JK kritikuoja Bendriją paskleidus neteisingus teiginius ir pakenkus JK skiepijimo programai

JK transporto ministras Grantas Shappsas nurodė, kad dėl ES politikų teiginių mažiau britų skiepijosi „AstraZeneca“ vakcina, kai Bendrijos lyderiai suabejojo vakcinos patikimumu vyresnio amžiaus asmenims.
„Labai liūdna, tačiau iš Europos pusės pastaruoju metu atskriejo ne vienas pareiškimas, įskaitant ir neteisingą informaciją apie kai kurių vakcinų efektyvumą. Ilgainiui nuostatos pasikeitė, tačiau pareiškimai jau padarė žalą, kai kurių asmenų norui skiepytis, dėl to labai apgailestauju“, – „Times Radio“ antradienį kalbėjo G. Shappsas.
Sausio mėnesio pabaigoje Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, kėlė klausimą dėl „AstraZeneca“ vakcinos efektyvumo vyresniems asmenims. Jis teigė, kad tiems, kuriems yra daugiau nei 65 m., „AstraZeneca“ vakcina yra „beveik neveiksminga“. Tačiau ilgainiui Prancūzija atsisakė tokių savo teiginių ir dabar „AstraZeneca“ vakcina yra skiepijami ir vyresni asmenys. Vokietija taip pat pakeitė nuomonę dėl vakcinos naudojimo vyresniems asmenims ir neseniai ėmėsi „AstraZeneca“ skiepyti ir senjorus.
Vokietija anksčiau teigė neturinti pakankamai duomenų, kad suteiktų leidimą naudoti šią vakciną vyresniems žmonėms, bet pakeitė poziciją, atsižvelgusi į naujausių tyrimų rezultatus.
Manoma, kad naujausi britų pareiškimai dar labiau įkaitins ir taip pastaruoju metu įtemptus JK ir ES santykius tiek dėl vakcinų, tiek dėl prekybos santykių, JK galiausiai pasitraukus iš Bendrijos.
Dar vienas ginčas
JK antradienį iškvietė ES atstovą JK ir parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui, tokiu būdu protestuodama prieš jo pareiškimą, kad Londonas įvedė vakcinų eksporto draudimą.
Dar vienas JK ir ES ginčas kilo Ch. Micheliui savo informaciniame biuletenyje parašius, kad „Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos visiškai uždraudė eksportuoti vakcinas ar vakcinų komponentus, pagamintus jų teritorijose“.
Šios pastabos papiktino Londoną ir užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas nepasitenkinimą išreiškė Ch. Micheliui nusiųstame laiške.
„Norėjau, kad viskas būtų aišku. JK vyriausybė neblokuoja nė vienos vakcinos nuo COVID-19 ar vakcinos komponentų eksporto, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos cituojamame D. Raabo laiške. – Bet kokios užuominos apie JK eksporto draudimą ar bet kokius kitus suvaržymus vakcinoms yra visiškai neteisingos.“
„Visi drauge grumiamės su šia pandemija“, – rašo užsienio reikalų sekretorius.
Ministerija nurodė, kad JK dėl šio reikalo taip pat iškvietė ES atstovą Londone.
„Atsižvelgiant į tai, kad šis neteisingas pareiškimas kartojamas įvairiais lygiais Europos Sąjungoje ir [Europos] Komisijoje... ES delegacijos JK atstovas buvo iškviestas į susitikimą... toliau aptarti šio klausimo“, – sakoma pranešime.
JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį taip pat atmetė EVT pirmininko pareiškimą, kad Londonas uždraudė vakcinų nuo COVID-19 eksportą.
„Leiskite man aiškiai pasakyti: nesame užblokavę nė vienos vakcinos nuo COVID-19 ar vakcinų komponentų eksporto“, – parlamente kalbėjo premjeras.
„Dėl šios pandemijos atsidūrėme toje pačioje pusėje kovoje už pasaulio sveikatą. Nepritariame jokiam vakcinų nacionalizmui“, – pridūrė jis.
ES skiepija lėčiau
ES patiria spaudimą dėl kritikuojamos savo skiepijimo strategijos, o Didžioji Britanija dažniausiai giriama už masinę vakcinaciją ir numato iki birželio sušvelninti visus dėl pandemijos įvestus suvaržymus.
ES iš dalies kaltina anglų ir švedų kompaniją „AstraZeneca“, dėl gamybos problemų gamyklose Europoje neįvykdžiusią tiekimo Bendrijai grafiko. „AstraZeneca“ be susitarimų su ES, yra įsipareigojusi britų vyriausybei neeksportuoti JK gamyklose pagamintų vakcinų.
Briuselį, Dubliną ir Londoną sausio 29 dieną apėmė chaosas, Europos Sąjungai pristačius planus vienašališkai panaikinti kai kuriuos „Brexit“ susitarimo „Šiaurės Airijos protokolo“ elementus, kad iš Bendrijos nebūtų galima išvežti vakcinų.
Specialios prekybos po „Brexit“ taisyklės, dėl kurių, siekiant užtikrinti taiką Šiaurės Airijoje, buvo uoliai deramasi nuo Britanijos 2016 metais priimto sprendimo išstoti iš ES, buvo įsigaliojusios mažiau nei prieš mėnesį.
Britanijos, Airijos ir Šiaurės Airijos nepasitenkinimas privertė ES netrukus atšaukti tą planą, kurį dabar daug kas laiko diplomatine klaida.