena valanda

Vokietijoje balsavimo apylinkės užsidarys 19 val. Lietuvos laiku, taigi vokiečiai turi dar vieną valandą atiduoti savo balsą. Netrukus po to, kai bus uždarytas balsavimas, tikimasi ir balsavusių rinkėjų apklausų rezultatų, taip pat turėtų būti paskelbtas ir rinkimų aktyvumas.

17:19 Rinkimų aktyvumo teks palaukti

Remiantis Vokietijos rinkimų komisijos duomenimis, iki 14 val. (15 val. Lietuvos laiku) rinkimų aktyvumas siekė 36,5%. 2017 m. Bundestago rinkimuose iki šios valandos rinkimų aktyvumas buvo 41,1%. Pabrėžiama, kad kol kas neskelbiamas rinkimų aktyvumas, pridėjus ir balsavusiųjų iš anksto rezultatus. Galutinį rinkimų aktyvumą ketinama skelbti kartu su pirmaisiais rinkimų rezultatais.

Daugiau nei 40%, kaip tikimasi, balsavo iš anksto paštų, taigi bendras rinkimų aktyvumas turėtų pralenkti 2017 m. rezultatą – 76,2%.

16:30 A. Lascheto klaida balsuojant

„DW“ praneša, kad balsuodamas CDU/CSU kandidatas į kanclerius A. Laschetas padarė klaidą – balsavimo biuletenį sulankstė taip, kad aiškiai matomas jo pasirinkimas. Tai yra balsavimo slaptumo pažeidimas. Vokietijos rinkimų komisija teigia, kad balsavimo biuletenis prieš jį metant į balsadėžę privalo būti sulankstytas taip, kad nesimatytų už ką balsuota.

Anot „DW“, A. Laschetui neturėjo būti leista įmesti savo biuletenio į balsadėžę, tačiau jau įmetus balsą į balsadėžę toks biuletenis yra įskaitomas. Rinkimų rezultatams tai neturės įtakos.

Toks riktas, padarytas gyvai prieš kameras, sukėlė tikrą audrą tviteryje, kur kai kurie internautai tai pavadino „įvarčiu į savus vartus“. Tačiau rinkimų komisijos vadovas Georgas Thielis vėliau nurodė, kad šis balsas bus įskaičiuotas.

„Šalies mastu žinomas politikas, kaip ir tikėtasi, balsavo už savo partiją. Tai neturės įtakos rinkėjams“, – tviteryje parašė jis

15:00 Balsuojama aktyviai

Vokietijos visuomeninis transliuotojas „DW“ praneša, kad Berlyne prie balsavimo apylinkių nusidriekė ilgos eilės. Šiuose rinkimuose sulaukta rekordinio skaičiaus iš anksto atiduotų balsų, tačiau, nepaisant to, aktyviai balsuojama ir pagrindinę rinkimų dieną.

Prie kai kurių balsavimo apylinkių Vokietijos sostinėje nusidriekė eilės ir kilo sumaiščių, pritrūkus balsavimo biuletenių bei darbuotojų, praneša televizija „Welt“.

Ji pažymi, jog taip galėjo nutikti todėl, kad sekmadienį vyksta ne tik Vokietijos parlamento rinkimai, bet ir Berlyno maratoras, todėl centrinės miesto gatvės uždarytos.

Anot „Welt“, kai kuriose balsavimo apylinkėse pristigus biuletenių, jų darbuotams teko pasinaudoti dviračių kurjerių paslaugoms biuleteniams skubiai atgebenti.

„Twitter“ vartotojai rašo, kad jiems prie balsavimo apylinkų teko laukti dvi valandas, daug piliečių nervinosi ir išėjo namo nebalsavę.

Tuo pat metu sekmadienį Berlyne, kartu su parlamento rinkimais, vyksta šios federalinės žemės parlamento rinkimai.

2017 m. visuotinių rinkimų aktyvumas siekė 76,2%. 2013 m. – 71,5%.

14:53 Žaliųjų kandidatė taip pat balsavo

Žaliųjų partijos kandidatė į kanclerius Annalena Baerbock savo balsą atidavė Potsdame. Ji paragino „visus galinčius balsuoti atiduoti savo balsą šiuose rinkimuose“.

„Jeigu norite į klimatą orientuotos vyriausybės, jūs šiandien turėtumėte pasirinkti Žaliųjų partiją“, – teigė A. Baerbock.

14:51 SPD lyderis viliasi didelio palaikymo

Socialdemokratų lyderis ir kandidatas į kanclerius Olafas Scholzas atidavęs savo balsą antrino A. Laschetui, kad šie Vokietijos visuotiniai rinkimai yra labai svarbūs.

„Aš viliuosi, kad kuo daugiau piliečių ateis ir balsuos. Žinoma, tikiuosi, kad SPD sulauks didelio palaikymo ir piliečiai suteiks man mandatą tapti kitu Vokietijos kancleriu“, – žurnalistams kalbėjo O. Scholzas.

Remiantis naujausia rinkėjų apklausa, konservatorių blokas priartėjo prie paskutiniu metu apklausose pirmavusių socialdemokratų. Atotrūkis susitraukė 1-3 procentiniais punktais. Analitikai pastebi, kad skirtumas tarp partijų yra paklaidos ribose, tad rinkimų baigtis sunkiai prognozuojama. VŽ primena, kad 18 val. vietos (19 val. Lietuvos laiku) rinkimų apylinkės užsidarys, tuomet laukiama ir pirmųjų balsavusių rinkėjų apklausų (exit poll-angl.) rezultatų.

13:15 „Į Berlyną“, — nusiteikęs pergalei A. Laschetas

Kandidatas į konservatorių kanclerį Arminas Laschetas, atidavęs balsą Acheno mokykloje esančioje rinkimų apylinkėje, teigė, kad jo kita stotelė bus Berlynas. Jis ragino visus rinkėjus ateiti į rinkimus, nes rezultatą lems kiekvienas balsas.

 „Tai įdomi diena. Tai diena, kai kalba rinkėjai, o ne politikai“, — pridūrė jis.

„Mes visi jaučiame, kad tai yra labai svarbūs federaliniai rinkimai. Tai rinkimai, kurie apspręs, kuria kryptimi Vokietija judės ateinančiais metais, kiekvienas balsas yra svarbus“, – atidavęs savo balsą teigė A. Laschetas.

12:00 Balsavo socialdemokratų ir Bavarijos krikdemų lyderiai

Socialdemokratų lyderis ir galimas būsimasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas balsavo savo Potsdamo rinkimų apygardoje. Buvęs Hamburgo meras, būdamas didžiosios koalicijos narys, yra A. Merkel vadovaujamas finansų ministras ir vicekancleris.

„Tikiuosi, kad bus labai stiprus socialdemokratų palaikymas ir, kad piliečiai man suteiks įgaliojimus tapti kitu Vokietijos Federacinės Respublikos kancleriu “, — kalbėjo SPD lyderis.

Niurnbergo rinkimų apylinkėje balsavo Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) partijos lyderis ir Bavarijos žemės premjeras Markusas Soederis, lydimas žmonos Karin Baumueller-Soeder. CSU yra A. Merkel ir A. Lasheto krikdemų CDU sąjungininkė.

Jis ragino rinkėjus eiti ir balsuoti, pabrėžęs, kad rinkimų rezultatą gali lemti kiekvienas balsas.  

11:45 Balsavo Vokietijos prezidentas

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris balsavo Berlyno rinkimų apylinkėje, ragindamas visus balsavimo teisę turinčius asmenis – eiti ir balsuoti.

F. W. Steinmeieris penktadienį kalbėjo JT Generalinei Asamblėjai, užtikrindamas, kad Vokietija nesikeis, kaip rinkimai besibaigų, ir liks patikima tarptautine partnere, rašo DW.

09:03 Marga koalicija

Kol kas rinkėjų apklausos rodo, kad kita Vokietijos vyriausybė bus sudaryta iš trijų partijų koalicijos. Vokietijoje vadovauti be kitų jėgų paramos gali tik partija, parlamente užsitikrinusi daugiau kaip 50% vietų.

Taigi, kad ir kuri partija laimėtų, jai reikėtų jungtis į koaliciją su mažiausiai viena arba galbūt dviem kitomis politinėmis jėgomis.

Vienas iš galimų scenarijų – „Jamaikos“ koalicija. Liberali Laisvųjų demokratų partija (FDP) būtų priimtinesnė koalicijai, vadovaujamai CDU / CSU, bet abiem partijoms beveik neabejotinai reikėtų trečios partnerės, kad užsitikrintų daugumą.

Akivaizdžiausia kandidatė – Žaliųjų partija. Tokiu būdu susidarytų vadinamoji „Jamaikos“ koalicija, pavadinta pagal tos šalies vėliavos spalvas – geltoną, žalią ir juodą.

Kita vertus, kai šios partijos po ankstesnių parlamento rinkimų 2017 metais tarėsi sudaryti koaliciją, FDP dramatiškai pasitraukė, nesugebėjus išspręsti nesutarimų dėl migracijos ir energetikos politikos. Kitas tikėtinas variantas – „šviesoforo“ koalicija.

Vienas iš galimų scenarijų – kad SPD jungsis į „šviesoforo“ koaliciją su žaliaisiais ir FDP, galinčia tikėtis apie 11% elektorato paramos.

Šis pavadinimas susijęs su partijų spalvomis – raudona, žalia ir geltona.

Tačiau liberalai, įgiję daugiau pasitikėjimo savimi dirbdami opozicijoje vadovaujant charizmatiškam jaunam lyderiui Christianui Lindneriui, nėra akivaizdūs partneriai kairiosios pakraipos partijoms.

Ch. Lindneris yra sakęs, kad FDP brėžtų dvi raudonas linijas – kad nebūtų didinami mokesčiai ir kad būtų laikomasi Vokietijoje branginamos „skolos stabdžio“ taisyklės, nustatančios valstybės įsiskolinimo ir bendrojo vidaus produkto santykį, bet atšauktos per pandemiją. Sutikti su šiais reikalavimais SPD ir žaliesiems gali būti sunku.

Trečias labiausiai tikėtinas koalicijos variantas galėtų būti koalicija tarp SPD, Žaliųjų partijos ir kraštutinės kairiosios partijos „Die Linke“. SPD lyderis O. Scholzas ilgai buvo spaudžiamas griežtai atmesti galimybę vienyti jėgas su „Die Linke“, tačiau to nepadarė.

„Die Linke“ išsivysčiusi iš buvusios Rytų Vokietijos komunistų partijos ir laikosi kontroversiškų politinių nuostatų, pavyzdžiui, priešinimosi NATO.

[infogram id="323b063a-b5d4-466d-941e-cfbf36dd202b" prefix="gWd" format="interactive" title="Copy: Vokietijos koalicijos dėlionė"]

Nors O. Scholzas yra sakęs, kad nesileistų į kompromisą dėl Vokietijos narystės Vakarų šalių gynybos aljanse, jis taip ir neatmetė galimybės vienytis su „Die Linke“.

Vokietija turės kur kas komplikuotesnę, labiau susiskaldžiusią vyriausybę, potencialiai turinčia daugiau įtampos taškų negu dabartinė CDU / CSU vedama koalicija.

„Mes turėsime didesnę, daugiau spalvų turinčią koaliciją, taigi jos formavimas taip pat užtruks ilgiau“, –  teigė Ursula Munch, Vokietijoje įsikūrusios „Academy for Political Education“ direktorė.

2017 m. A. Merkel prireikė beveik šešių mėnesių suformuoti naująjį kabinetą.

Plačiau apie galimas koalicijos dėliones kviečiame skaityti čia.

[infogram id="20cfceb9-f6be-46e4-93fc-3f36a45acffb" prefix="NPD" format="interactive" title="Copy: Vokietijos koalicijų dėlionė"]

09:01 A. Merkel išlieka populiari

A. Merkel, vadinta „laisvojo pasaulio lydere“, kai ES ir JAV stiprėjo autoritariški populistai, po istorinių 16 valdymo metų traukiasi iš politikos scenos, palikdama kol kas sunkiai įvertinamą palikimą savo šalyje ir užsienyje.

67 metų A. Merkel valdė taip ilgai, kad buvo pramina „amžinąją kanclere“, o jos populiarumas yra toks nesugriaunamas, kad ji tikriausiai būtų laimėjusi ir rekordinę penktą kadenciją šiame poste, jei būtų nusprendusi jos siekti.

Tačiau ji tapo pirmąja Vokietijos kanclere, pasitraukiančia vien dėl savo pasirinkimo. Ji yra sakiusi, kad trauksis iš aktyvios politikos ir nebesieks jokio posto nei tarptautiniu, nei šalies mastu.

Šalyje, kur ištisa rinkėjų karta nepažinojo jokio kito lyderio, jos šalininkai sako, kad A. Merkel užtikrino stabilų, pragmatišką vadovavimą per nesuskaičiuojamas pasaulines krizes ir buvo nuosaiki bei vienijanti asmenybė.

Vis dėlto kritikai teigia, kad jos vadovavimo įveikiant sunkumus stiliui, paremtam plačiausiu įmanomu konsensusu, trūko drąsios vizijos, kaip parengti Europą ir jos didžiausią ekonomiką ateinantiems dešimtmečiams.

Neabejotina, kad ji palieka susiskaldžiusį politinį kraštovaizdį.

Šią savaitę atlikta sociologinių tyrimų agentūros „Pew Research Center“ apklausa parodė, kad didžioji dauguma daugumoje pasaulio demokratijų pasitiki A. Merkel ir mano, kad ji elgiasi teisingai spręsdama pasaulio reikalus.

Tačiau paskutines jos vadovavimo dienas užtemdė tai, ką pati A. Merkel pavadino „karčiu, dramatišku ir baisiu“ Talibano sugrįžimu į valdžią Afganistane. Dalis kaltės dėl chaoso Vokietijai traukiantis iš šios šalies priskiriama ir kanclerei.

09:00 Vokietija pradeda balsuoti

Balsavimas prasidėjo 8 val. (9 val. Lietuvos laiku) ir baigsis 18 val. (19 val. Lietuvos laiku). Kai kurie rinkėjai jau balsavo iš anksto, paštu. Balsavimo teisę Vokietijoje turi asmenys, kuriems yra daugiau nei 18 metų.

Iškart užsidarius balsavimo apylinkėms ir pradėjus skaičiuoti balsus, vėlyvą naktį jau turėtų paaiškėti ir rinkimų nugalėjai. Tačiau koalicijos dėlionės greičiausiai užtruks ne vieną mėnesį, tad galutinės vyriausybės sudėties teks palaukti.